Pranas Mašiotas, gimęs 1863 m. gruodžio 19 d., buvo iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, palikusi ryškų pėdsaką švietimo, literatūros ir kultūros srityse. Jis buvo ne tik vaikų rašytojas, pedagogas, publicistas ir vertėjas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, rūpinęsis lietuvių tautos dvasiniu ir kultūriniu atsparumu. Šiame straipsnyje apžvelgsime Prano Mašioto gyvenimą, kūrybą ir jo reikšmę lietuvių kultūrai.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Pranas Mašiotas gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkų kaime, Būblelių valsčiuje, Šakių apskrityje (dabartinis Vilkaviškio rajonas), vidutinių ūkininkų šeimoje. Pradėjo mokytis skaityti ir rašyti namuose, vėliau mokėsi Naumiesčio pradžios mokykloje. 1874-1883 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1883 m. baigė Marijampolės gimnaziją su sidabro medaliu ir tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto Fizikos-matematikos fakultetą.
Jau gimnazijoje P. Mašiotas dalyvavo slaptuose lietuvių moksleivių rateliuose, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Universitete jis priklausė Maskvos lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms, buvo vienas iš aktyviausių narių. 1887 m. Maskvos universiteto Fizikos ir matematikos fakultete įgijo gimnazijos mokytojo matematiko specialybę.
Pedagoginė ir visuomeninė veikla
Baigęs universitetą, P. Mašiotas dirbo įvairiose įstaigose: 1887-1889 m. - finansinėje įstaigoje Lomžoje, Lenkijoje, 1889-1891 m. - Rygos mokslo apygardos kanceliarijoje. 1891 m. jis buvo paskirtas matematikos mokytoju Rygos vokiečių realinėje gimnazijoje, kur dirbo iki 1915 m. 1892-1915 m. P. Mašiotas dirbo Rygos vokiečių realinės mokyklos matematikos mokytoju. 1913-1915 m. buvo Rygos mergaičių gimnazijos direktorius.
Gyvendamas Rygoje, P. Mašiotas aktyviai dalyvavo lietuviškų organizacijų veikloje. Jis buvo vienas iš 1903 m. įkurtos lietuvių muzikos ir dainos draugijos „Kanklės“ steigėjų; 1906 m. kartu su Marcelinu Šikšniu įsteigė lietuvių švietimo draugiją „Žvaigždė“, kuri steigė ir išlaikė pradžios mokyklas. 1912-1914 m. sekmadieniais mokė Rygos lietuvaites gimnazistes lietuvių kalbos. 1907 m. buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje nariu. Rygoje su bendraminčiais įkūrė lietuviškas „Pašalpos“, „Kanklių“, „Žvaigždės“ draugijas.
Taip pat skaitykite: Gimimo datos ir gėlės
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. P. Mašiotas su šeima persikėlė į Maskvą, kur įsidarbino amatų mokykloje matematikos mokytoju. Netrukus jis gavo pasiūlymą vadovauti neseniai Voroneže įsikūrusiai M. Yčo mergaičių gimnazijai, o po kiek laiko perėmė ir berniukų gimnazijos direktoriaus pareigas. 1915-1918 m. buvo Voronežo lietuvių gimnazijų direktorius. Vienas iš „Trijų tarybos“ narių.
1918 m. P. Mašiotas grįžo į Lietuvą ir ėmėsi Švietimo sistemos organizacinio darbo. Iš pradžių dirbo Lietuvos Tarybos švietimo sekcijoje Vilniuje, vėliau - Švietimo ministerijoje Kaune Aukštesniojo mokslo departamento direktoriumi, nuo 1919 m. lapkričio mėn. - viceministru. Jis priklausė Knygų leidimo ir Terminologijos komisijoms. 1919-1923 m. buvo Lietuvos švietimo viceministras.
1923 m. P. Mašiotas buvo paskirtas naujai įsikūrusios Lietuvių gimnazijos Klaipėdoje direktoriumi. 1924-1929 m. buvo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius. 1929 m. išėjo į pensiją, pasišventė literatūriniam darbui. 1938-1940 m. gyveno ir kūrė sūnaus Jono Mašioto namuose Kačerginėje.
Pranas Mašiotas mirė 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune. Palaidotas Kauno miesto kapinėse, jas panaikinus palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines. 1999 m. pripažintas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaru.
