Nemiga Nėštumo Metu: Priežastys, Pasekmės Ir Sprendimo Būdai

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, dažnai nėštumą apkartina miego sutrikimai, ypač nemiga, kuri gali pasireikšti bet kuriame trimestre, tačiau dažniausiai vargina pirmąjį ir trečiąjį. JAV nėštumo asociacijos duomenimis, nemiga kamuoja net 78 proc. nėščiųjų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime nemigos priežastis, galimą melatonino vartojimą nėštumo metu, jo šalutinius poveikius ir kitas miego gerinimo strategijas.

Nėštumo Nemigos Priežastys Ir Pasekmės

Nėštumo metu miegą gali trikdyti įvairūs veiksniai:

• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padidėjęs estrogenų ir progesterono kiekis gali sukelti miego sutrikimus.
• Fiziologiniai pokyčiai: Augantis pilvas, nugaros skausmai, padažnėjęs šlapinimasis, rėmuo ir vaisiaus judesiai gali trukdyti patogiai išsimiegoti.
• Psichologiniai veiksniai: Nerimas dėl nėštumo eigos, būsimo gimdymo ir motinystės taip pat gali sukelti nemigą.
• Miego higienos įpročiai: Netinkama miego rutina, ekranų naudojimas prieš miegą ir nereguliarus miego grafikas gali paūminti nemigą.
• Medicininės būklės: Neramių kojų sindromas (NKS), miego apnėja ir kitos medicininės būklės taip pat gali prisidėti prie miego sutrikimų.

Bloga miego kokybė nėštumo metu gali turėti neigiamų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui. Tai gali padidinti:

• Gestacinio diabeto riziką.
• Aukštą kraujo spaudimą ir preeklampsiją.
• Priešlaikinio gimdymo riziką.
• Cezario pjūvio tikimybę.
• Pogimdyvinės depresijos riziką.
• Vaisiaus augimo sulėtėjimą.
• Didesnį naujagimio svorį.

Melatoninas Ir Jo Vaidmuo Nėštumo Metu

Melatoninas yra natūralus hormonas, gaminamas smegenyse esančios epifizės liaukos, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklą. Nėštumo metu melatoninas atlieka svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi ir apsaugai nuo oksidacinio streso. Taip pat žinoma, kad nėštumo metu melatoninas daro įtaką vaisiaus lytiniam brendimui ir padidėjusiai endogeninio melatonino sekrecijai. Melatoninas taip pat gaminamas ir placentoje. Jis apsaugo nuo molekulinių pažeidimų bei ląstelių disfunkcijos, išsivystančios dėl oksidacinio streso.

Egzogeninio Melatonino Vartojimas Nėštumo Metu: Tyrimų Apžvalga

Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų. Tyrimai, analizuojantys melatonino poveikį naujagimiams, yra atlikti su pelėmis. Jų rezultatai prieštaringi. Kai kurie rodo, kad melatoninas veikia neuroprotekciškai esant toksinų poveikiui, kiti rodo reprodukcinių hormonų sekrecijos ir cirkadinio ritmo po gimdymo sutrikimą.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

Anksčiau dėl saugumo duomenų trūkumo melatonino papildų buvo nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims. Tačiau yra tam tikrų požymių, kad melatoninas gali būti naudingas abiem šiais etapais. Todėl labai svarbu, kad šios moterys konsultuotųsi su sveikatos priežiūros specialistu, kuris supranta individualius paciento poreikius. Prieš pradėdami vartoti melatonino papildus, pirmiausia pasitarkite su gydytoju, ypač jei turite kokių nors sveikatos sutrikimų arba vartojate kitus vaistus.

