Kraujavimas po gimdymo yra rimta komplikacija, kuri gali kilti po kūdikio gimimo. Svarbu suprasti priežastis, rizikos veiksnius ir valdymo metodus, kad būtų užtikrinta motinos sveikata ir gerovė.
Gimdos kaklelio zonos skausmas: apžvalga
Gimdos kaklelis, mediciniškai vadinamas cerviksu, yra struktūra, esanti tarp gimdos ir makšties, veikianti kaip kanalas, jungiantis šias dvi sritis. Gimdos kaklelio funkcijos apima menstruacinio kraujo išvedimą iš gimdos, spermos priėmimą į gimdą, taip pat svarbų vaidmenį nėštumo metu, išlaikant vaisių gimdoje ir ruošiantis gimdymui.
Gimdos kaklelio zonos skausmas gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Ūmus skausmas: staigus, intensyvus skausmas, kuris paprastai yra trumpalaikis.
- Lėtinis skausmas: ilgalaikis, dažnai mažesnio intensyvumo skausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti periodiškai.
Skausmas gali būti lokalizuotas tiesiogiai gimdos kaklelio srityje, tačiau kartais gali plisti į aplinkines sritis, pavyzdžiui, į apatinę nugaros dalį, pilvo apačią ar šonus.
Gimdos kaklelio skausmo priežastys
Gimdos kaklelio skausmą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
- Uždegiminės ligos: Gimdos kaklelio uždegimas, mediciniškai vadinamas cervicitu, kylantis dėl patogeninių mikroorganizmų sukeltos infekcijos.
- Infekcijos: Bakterinės, virusinės, grybelinės ar parazitinės infekcijos gali sukelti gimdos kaklelio uždegimą ar pažeidimus.
- Hormoniniai pokyčiai: Menstruacinio ciklo, nėštumo, menopauzės metu vykstantys hormonų svyravimai gali turėti įtakos gimdos kaklelio būklei.
- Navikai: Gimdos kaklelio vėžys ar jo išankstinės būklės, pvz., cervikalinė intraepitelio neoplazija (CIN), gali sukelti skausmą.
- Endometriozė: Tai būklė, kurioje gimdos gleivinės audiniai (endometriumas) auga už gimdos ribų, irgi gali paveikti gimdos kaklelį.
- Dubens srities uždegiminės ligos: Tai yra infekcinio pobūdžio uždegimai, apimantys gimdą, kiaušides ir kiaušintakius.
Gimdos kaklelio skausmo diagnostika ir gydymas
Pirminės apžiūros metu gydytojas atlieka kruopštų anamnezės rinkimą, siekdamas sužinoti skausmo pobūdį, trukmę, intensyvumą, taip pat susijusius simptomus, pavyzdžiui, išskyrimus, kraujavimą, ciklo pokyčius. Taip pat atliekamas fizinis patikrinimas, įskaitant ginekologinę apžiūrą, kurios metu gydytojas tiria makštį ir gimdos kaklelį naudodamas veidrodėlius, tai leidžia įvertinti gimdos kaklelio būklę, atskleisti erozijas, paraudimus ar kitus patologinius pakitimus.
Papildomi tyrimai gali apimti:
- Kraujo tyrimai: Bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai gali padėti nustatyti uždegiminį procesą, hormonų disbalansą ar kitus sistemos sutrikimus.
- Kolposkopija: Tai yra procedūra, kurios metu naudojamas specialus mikroskopas (kolposkopas) gimdos kaklelio paviršiaus vizualizacijai didesniu padidinimu.
- Biopsija: Kai nustatomos įtartinos sritys, gali būti atliekama biopsija - audinio mėginio paėmimas histologiniam tyrimui.
Gydymo metodai priklauso nuo skausmo priežasties:
- Vaistų vartojimas: Tai gali apimti skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, nesteroidinių uždegimą slopinančių vaistų ar paracetamolio, vartojimą.
- Kineziterapija: Kineziterapija yra viena iš svarbiausių nechirurginių gydymo būdų, skirtų gimdos kaklelio zonos skausmo mažinimui. Fizioterapija gimdos kaklelio skausmo atveju gali apimti elektroterapiją, ultragarsinę terapiją, šilumos ar šalčio terapiją. Šie metodai padeda mažinti uždegimą, skausmą ir raumenų įtampą.
- Chirurginiai metodai: Chirurginiai metodai yra svarstomi tuomet, kai konservatyvus gydymas nepakankamai efektyvus arba diagnozuojamos sunkios patologinės būklės. Pavyzdžiui, histerektomija (gimdos pašalinimas) gali būti atliekama esant sunkiam gimdos kaklelio vėžiui ar kitoms rimtoms patologijoms.