Literatūrinė kūryba
Pranas Mašiotas paliko didžiulį literatūrinį palikimą. Jis parašė apie 140 knygų, iš kurių 30 originalių, kitos - vertimai bei adaptacijos, vadovėliai, mokymo priemonės. Iš jų 8 vadovėliai, o 30 knygų - grožinė literatūra vaikams. P. Mašiotas kūrė jauniesiems skaitytojams apie 200 pasakų, apie 80 apsakymų, 9 apysakas, išleido 12 matematikos, fizikos, istorijos vadovėlių. Pirmasis jo kūrinys „Pasikalbėjimas apie dangų ir žemę“ išėjo JAV 1894 m.
Taip pat skaitykite: Žymūs Ožkabalių kaimo asmenys
Jo kūryba pasižymi įvairumu. P. Mašiotas rašė pasakas, apsakymus, apysakas, vadovėlius, straipsnius pedagogikos, mokymo metodikos, kalbos kultūros, terminijos kūrimo ir norminimo, mokslo populiarinimo ir kt. klausimais.
P. Mašiotas viešinti tekstus spaudoje pradėjo 1888 m. „Aušroje“ ir publicistiką rašė kone iki gyvenimo pabaigos. Iš viso bendradarbiavo maždaug 50 leidinių. Jo straipsnius spausdino „Varpas“, „Vilniaus žinios“, „Rygos garsas“, „Švietimo darbas“, „Šviesa“, „Vienybė Lietuvninkų“, „Lietuvių laikraštis“, vaikų periodikos leidiniai, kt. P. Mašiotas rašė įvairiomis temomis, tačiau ypač mėgo apie švietimą, kultūrą, vaikų literatūrą. Taip pat paskelbė straipsnių žurnalistikos teorijos temomis. Autoriaus publicistika - santūri, dalykiška, su tiksliais pasiūlymais.
Visą kūrybą galima suskirstyti į 3 grupes:
- Pažintinės arba mokslo populiarinimo knygos (pvz., „Apie žemės vidurius“, 1896; „Pasakos - nepasakos“, 1915; „Mokslo pasakos“, 1916; „Kaip žmogus žemėje įsigalėjo“, 1919; „Išradėjai ir išradimai“, 1922).
- Pasakos (pvz., „Mano dovanėlė“, „Kiškiai“, abi 1913; „Senio pasakos“, „Atlikusios pasakos“, „Augalų pasakos“, visos 1917; „Pasakėlės“, 1921).
- Apysakos (pvz., „Ir aš mažas buvau“, 1919; „Juozukas ir Jockus“, 1934; „Nepaprastos atostogos“, 1938).
Dokumentinėse apysakose („Gimnaziją atsiminus“, 1922; „Kai knygas draudė“, 1924) gausu faktografijos. Apysaka „Pašešupių knygnešiai“ (1937) beletrizuota, su išgalvotu siužetu, nuotykiniais elementais.
Svarbu paminėti jo vertimus: J. Swifto „Guliverio keliones“, D. Defoe „Robinzoną Kruzą“, H. Wellso „Pirmieji žmonės Mėnulyje“, H. Loftingo „Daktarą Dolitlį“ ir kt.
Taip pat skaitykite: Vincas Mykolaitis-Putinas: Gyvenimas ir kūrybos palikimas
Vaikų literatūra
P. Mašiotas ypač daug dėmesio skyrė vaikų literatūrai. Jis rašė knygas, kurios mokė gerumo, buvo pirmieji gamtos, istorijos ir geografijos žinių šaltiniai. P. Mašioto pasakos, apsakymai ir apysakos pasižymi paprastumu, aiškumu ir įdomumu. Jie skirti žinių stokojančiam kaimo vaikui. Jo kūriniuose dažnai vaizduojamas kiemo, daržo pasaulis, o veikėjai - žvirbliai, kregždės, musės, varnos.
Svarbu paminėti, kad P. Mašiotas ne tik rašė originalius kūrinius, bet ir vertė bei adaptavo užsienio autorių knygas. Jis išvertė tokius kūrinius kaip D. Defo „Robinzonas Kruzas“ ir Dž. Svifto „Guliverio kelionės“.
Pažintinė literatūra
P. Mašiotas rašė ir pažintines knygas vaikams. Tai knygos apie gamtą, istoriją, geografiją, mokslą ir techniką. Šios knygos buvo parašytos suprantama kalba ir gausiai iliustruotos.
