Tiek mažo, tiek didelio žmogaus gyvenimas kasdien yra kupinas įvairiausių patyrimų - malonių, įkvepiančių, stebinančių ar trikdančių. Be džiugių akimirkų vaikui, tėvams ar šeimai kartais tenka susidurti su sunkumais, kuriems įveikti reikia vaikų psichologo pagalbos. Dažniausiai vaiko patiriamus sunkumus parodo pasikeitęs vaiko elgesys. Ne mažiau svarbūs ir pačių tėvų jausmai, kai kyla nerimas ar abejonės dėl savo vaiko emocinės būsenos. Kartais apie galimus vaiko sunkumus tėvams pasako susirūpinę kiti artimos aplinkos žmonės - darželio auklėtojai, mokytojai, šeimos draugai. Tėvai gali kreiptis į vaikų psichologą ne tik susidūrę su rimtais sunkumais, bet ir tiesiog norėdami pasitarti įvairiais vaikų ir paauglių auginimo ir auklėjimo klausimais, siekdami geriau suprasti savo vaiką, pagerinti santykius su juo, sužinoti, kaip reaguoti į vaiko elgesį tam tikrose situacijose, kaip konstruktyviai nustatyti leistino elgesio ribas ir įvairiais kitais klausimais tam, kad šeimoje visiems kartu gyventi būtų gera ir malonu. Šiandieninėje visuomenėje aktuali problema yra netinkamas vaikų elgesys ir jo įveikimo būdai.
Vaikų Elgesio Samprata
Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas. Jis atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Eksternalizuoti sutrikimai - jiems būdingas į išorę nukreiptas sutrikęs elgesys, toks kaip agresyvumas, impulsyvumas, hiperaktyvumas ir kt. Mergaitėms emocijų sutrikimai pasireiškia dažniau nei berniukams.
Vaiko elgesys skirtingose aplinkose
Vaikai elgiasi įvairiai - vienokie jie būna namuose, ten tėvai jau žino, kaip tvarkytis, kitokie darželyje. Vaikas lyg ir tėvų, bet ne jų teritorijoje, todėl kyla klausimai ir iššūkiai kaip tėvams taip ir vaikams.
- Darželyje: Vaikai nuolat bendrauja su bendraamžiais ir mokytojais. Namuose: Vaiko socialinė sąveika dažniausiai vyksta su šeimos nariais.
- Emocijų išraiška Darželyje: Vaikai gali būti labiau kontroliuojami savo emocijų, nes yra tarp nepažįstamų suaugusiųjų ir bendraamžių. Pedagogai moko vaikus atpažinti ir valdyti savo emocijas per žaidimus ir veiklas. Vaikai jaučiasi saugesni ir laisviau reiškia savo emocijas, įskaitant ir neigiamas, nes žino tėvų reakciją. Taip pat namuose emocijų valdymo taisyklės labiau individualizuotos, tėvai labiau pažįsta vaikus, žino kaip teisingai paguosti. Namuose aplinka pritaikyta pagal vaiko poreikius ir interesus.
- Vaikai su autizmo spektro sutrikimais dažnai susiduria su sunkumais socialinėje sąveikoje.
- Vaikai su ASS gali būti jautresni garsams, šviesai, kvapams ir kitoms sensorinėms stimuliacijoms.
Vaikų Netinkamas Elgesys Darželyje
Vaiko agresyvumas darželyje gali būti didelis iššūkis tiek tėvams, tiek pedagogams. Daugelis vaikų kartais elgiasi agresyviai - jie gali muštis, stumdyti kitus ar net kandžiotis. Svarbu suprasti šio elgesio priežastis ir rasti būdus, kaip padėti vaikui valdyti savo emocijas.
Kodėl vaikai tampa agresyvūs?
Vaiko agresyvumas gali kilti dėl įvairių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Profilaktinė kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūra
- Emocijų valdymo sunkumai - maži vaikai dar tik mokosi tinkamai išreikšti pyktį.