Prevencija
- Reguliari sveikatos patikra: Periodinis ginekologinis patikrinimas yra būtinas siekiant anksti nustatyti galimas patologijas, kurios gali sukelti gimdos kaklelio zonos skausmą.
- Subalansuota mityba: Mityba, turtinga vitaminų, mineralų ir antioksidantų, yra svarbi organizmo uždegiminio atsako mažinimui.
- Tinkamas fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti optimalų kūno svorį, gerina kraujotaką, stiprina raumenis ir mažina stresą. Tai ypač svarbu moterims, kurių gimdos kaklelio skausmas siejamas su per dideliu kūno svoriu arba hormoniniais pokyčiais.
- Dubens dugno stiprinimo pratimai: Kėgelio pratimai yra labai efektyvūs stiprinant dubens dugno raumenis.
- Pilvo raumenų stiprinimas: Pilvo preso pratimai padeda stiprinti pilvo raumenis, kurie yra svarbūs dubens sveikatai.
- Joga ir pilatesas: Šios treniruočių formos padeda gerinti lankstumą, stiprinti raumenis ir mažinti stresą.
Kitos gimdymo traumos
Kitos gimdymo traumos dažniausiai susijusios su moters reprodukcine sistema, ypač su makštimi, gimda ir aplinkiniais audiniais. Gimdymo metu, kai kūdikis praeina pro gimdymo takus, gali įvykti audinių plyšimai arba sužalojimai. Kitos gimdymo traumos apima įvairius sužalojimus, atsirandančius gimdymo proceso metu. Tai gali būti makšties plyšimai, gimdos traumavimas ar netgi nervų pažeidimai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip šlapimo nelaikymas, lėtiniai skausmai ar seksualinės disfunkcijos.
Diagnozuojant kitas gimdymo traumas, naudojami įvairūs metodai. Gydytojas pirmiausia atlieka išsamią fizinę apžiūrą, kad įvertintų galimus plyšimus ar sužalojimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar MRT, gali būti atliekami, jei reikia įvertinti vidinius organus ir audinius.
Taip pat skaitykite: Nėštumo komplikacijos: kraujavimas
Kitos gimdymo traumos gydymas priklauso nuo traumos sunkumo. Lengvi plyšimai gali būti gydomi konservatyviai, naudojant šaltus kompresus ir skausmą malšinančius vaistus. Sunkesniems atvejams gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atkurti pažeisti audiniai. Be to, svarbu teikti psichologinę pagalbą, ypač jei moteris patiria emocinį stresą dėl traumos.
Gimdos skausmas
Gimdos skausmui pirmiausia būdingas skausmas apatinėje pilvo dalyje. Gimdos skausmas gali būti nestiprus, vidutinio stiprumo arba stiprus. Jis gali būti nuolatinis arba protarpinis. Skausmas gali būti aštrus ir duriantis, juntamas konkrečiame taške / vietoje arba gali būti jaučiamas kaip nedidelis išplitęs skausmas. Skausmas gali plisti į nugaros apačią, sėdmenis ir šlaunis.
Gimdos skausmo priežastys
Skausmas gali išsivystyti dėl keleto priežasčių. Dažniausiai tai - endometriozė, menstruacijos, kiaušidžių cistos ir kiaušidžių vėžys. Gimdos skausmą gali sukelti tokios būklės kaip adenomiozė, su nėštumu susijusios būklės, endometriozė, uždegiminė žarnų liga, dirgliosios žarnos sindromas, menstruaciniai spazmai, persileidimas, kiaušidžių cistos, kiaušidžių vėžys, lytinių organų infekcija ir gimdos fibroidai.
Remiantis Europos urologijos asociacijos (EUA) gairėmis, lėtinis pilvo skausmas apibūdinamas kaip lėtinis arba nuolatinis skausmas pilve, pasireiškiantis tiek vyrams, tiek moterims. Neretai šis skausmas turi neigiamą įtaką pažintinėms funkcijoms, elgsenai, lytiniam gyvenimui, emocinei būklei, taip pat gali būti siejamas su simptomais, būdingais šlapimo takų, lytinės sistemos, virškinimo trakto, dubens dugno ir ginekologinėms patologijoms.
Gimdos skausmo diagnostika ir gydymas
Gydytojui būtina nurodyti skausmo trukmę, dažnį ir stiprumą, tikslią jo vietą (ar skausmas juntamas vienoje vietoje, ar plinta į gretimas sritis), skausmą lengvinančią arba sunkinančią veiklą ir tam tikrus dalykus, kurie sukelia skausmą. Tikslus skausmo apibūdinimas padeda gydytojui (ginekologui) nustatyti tikrąją skausmo priežastį ir nuspręsti dėl tinkamo gydymo parinkimo. Skausmo įvertinimas gydytojui (ginekologui) gali suteikti informacijos apie skausmo tipą ir priežastį.