Galimas Melatonino Šalutinis Poveikis

Nors melatoninas paprastai laikomas saugiu papildu trumpalaikiam vartojimui suaugusiesiems, svarbu žinoti galimą šalutinį poveikį:

• Dažniausi šalutiniai poveikiai: galvos skausmas, svaigulys, pykinimas ir mieguistumas dieną.
• Retesni šalutiniai poveikiai: ryškūs sapnai ar košmarai, nuotaikos pokyčiai, skrandžio spazmai ir retais atvejais padidėjusi kritimo ar traukulių rizika.
• Sąveika su vaistais: Melatoninas gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, tokiais kaip antidepresantai, antipsichoziniai vaistai ir kraują skystinantys vaistai.
• Poveikis kraujospūdžiui: Melatoninas gali turėti įtakos kraujospūdžio reguliavimui, todėl asmenys, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio, turėtų būti atsargūs.

Atsargumo Priemonės Vartojant Melatoniną

• Pasitarkite su gydytoju: Prieš vartojant melatoniną nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins galimą riziką ir naudą.
• Laikykitės dozavimo nurodymų: Svarbu laikytis gydytojo rekomenduojamos dozės ir vartojimo laiko. Melatoninas paprastai vartojamas vakare prieš miegą.
• Stebėkite šalutinius poveikius: Jei pasireiškia bet koks šalutinis poveikis, nutraukite melatonino vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
• Venkite alkoholio: Vartojant melatoniną, rekomenduojama vengti alkoholio, nes jis gali sustiprinti šalutinį poveikį ir trukdyti melatonino veiksmingumui.

Alternatyvūs Miego Gerinimo Būdai Nėštumo Metu

Be melatonino, yra daugybė kitų būdų, kaip pagerinti miegą nėštumo metu:

Miego Higiena

• Laikykitės reguliaraus miego grafiko, eidami miegoti ir keldamiesi tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
• Sukurkite atpalaiduojančią miego rutiną, pavyzdžiui, šiltą vonią, knygos skaitymą ar meditaciją.
• Užtikrinkite, kad miegamajame būtų tamsu, tylu ir vėsu.
• Venkite ekranų (telefonų, planšetinių kompiuterių, televizorių) naudojimo bent 1-2 valandas prieš miegą.
• Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą, ypač vakare.
• Reguliariai mankštinkitės, bet ne prieš pat miegą. Nėščiosioms rekomenduojama kasdien pasportuoti bent po 30 min.

Mityba

• Venkite sunkaus ir aštraus maisto prieš miegą.
• Paskutinį kartą sočiai pavalgyti reikėtų iki numatomo miego laiko likus bent 3 val.
• Jei vargina rėmuo, miegokite ant kairiojo šono ir šiek tiek pakelkite lovos galvūgalį.

Patogi Miego Padėtis

• Miegokite ant šono, geriausiai ant kairiojo, kad sumažintumėte spaudimą apatinei tuščiajai venai.
• Naudokite nėštumo pagalvę, kad palaikytumėte pilvą ir nugarą.

Atsipalaidavimo Technikos

• Meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
• Klausykitės ramios muzikos arba „baltojo triukšmo“.

Medicininė Pagalba

• Jei nemiga tęsiasi ilgą laiką, kreipkitės į gydytoją, kuris gali rekomenduoti saugius ir veiksmingus gydymo būdus.
• Aptarkite galimas medicinines priežastis, tokias kaip NKS ar miego apnėja, ir gaukite tinkamą gydymą.

Kiti Vaistai Miego Sutrikimams Gydyti Nėštumo Metu

Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui.