- Frustracija ir stresas - nauja aplinka, per didelis triukšmas ar socialiniai iššūkiai gali sukelti agresiją.
- Dėmesio siekimas - jei vaikas nesulaukia pakankamai dėmesio, jis gali elgtis netinkamai, kad jį gautų.
- Imitacija - vaikai dažnai mokosi stebėdami suaugusiuosius ar kitus vaikus.
- Poreikis apsiginti - jei vaikas jaučiasi nesaugus, jis gali naudoti agresiją kaip būdą apsisaugoti.
Kaip galite padėti vaikui?
- Išlikite ramūs ir nuoseklūs. Kai vaikas elgiasi agresyviai, svarbu nešaukti ir nebausti jo griežtai. Geriau paaiškinti, kodėl toks elgesys netinkamas ir parodyti, kaip jis galėtų išreikšti savo jausmus kitaip.
- Mokykite emocijų valdymo. Padėkite vaikui suprasti ir įvardyti savo emocijas. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Atrodo, kad esi piktas. Gal norėtum pasakyti, kas tave supykdė?”
- Skatinkite pozityvų elgesį. Pastebėkite ir pagirkite vaiką už gerą elgesį. Tai gali padėti jam suprasti, kad jis gali gauti dėmesį ne tik elgdamasis agresyviai.
- Nustatykite aiškias ribas. Vaikui reikia aiškiai suprasti, kas yra priimtina, o kas ne. Pavyzdžiui: „Negalima mušti kitų vaikų. Jei esi piktas, gali pasakyti žodžiais.“
- Ieškokite agresijos priežasčių. Jei vaikas dažnai elgiasi agresyviai, bandykite suprasti, kas jį sukelia. Ar jis jaučiasi pavargęs? Ar turi problemų bendraudamas su kitais vaikais?
Ką daryti, jei agresyvus elgesys nesikeičia?
Svarbu bendradarbiauti su darželio personalu - jie gali padėti stebėti situaciją ir pasiūlyti sprendimus. Kalbėkitės apie tai, kaip elgtis, jei vaikas agresyviai reaguoja į tam tikras situacijas. Vaiko agresyvus elgesys nėra neišsprendžiama problema. Svarbiausia - kantrybė, supratingumas ir nuoseklus auklėjimas. Skatinkite vaiką tinkamai išreikšti savo jausmus, nustatykite aiškias ribas ir bendradarbiaukite su darželio pedagogais. Laiku suteikta pagalba padės vaikui išmokti tinkamai valdyti savo emocijas.
Vaikų Netinkamo Elgesio Darželyje Ugdymo Technologijos
Priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko įsimenamasis-aš, o pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.
Pagalbos metodai:
- Vaikas skatinamas kalbėti apie savo nerimą ir baimes.
- Modeliuojamos situacijos, kuriose vaikas stebi, kaip kiti elgiasi ramiai.
- Kognityviniai pagalbos metodai, pvz., sisteminis nujautrinimas - vaikas mokomas atsipalaiduoti, o tada baimę keliantis objektas po truputį artinamas.
- Savikontrolės pratybos, kurios susideda iš relaksacijos, savęs stiprinimo ir vaizduotės ugdymo.
- Naudingas vaiko fizinio aktyvumo skatinimas, kuris dažnai padeda pagerinti nuotaiką.
- Nuolat vaikus informuokite - svarbu vaikams pranešti apie tai, kas vyksta šeimoje ir kas, tikėtina, įvyks.
Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Didžiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metus, vėliau paplitimas mažėja. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trejų metų amžiaus ir išlieka bei stiprėja viso gyvenimo bėgyje. Stipriausiai elgesio sutrikimai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.
Veiksniai įtakojantys elgesio sutrikimus:
- Fizinis smurtas prieš vaiką. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs.
- Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje.
- Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas.
- Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas.