Taip pat skaitykite: Kraujavimo priežastys po sekso nėštumo metu
Diagnostika apima fizinį pilvo srities ištyrimą, pilvo srities ultragarsinį tyrimą (ultrasonografiją) ir pilvo laparoskopiją.
Gydymo būdai priklauso nuo skausmo priežasties, stiprumo ir dažnio. Skausmą malšinti padeda vaistai nuo skausmo, raumenis atpalaiduojantys preparatai ir antidepresantai. Hormonų terapija skiriama skausmui, kuris išsivysto dėl tokių būklių kaip endometriozė ir menstruacijos, gydyti. Jeigu skausmas yra išplitęs į raumenis ir jungiamąjį audinį, jį palengvina fizinė terapija, pavyzdžiui, tempimo pratimai, masažas ir kitos atsipalaidavimo metodikos.
Geresnių gydymo rezultatų, be vaistų, padeda pasiekti ir kartu teikiama pacientų konsultacija. Svarbu vengti įtampos, nes ji sustiprina skausmą.
Įprastinis stebėjimas po gimdymo
Įprastinis stebėjimas po gimdymo yra susijęs su moters reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su gimda, makštimi ir kiaušidėmis. Po gimdymo organizme vyksta dideli pokyčiai, kurie gali paveikti šias struktūras. Gimda, kuri buvo ištempta nėštumo metu, pradeda grįžti į savo pradinę būseną. Taip pat keičiasi hormonų lygis, kuris turi įtakos kiaušidžių funkcijai ir menstruacijų ciklo atnaujinimui.
Šis stebėjimas apima fizinę ir psichinę sveikatą, siekiant užtikrinti, kad motina ir naujagimis būtų saugūs. Šis laikotarpis yra kritiškai svarbus, nes gali pasireikšti komplikacijos, tokios kaip po gimdymo depresija, infekcijos ar kraujavimas.
Priežastys ir simptomai
Pagrindinės įprastinio stebėjimo po gimdymo priežastys yra hormoniniai pokyčiai, fizinė trauma, patirta gimdymo metu, ir psichologiniai veiksniai, kurie gali paveikti moters nuotaiką ir emocinę būklę. Hormoniniai pokyčiai gali sukelti nuotaikų svyravimus, o fizinė trauma gali sukelti skausmą ar diskomfortą.
Pagrindiniai simptomai, susiję su įprastiniu stebėjimu po gimdymo, gali apimti nuovargį, nuotaikų svyravimus, nerimą, depresiją, fizinį skausmą, kraujavimą iš makšties ir žindymo problemas.
Diagnostika ir gydymas
Įprastinio stebėjimo po gimdymo diagnostika apima klinikinius įvertinimus, pokalbius su gydytoju, psichologinį vertinimą ir fizinius tyrimus. Gydytojai stebi moters fiziologinius rodiklius, tokius kaip kraujospūdis, pulsas ir gimdos atsigavimas, bei klausia apie emocinę būklę.
Gydymo galimybės po gimdymo gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus depresijai ar nerimui gydyti, skausmą malšinančius medikamentus, ir uždegimą mažinančius vaistus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichoterapiją, paramos grupes, fizinę terapiją ir emocinę paramą iš šeimos bei draugų.
Kineziterapija simfizitui gydyti
Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.
Dubens dugno traumos nėštumo ir gimdymo metu
Dubens dugnas tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas.
Šiame straipsnyje aptariamos su nėštumu/gimdymu susijusios dubens dugno traumos, suprantamos kaip bet kokie audinių pažeidimai, kurie įvyksta dėl nėštumo ir jo metu ir/ar gimdymo metu.
Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą, tai yra: galimybę dirbti ir/ar mokytis ir/ar atlikti kasdienines veiklas ir/ar palaikyti kokybiškus santykius ir/ar intymius ryšius su svarbiais asmenimis ir/ar užsiimti mėgiama laisvalaikio veikla ir/ar tenkinti kitus savo poreikius.
Priežastys
- Su nėštumu susijusios priežastys: nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui - mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją.
- Mechaniniai jungiamojo audinio pažeidimai: tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms.
- Nervų pažeidimai: dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas.
Galimos pasekmės
- Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai.
- Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo sindromas.
- Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Kaip išvengti traumų?
Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui.
Gydymo strategijos
- Nėštumo metu: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.).
- Po gimdymo: sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose.
Reabilitacija
Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą.
Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan.