Pirminės Ir Antrinės Nemigos Gydymas

• Benzodiazepinai: Veikia limbinį, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški. Ankstyvieji atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusį lūpos ar gomurio nesuaugimo dažnį vartojant benzodiazepinus, tačiau šios išvados nebuvo patvirtintos vėlesniuose tyrimuose. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.
• Hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistai (HBRA): Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas imidazopiridino zolpidemas, pirazolo ir pirimidino zaleplonas, ciklopirolonai, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Manoma, kad jie tik minimaliai sutrikdo miego architektūrą. Dažniausi su šios grupės vaistais siejami nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė ir kt. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą. Teigiama, kad HBRA, vartojami įprastomis terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai vartojant dideles zolpidemo dozes pirmąjį nėštumo trimestrą, išsivystė nervinio vamzdelio defektai. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę, yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais.
• Antidepresantai: Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), piperazinoazepinas (mirtazapinas), serotonino-2 receptorių antagonistai ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius, trazodonas. Doksepinas ir amitriptilinas yra TCA, kurie mažomis dozėmis dažniausiai naudojami sutrikus miegui. Manoma, kad jų hipnotinis poveikis yra susijęs su jų antihistaminerginėmis savybėmis. TCA nepageidaujami reiškiniai yra sumišimas, vidurių užkietėjimas, sutrikusi rega, svorio priaugimas, tachikardija, širdies aritmijos, o perdozavus - mirtis. Suaugusieji paprastai gerai toleruoja mažą doksepino dozę, skiriamą nemigai gydyti. Medikai, gydantys depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu, dažnai naudojasi pagrindiniais nepageidaujamais mirtazapino reiškiniais - mieguistumu, apetito ir svorio didinimu. Trazodonas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti. Dažniausiai jis yra gerai toleruojamas, gerina miego kokybę ir sutrumpina užmigimo laiką. Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau tyrimų rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga. Tyrimų duomenimis, vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų, įskaitant nuolatinę naujagimio plautinę hipertenziją, rizika, tačiau absoliuti rizika yra labai maža. Sisteminėje mirtazapino vartojimo nėščioms moterims apžvalgoje nustatyta, kad gali padidėti savaiminio aborto rizika, tačiau šie rezultatai galėjo būti susiję su pagrindine liga. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp prenatalinio mirtazapino vartojimo ir įgimtųjų apsigimimų. Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai. Pastebėtas papildomas neurologinis poveikis naujagimiams - neįprasti bendrieji judesiai, tačiau šiuos rezultatus reikia vertinti itin atsargiai, nes daugelio tų pačių tyrimų metu motinoms buvo pasireiškusi ir negydoma depresija.
• Antipsichoziniai vaistai: Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Daugelio antipsichozinių vaistų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus. Sedaciniu poveikiu pasižymintys antros kartos antipsichoziniai vaistai yra klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir risperidonas. Olanzapinas ir klozapinas dėl skirtingo prisijungimo prie baltymų lygio prasiskverbia pro placentą greičiau nei kvetiapinas ir risperidonas. In vivo atliktų tyrimų metu nustatyta, kad antipsichozinių vaistų koncentracija motinos kraujyje sumažėja trečiąjį nėštumo trimestrą. Naujausi antros kartos antipsichozinių vaistų tyrimai įrodė, kad šiuos vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu. Nenustatyta jokio ryšio su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu. Sørensen ir kolegų atliktame tyrime nenustatyta, kad nėščioms moterims, kurios vartojo ir vėliau nutraukė antipsichotinių vaistų vartojimą, padidėtų spontaninio aborto išsivystymo rizika, tačiau tai buvo susiję su negyvagimių rizikos padidėjimu (1,2 proc., palyginti su 0,6 proc.).
• Antihistamininiai vaistai: Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų. Khazaie ir kolegų tyrimas įvertino nemigos gydymo antihistamininiais vaistais trečiojo nėštumo trimestro metu poveikį miegui ir depresijos po gimdymo simptomams. Šiame tyrime dalyvavo 54 nėščiosios, kurioms atsitiktine tvarka buvo paskirta trazodono 50 mg/p., difenhidramino 25 mg/d. arba gydymas placebu. Trazodonas ir difenhidraminas labai pagerino miego trukmę, miego efektyvumą, palyginti su placebu. Abu vaistai sumažino depresijos simptomus. Doksilamino yra daugelyje nereceptinių miego gerinimo priemonių. Einarsonas su kolegomis palygino 53 nėščias moteris, vartojančias hidroksiziną, su 23 moterimis, vartojančiomis cetiriziną, ir kontroline grupe, tačiau nenustatė reikšmingų skirtumų tarp savaiminio, terapinio abortų ar negyvagimių gimimo rizikos. 2005 metais buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo pasireiškimo atvejį, siejamą su hidroksizino vartojimu (150 mg/d.). Izraelio teratogeninių veiksnių informacijos tarnyba stebėjo 37 nėščiąsias, vartojančias hidroksiziną, ir nenustatė padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Li ir kolegų atliktame tyrimas nenustatyta reikšmingų difenhidramino ir doksilamino sąsajų su įgimtaisiais apsigimimais. Kitas tyrimas nustatė galimą difenhidramino, doksilamino ir apsigimimų ryšį, tačiau buvo sukritikuotas dėl šališkumo ir santykinai mažos imties.