- Sutrikusi moralinių normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui.
- Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę. Bendraamžių atstūmimas dažnai sukelia agresiją.
Kaip padėti vaikams?
- Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas.
- Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.
- Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas, kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti.
- Kalbėdamiesi su vaiku. Paaiškinti vaikui, kas yra auka, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
- Tinkamai reaguodami situacijoje. Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas.
- Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu. Kartu su vaiku išdykauti ir žaisti.
- Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gersiąsias savybes pasireiškimą. Svarbiausia parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks jis yra.
- Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
- Psichologinio tėvų mokymo grupės. Vilties skatinimas.
Susidūrus su agresyviu vaiko elgesiu, nemaloniu veiksmu, jį iškart sustabdykite: jokiu būdu nemuškite vaiko, nepradėkite moralizuoti - tiesiog sulaikykite jį. Pasistenkite paroje turėti bent vieną valandą (pvz., vakarinio ritualo), kurią jūs kokybiškai praleisite su vaiku: tegul būna tai tik jūsų laikas - nusiteikite tuo metu skirti maksimalų dėmesį savo vaikui, sukurti gerumo bei intymumo atmosferą.
Kas Slypi Po Vaiko Netinkamu Elgesiu?
Tikėtina, kad nėra nei vieno tėčio / mamos, kuris nebūtų susidūręs su vaiko netinkamu elgesiu. Į vaiko elgesį galima reaguoti įvairiais būdais: nekreipiant dėmesio, numatant pasekmes, baudžiant. Kai kada netinkamas elgesys sustoja ir nebesikartoja, o kai kada tęsiasi ilgą laiką. Tuomet imame ieškoti būdų, kaip su tuo tvarkytis. Ieškant tinkamų reagavimo būdų, pirmiausia svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu. Suprasdami, koks yra elgesio tikslas mes galime padėti vaikui tą tikslą pasiekti tinkamu būdu.
Taip pat skaitykite: Parama našlaičiams Lietuvoje
Veiksniai įtakojantys vaiko elgesį:
- Situacinės priežastys (pvz., alkis, nuobodulys, dirgiklių gausa, liga ir pan.).
- Raidos sunkumai, įvairios ligos ar temperamentas. Tokiais atvejais svarbu konsultuotis su specialistais dėl šių veiksnių sušvelninimo ar pašalinimo.
Pagal individualios psichologijos teoriją, kiekvieno iš mūsų elgesys yra mūsų tikslo patenkinti kylantį poreikį atspindys. Bendras visų žmonių poreikis yra jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai. Vaikai kaip ir suaugusieji siekia patenkinti savo poreikius. Vieni iš jų pasirenka tinkamą būdą (pvz., prašydami leidimo, tardamiesi ir pan.), kiti - ne (pvz., paimdami daiktus be leidimo, prieštaraudami ir nesilaikydami taisyklių). Tiek tinkamas, tiek netinkamas elgesys yra vaiko noras patenkinti jam svarbų poreikį. Neretai gali atrodyti, kad vaikas netinkamai elgiasi specialiai, tačiau svarbu neskubėti vertinti jo elgesio, kaip tyčinio. Skatinu pabandyti suprasti, kas slypi už vaiko elgesio, kokia jo prasmė.
Elgesio tipai ir kaip į juos reaguoti:
- Vaikai, kurie siekia dėmesio, nori būti pastebėti, daro įvairius dalykus, kad būtų matomi (pvz., dažnai klausinėja, prašo pagalbos, gali dažnai susimušti su kitu, trukdyti atlikti darbus). Patartina į tokį vaiko elgesį reaguoti suteikiant jiems dėmesio, primenant aptartas taisykles.
- Vaikai, kurie nori būti savarankiškesni, dažnai ima aktyviai arba pasyviai priešintis taisyklėms, nurodymams (pvz., atsisako atlikti pareigas, grįžta vėliau nei susitarėte, pažada padaryti namų darbus ir delsia). Galim jausti, kad su vaiku einame į kovą ir imam ginčytis, įrodinėti, bandome jį įveikti. Jų elgesys nesiliauja, gali net stiprėti.