Patarimai po gimdymo
Jei moteris pagimdė natūraliai, yra sveika ir gerai jaučiasi, ji gali valgyti viską. Nėra kažkokios „pogimdyminės“ dietos. Po cezario pjūvio operacijos praėjus 2 val. galima gerti vandenį, po 6 val. - valgyti ir keltis iš lovos (priklausomai nuo būklės). Iškart po gimdymo galima daryti dubens dugno stiprinimo ir Kėgelio pratimus. Sportuoti ar treniruotis patariama neskubėti, palaukti maždaug 6 savaites, kol nustos valytis gimda. Pirmiausiai reikėtų nebijoti ir praėjus parai po operacijos nebeklijuoti pjūvio pleistru, o leisti žaizdai „kvėpuoti“ - taip skatinamas jos gijimas.
Po gimdymo moteris pirmą kartą pasituštinti turi ne vėliau kaip trečią parą. Pirmosiomis dienomis po gimdymo moteris kraujuoja gana gausiai (tikrai daugiau nei per mėnesines), tačiau tai nėra grynas kraujas. Praustis galima iškart, kai tik moteris jaučiasi tam pakankamai stipri.
Stebėjimas po cezario pjūvio
Po operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą. Moters stebėjimo trukmė, tyrimų vertinimo dažnumas priklauso nuo moters būklės ir taikyto nuskausminimo būdo. Įprastai šioje palatoje moteris išbūna mažiausiai 6 val. (kol gali pradėti vaikščioti) arba iki kitos dienos ryto. Intensyviojo stebėjimo palatoje nuolat sekamas moters pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas. Matuojama temperatūra, vertinamas kraujavimo iš gimdos kiekis, pjūvio būklė. Visi šie požymiai reikalingi vertinti ne tik bendrai moters būklei, bet ir stebėti, ar neprasideda infekcija.
Vizitas pas gydytoją po gimdymo
Po natūralaus gimdymo svarbiausia yra patikrinti, kaip traukiasi gimda (apčiuopia per pilvą), ar moteris nekraujuoja. Pradėjus žindyti apžiūrimos ir krūtys, speneliai - vertinama priešpienio gamyba, žindymo kokybė.
Po cezario pjūvio operacijos moteris stebima intensyviajame skyriuje.
Pasiruošimas nėštumui ir pogimdyvinis laikotarpis
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos.
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Jei nėštumo testas parodė teigiamą rezultatą, rekomenduojama užsiregistruoti pas gydytoją ginekologą, praėjus dviems savaitėms po to, kai nesulaukėte mėnesinių. Tai geriausias laikas įvertinti, ar nėštumas vietoje, ar plaka būsimo kūdikio širdelė , patikslinti nėštumo laiką ir kt.
Būna situacijų, kai nėštumas nėra planuojamas ir nėra lauktas. Moteris patiria šoką ir nežino, ką daryti. Gydytojas ginekologas nėra teisėjas ir jis nesiekia pakeisti pacientės spendimo (kad ir kokį ji priimtų), tačiau jo tikslas - išsiaiškinti, ar moteris apsisprendusi tam žingsniui, kad ateityje netektų gailėtis.
Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystytis. Tačiau, nepaisant visko , visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėja tį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Mitai apie nėštumą
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėščiąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimamas. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija, t.y.
Požiūris į besikeičiantį kūną nėštumo metu
Manau, viskas prasideda nuo to, koks moters santykis jos šeimoje ir artimiausioje aplinkoje. Problemų dėl besikeičiančio kūno dažniausiai turi nebrandžios moterys, t.y. tos, kurios nėra pasiruošusios motinystei, kurios išgyvena dėl kiekvieno priaugto kilogramo, dėl besikeičiančių kūno proporcijų net ima paslapčia laikytis dietų. Tai yra pačios moters savivertės problema, jai kažko trūksta, galbūt nepatyrė šilumos ir meilės savo šeimoje. Dėl to ją ir kamuoja nerimo epizodai, netenkina vaizdas veidrodyje, nes galbūt šalia jos esantis žmogus neskiria pakankamai dėmesio, neištransliuoja aiškiai, jog ji yra pati gražiausia.
Būsimo tėvo vaidmuo nėštumo metu
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.
Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspekų.
Patarimai moterims artėjant gimdymui
Nesvarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Keisčiausia yra tai, jog mes ruošiamės tuos mėnesius, daug kalbame, bet kai jau ateina tas metas, pvz. Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys. Dar būsimi tėvai klausia, ar būtina kviesti greitąją, ar galima vykti savo automobiliu ir net nėščiajai vairuoti. Žinoma, galima ir savarankiškai vykti, jei jaučiatės gerai.
Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.
Pogimdyvinis laikotarpis
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu) .Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.
tags: #kraujavimas #po #gimdymo #metodika