NKS (Neramių Kojų Sindromo) Gydymas

Dopamino agonistai, įskaitant pramipeksolį, ropinirolį ir rotigotiną, yra laikomi pirmojo pasirinkimo vaistais gydant NKS nesilaukiančioms moterims ir suaugusiems pacientams. Karbidopa-levodopa gali būti naudojamas NKS simptomams malšinti, tais atvejais, kai simptomai pasireiškia su pertraukomis vakarais, prieš miegą, prabudus naktį arba yra susiję su specifine veikla, pavyzdžiui, ilgai trunkančiu važiavimu automobiliu. Dopamino agonistai, tokie kaip bromokriptinas, kabergolinas ir pergolidas neturėtų būti naudojami NKS gydyti, nes jie siejami su širdies vožtuvų fibroze ir kitomis fibrozinėmis reakcijomis. Dažniausi dopamino agonistų nepageidaujami reiškiniai yra pykinimas ir galvos svaigimas (kurie paprastai išnyksta per 10-14 dienų), rečiau…

Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai

Miego Sutrikimai Trimestrais

Pirmasis Trimestras

Pirmasis trimestras - tai susijaudinimo ir staigmenų laikotarpis (ypač pirmą kartą besilaukiančioms moterims). Prisitaikydamos fiziškai ir psichiškai, vienos moterys jaučiasi nuostabiai, o kitos siaubingai. Dr. Katrina Ly (Kalifornijos universitetas, San Franciskas) moterims rekomenduoja pirmojo trimestro metu planuoti miegą taip pat, kaip jos planuoja likusią dienos dalį. Tyrimo metu, palyginus pirmą kartą besilaukiančias mamas ir nešiojančias nebe pirmą vaisių, paaiškėjo, jog "patyrusios" mamos kiekvieną naktį išmiega 45 - 60 minučių ilgiau. Šio papildomo miego dėka nėštumas siejamas su pozityvesniais išgyvenimais. Naujai iškeptoms mamytėms gali labiau trūkti energijos ir jos turėtų planuoti savo laiką taip, kad galėtų ilgiau pamiegoti.

Mieguistumas ir energijos stoka: Padidėjęs progesterono, vieno iš svarbiausių nėštumo hormonų, kiekis gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių besilaukiančios moterys mieguistesnės nei iki nėštumo.

Diskomfortas dėl kūno pokyčių: Keičiantis kūnui atsiradęs diskomfortas gali trukdyti užmigti ir miegoti. Jautrios krūtys gali tapti tikru iššūkiu taip pamėgtam miegojimui ant pilvo. Taigi pirmasis trimestras yra puikiausias metas pradėti pratintis miegoti ant kairiojo šono.

Dažnas šlapinimasis: Progesteronas besilaukiančioms moterims sukelia ne tik mieguistumą, bet ir dažną bėgiojimą į tualetą.

Pykinimas: Rytinis pykinimas, kuris gana dažnai pasitaiko iki dvyliktos nėštumo savaitės, taip pat gali pažadinti moterį anksčiau, nei ji pasiruošusi keltis.

Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas

Kaip elgtis pirmojo trimestro metu:

• Planuokite, įtraukite į darbotvarkę ir teikite pirmenybę miegui!
• Miegokite, kai tik galite.
• Dieną gerkite daug skysčių, bet vakare, prieš miegą, ribokite gėrimų kiekį.
• Kad išvengtumėte pykinimo, visą dieną valgykite prėskų sausainių.
• Miegokite ant kairiojo šono.
• Naktį tualete nedekite šviesos.

Antrasis Trimestras

Antrasis trimestras gali atnešti palengvėjimą (ypač pirmą kartą besilaukiančioms mamytėms, kurios nesitikėjo, jog nėštumo metu jausis tokios pavargusios). Nors dauguma moterų tampa energingesnės, rekomenduojama ne pasinerti į veiklą, o mėgautis antruoju trimestru ir kuo daugiau miegoti. Praėjus pykinimui ir atslūgus hormonų audroms, moterys pastebi, kad naktį rečiau eina į tualetą. Kadangi antrajame trimestre auganti gimda pakyla iš mažojo dubens į pilvą, šlapimo pūslė spaudžiama mažiau.

Rėmens graužimas: Diafragma susitraukia, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, o žarnynas ir stemplės sfinkteris pasislenka. Dėl to skrandžio turinys patenka į stemplę, o moterys pradeda skųstis rėmens graužimu (ypač miegant ant nugaros).

Naktiniai košmarai: 72% moterų naktimis sapnuoja baisius sapnus arba košmarus.

Kaip elgtis antrojo trimestro metu:

• Kad išvengtumėte rėmens graužimo, nevalgykite daug aštraus, rūgštaus arba kepto maisto. Jeigu rėmens graužimas kelia problemų, miegokite ant aukštesnės pagalvės. Be to, dienos metu valgykite dažnai ir po nedaug.
• Mėgaukitės antruoju trimestru ir geresniu miegu. Bet miegokite. Kai tik įmanoma, naktį miegokite ne mažiau kaip aštuonias valandas.
• Kai miegate, gulkitės ant šono, o kojas per klubų ir kelių sąnarius sulenkite. Pasidėkite po pagalvę tarp kelių, po pilvu ir už nugaros.

Trečiasis Trimestras

Trečiasis nėštumo trimestras pateikia daugiausiai iššūkių miegui. Moterys ne tik dažnai bėgioja į tualetą, negali patogiai įsitaisyti ir yra išsekusios nuo bandymo susitvarkyti su savo pareigomis ir įprastomis užduotimis, bet kai kurioms būna nepaprastai sunku išlikti budrioms.

Nugaros, raumenų skausmas ir bendras diskomfortas: Šiuos skausmus ir diskomfortą galima susieti su dubens raiščių minkštėjimu ir sąnarių laisvėjimu ruošiantis gimdymui. Padidėjęs pilvukas neigiamai veikia laikyseną, todėl daugeliui moterų būna sunku vaikščioti, sėdėti ir netgi miegoti.

Pabudimai naktį: Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje moterys vėl prabunda naktį.

Knarkimas: Daugelis moterų pradeda knarkti dėl užgulusios nosies, padidėjusios pilvo apimties ir dėl to, kad padidėjusi gimda spaudžia diafragmą. Beveik 30% moterų pradeda knarkti dėl paburkusių kvėpavimo takų (kvėpavimo takai gali susiaurėti). Knarkimas gali būti padidėjusio kraujo spaudimo, kuris kelia grėsmę ir motinai, ir vaisiui, priežastis. Jeigu kvėpavimo takai susiaurėja stipriai, gali prasidėti miego apnėja.

Kojų mėšlungis ir neramių kojų sindromas: Nacionalinės miego organizacijos apklausa parodė, jog beveik 15% amerikiečių nėščiųjų trečiajame trimestre išsivystė neramių kojų sindromas. Kojų mėšlungis labai dažnai pasitaiko antrajame ir trečiajame trimestre.