- Vaikai, kurie jaučiasi labai įskaudinti, gali kerštaudami imti įžeidinėti kitą, jam kenkti, laužyti daiktus.
- Vaikai, kurie bijo suklysti, dažnai yra atsitraukę, nesiima veiklų, atsisako jose dalyvauti.
Būdai, kaip padėti vaikams jaustis reikšmingais:
- Pastebint jo tinkamą elgesį (pvz., jei jam sunku savarankiškai ruošti pamokas, vis prašo jūsų pagalbos ir sykį jis be raginimo išsiima knygas, tai pastebėti ir pasidžiaugti jo pastangomis).
- Paprašant jo pagalbos (pvz., padėti kepti kartu sausainius).
Jei vaiko netinkamas elgesys susijęs su vaiko noru turėti daugiau savarankiškumo, reikia atrasti būdus, kaip jis tai galėtų patenkinti tinkamu būdu. Pirmas svarbus žingsnis yra pagarbus vaiko nuomonės / požiūrio išklausymas bei supratimas, kad tai, ką jis sako yra jam svarbu (nepaisant to, kad mes turime priešingą nuomonę nei jis). Esant nesutarimui, svarbu kviesti vaiką į bendradarbiaujantį santykį. Suaugęs žmogus turi būtų pasirengęs bendradarbiauti ir nesitikėti besąlyginio vaiko paklusimo (pvz., paprašius susitvarkyti kambarį, vaikams ims tuoj pat tvarkytis). Taip pat, svarbu pastebėti jo tinkamą elgesį, suteikti pozityvaus dėmesio, kaip ir su vaikais, kurie siekia dėmesio.
Jei vaikas netinkamai elgiasi, nes jaučiasi įskaudintas, tada svarbu atkreipti dėmesį į santykį su juo (Koks jis yra? Ar skiriamos pasekmės už netinkamą elgesį yra ne per didelės? Jei vaikas atsitraukia, neatlieka užduočių, nes jaučiasi bejėgis, tada būtų naudinga dažniau ir daugiau koncentruotis į jo sėkmes: pastebėti kas jam pavyksta, prisiminti jo praeities pasisekimus, atkreipti dėmesį į pastangas.
Kalbant apie vaikų netinkamą elgesį nebuvo paminėti dar keli svarbūs dalykai: ribos, taisyklės, pasekmės.
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Medicinos psichologė teigia, jog į specialistus reikėtų kreiptis pastebėjus, kad vaikui sunku išsireikšti, nesivysto jo kalbiniai ar kalbos supratimo gebėjimai. Pavyzdžiui, dvimetis nemėgdžioja garsų, jo kalboje mažai prasmingų garsų, o trimetis dar nekalba kelių žodžių sakiniais. Taip pat jei vaikui sunku sutelkti dėmesį, susikoncentruoti į vieną veiklą, ją užbaigti. Jei yra akivaizdžių stambiosios ir smulkiosios motorikos vystymosi sunkumų: nerangūs, nekoordinuoti judesiai, vaikui sunku kirpti žirklėmis, lipti laiptais ir panašiai. Kreiptis į specialistus reikėtų ir tuomet, kai vaikas stokoja bendravimo įgūdžių, socialinių normų pajautimo, savisaugos jausmo, jis turi neįprastų, jo bendraamžiams nebūdingų pomėgių, baimių ar judesių, sensorinių jautrumų.