P. Mašioto pažintinės knygos padėjo vaikams pažinti pasaulį, sužinoti apie įvairius reiškinius ir procesus. Jos skatino vaikų smalsumą ir norą mokytis.
Vadovėliai
P. Mašiotas parašė ir nemažai vadovėlių pradinėms ir vidurinėms mokykloms. P. Mašioto vadovėliai pasižymėjo aiškumu, sistemingumu ir praktiškumu. Juose buvo daug uždavinių ir pratimų, kurie padėjo mokiniams įtvirtinti įgytas žinias.
Kūrybos bruožai
P. Mašiotas rašyti vaikams pradėjo Rygoje. Jo kūrybai būdingas dėmesys švietimui, kultūrai ir vaikų literatūrai. Autoriaus publicistika pasižymi santūrumu, dalykiškumu ir tiksliais pasiūlymais.
P. Mašioto atminimo įamžinimas
Prano Mašioto atminimas yra įamžintas įvairiais būdais. Jo vardu pavadintos mokyklos, gatvės, bibliotekos. Leidžiamos jo knygos, rengiami renginiai, skirti jo kūrybai.
Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija, įkurta 1997 m., yra pavadinta šio pedagogo ir rašytojo vardu. Mokykla mini P. Mašioto gimtadienį, organizuoja įvairius renginius, skirtus jo kūrybai. Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla taip pat įamžina jo atminimą.
Nuo 1969 m. leidžiama originalių raštų ir vertimų serija „Prano Mašioto knygynėlis“, perleidžiamos atskiros pasakos ir kitos knygos.
Bibliografija (svarbiausi kūriniai)
- Senelio pasakos
- Kad greičiau augčiau : [kūrinėliai vaikams]
- Nepaprastos atostogos : [apysaka]
- Vaikučių pasakėlės
- Kai knygas draudė : Apysakos ir apsakymai
- Julytės kiškelis : Pasakos ir vaizdeliai
- Kaziukas sodžiuje
- Marytės katytė : žaislinė knygelė
- Pedagogijos patarlės
- Katinėlis Pilkutis : pasakos
- Morkos : iš piemenuko atsiminimų
- Kiškis vagilis : vaizdeliai ir pasakaitės
- Mokslo pasakos
- Dėde, papasakok…
- Sparnuočiai : [apsakymai]
- Pajūriais pamariais : vaikų kelionės po mūsų pajūrį : [apysaka]
- Pasakėlės
- Mano poilsis : apsakymėliai
- Mano dovanėlė
- Ir aš mažas buvau
- Kiškio pasakos
- Žiema ir vasara
- Aritmetikos uždavinynas : pradžios mokyklos
- Plokšminė trigonometrija ir uždavinynas
- Juozukas ir Jockus : apsakymai
- Algebros uždavinynas
- Pasaulio pasakos : mažiems pasiskaityt ir dideliems pasiklausyt
- Fizikos vadovėlis
- Šiltieji ir šaltieji kraštai : pasinaudota geografijos chrestomatijomis ir kitais raštais
- Būta ir pramanyta
- Šposai : rinkinys įvairių burtų, monų ir šiaip įvairių "stebūklingų" dalykų : išaiškinimas vaidinimasi ir įvairių paslaptingų apsireiškimų ir šposų : skiriama vasaros gegužinėms ir žiemos vakarėliams : parašyta pagal žinomus burtininkus-kerėtojus Pinetį, Galą, Robertsoną … [et al.]
- Kaip žmogus žemėje įsigalėjo : lengvi mokslo pasakojimai
- Geometrijos uždavinynas
- Išradėjai ir išradimai
- Gimnaziją atsiminus
- Mūs mažiausiems, mūs mieliausiems : (36 pasakos)
- Gramatika ir mokykla
- Algebros uždavinynas
- Mokslo pasakoss
- Žemosios matematikos istorija
- Kaip žmogus žemėje įsigalėjo : lengvi mokslo pasakojimai
- Trigonometrijos uždavinynas
- Kiškiai : 5 pasakos vaikams
- Apie Lietuvos senovę : (10 pasakojimų)
- Atlikusios senio pasakos
- Augalų pasakos
- Pasakos-nepasakos : mažiems pasiskaityti ir dideliems pasiklausyti
- Raštas : vadovėlis norimtiems išmokti rašyti