Kaip elgtis trečiajame trimestre:

• Miegokite ant kairiojo šono.
• Jeigu jus vargina kojų mėšlungis, venkite gazuotų gėrimų.
• Jeigu pradedate knarkti, reikia pamatuoti arterinį kraujo spaudimą ir ištirti baltymo kiekį kraujyje.
• Jeigu jums prasidėjo neramių kojų sindromas, su gydytoju turėtumėte išsiaiškinti, ar jums netrūksta geležies.
• Jeigu negalite užmigti, negulėkite lovoje ir neverskite savęs užmigti.
• Jeigu koją sutraukė mėšlungis, ištieskite ją, o pėdą lenkite į viršų.

Makšties Pokyčiai Nėštumo Metu

Nėštumo metu, kai organizmas prisitaiko sunkiam darbui - išnešioti bei pagimdyti vaikelį, keičiasi moters savijauta ir kūnas. Dideli pokyčiai būdingi lytiniams organams, pakinta ir nėščiosios makštis. Sveikai makščiai ypač svarbi rūgščių ir šarmų pusiausvyra, kurią apibūdina pH. Normalus mikrofloros rūgštingumas yra apie 4,0 pH. Tuomet makšties ertmėje vyrauja naudingos bakterijos ir yra nedaug sąlyginai patogeninių bakterijų, kurios rūgštingumui sumažėjus ima daugintis ir išstumia naudingus mikroorganizmus. Makšties sausumo priežastis gali būti netinkama higiena arba kosmetika, sintetiniai apatiniai. Makštį išsausina ir pernelyg uoli higiena, pavyzdžiui, jos plovimas. Makštis gali išsausėti dėl psichologinių priežasčių ir stresų.

Lytinių organų infekcijas lemia pasikeitusi hormonų pusiausvyra, makšties mikroflora, susilpnėjęs imunitetas ir dažnesnis šlapinimasis nėštumo metu. Neretai nėščiosioms nustatoma pienligė (makšties kandidozė) arba bakterinė vaginozė.

Laukti, kol makšties drėgmė atsikurs savaime, negalima, nes dėl šio negalavimo gresia pažeidimai ir infekcijos. Labai svarbu tinkama lytinių vietų higiena, jokiu būdu negalima plauti pačios makšties, jei to daryti nepatarė gydytojas. Apsiprausimui reikia naudoti specialiai intymiai sričiai skirtas priemones, kurių pH tinka šios srities mikroflorai ir padeda išlaikyti natūralią rūgštinę apsaugą. Nėštumo metu makšties drėgmei palaikyti patariama naudoti šiuolaikines drėkinamąsias priemones, kurių sudėtyje yra veiksmingų drėgmę atkuriančių medžiagų, pavyzdžiui, hialurono rūgštis ir polikarbofilas.

Vaikų Miego Sutrikimai

Mamos nevalgiems ir miegoti nenorintiems mažiesiems dažnai kartoja: nevalgysi/nemiegosi - neaugsi. Kūdikio miegą gali trikdyti įvairios fiziologinės priežastys: alkis, diegliai, dygstantys dantukai, per šalta ar per karšta. Yra ir psichologinės blogo miego priežastys, pavyzdžiui, kūdikis jaučia mamos nerimą.

Gana dažnai mažus vaikus kamuoja, rodos, tik suaugusiems būdinga bėda - nemiga. Sunku užmigti ir vaikams, turintiems hiperaktyvumo sindromą. Miegą gali trikdyti ir nakties košmarai arba lunatizmas.

Dažna blogo miego priežastis - išvešėję tonzilės ir adenoidai. Vaiką gali varginti ir „sprogstančios galvos sindromas”.

Galvos smegenims augant ir bręstant miego būdravimo ciklų mažėja. Miego būdravimo ciklus lemia melatonino - miego hormono - sekrecija.

Kas ramina:

• Ritualai.
• Griežtas grafikas.
• Ramūs vakarai.
• Tranzitinis objektas.

tags: #kosmarai #nestumo #metu