Taip pat skaitykite: Švietimo svarba vaiko teisėms
Vaiko raidos sutrikimai labai įvairūs, skirtingo sunkumo ir sričių, dėl to ir suteikiama pagalba, jos intensyvumas kiekvienam vaikui gali labai skirtis. Atlikę išsamų vaiko raidos išyrimą mes paprastai kartu su tėvais sudarome konkrečiam vaikui tinkamą pagalbos planą. Vienam gali prireikti tik logopedo pagalbos, kad jo kalbiniai įgūdžiai taptų stipresni ir jis galėtų save išreikšti, būti suprastas kitų vaikų. Ir to pakaks. Kitam vaikui gali prireikti intensyvesnės kompleksinės, kelių specialistų teikiamos, pagalbos.
Ankstyvo Įsikišimo Svarba
Turintys įtarimų dėl vaiko raidos sutrikimų tėvai turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistą ir sužinoti, ar jų nuogąstavimai pagrįsti. Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pastebėtas ir nustatytas raidos sutrikimas, tuo greičiau ir efektyviau galima vaikui padėti. Tinkama ir laiku suteikta pagalba gali padėti vaikui pasiekti maksimalias jo galimybes. Tyrimais įrodyta, kad taikant ankstyvąją kompleksinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms, pasiekiami rezultatai būna geri. Dėl to tam tikri raidos sunkumai netampa sutrikimais arba stipriai sumažėja raidos sutrikimo laipsnis, būna lengvesnė adaptacija naujose aplinkose.
Tėvų Baimės Ir Neigimas
Kartais tėvai neigia, kad jų vaiko raida gali būti sutrikusi. Jie ignoruoja darželio auklėtojos ar šeimos gydyto išsakomus, o gal ir pačių pastebėtus vaikui kylančius sunkumus. Dažnai laiku nesikreipiama pagalbos - tikimasi, kad gal vaikas išaugs. Kartais tėvai nesako apie vaikų turimus sunkumus vaikų darželio auklėtojoms, ar mokytojoms, baimindamiesi, kad tuo metu jų vaikas galbūt bus nuvertintas, „nurašytas“. „Vaikui kylančių sunkumų neigimas, situacijos nepriėmimas yra dažna ir normali artimųjų reakcija. Vis tik nereikėtų užsibūti neigime - tai vaikui tikrai nepadės“, - pabrėžia psichologė. Dažnai pastebimas ir klaidingas įsitikinimas, kad vaikas su savo sunkumais turi pats prisitaikyti prie aplinkos, tačiau yra priešingai. „Tam, kad vaikas greičiau prisitaikytų, būtų greitesnė jo adaptacija, turime aplinką pritaikyti prie vaiko poreikių. Pavyzdžiui, jei darželyje vaikui sunku išbūti dėl ten kylančio triukšmo, turime jo darželio draugams papasakoti apie šiam vaikui kylančius sunkumus, pasiūlyti vaikui triukšmą slopinančius ausų kištukus ar imtis kitų prieminių“.
Raidos Kriterijai, Kuriuos Reiktų Stebėti
Kiekvienas vaikas vystosi skirtingu tempu, labai individualiai. Ir jei jis savo raida skiriasi nuo bendraamžių, tai nebūtinai reiškia, kad tai sutrikimas. Tačiau tuo pačiu yra tam tikrų raidos kriterijų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį vaikui vystantis. Raidos sutrikimai, priklausomai nuo pobūdžio ir sunkumo pastebimi skirtingu metu. Įprastai tėvai sunkumus pastebi tarp vaiko antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų, kartais ir anksčiau. Gimus vaikui svarbu stebėti kelis pagrindinius aspektus: vaiko klabą, socialinį kontaktą, motorikos vystymąsi, pažintinius procesus.
Nuo pat pirmųjų dienų tėvai turėtų stebėti kūdikio maitinimosi įgūdžius, suvalgomo maisto kiekį, svorio augimą, aktyvumą ar vangumą maitinimo metu. Vertinant vaiko kalbinius įgūdžius, svarbu užfiksuoti, kaip vystosi kalba, kiek vaikas supranta kalbą, lyginant su bendraamžiais. Gal jis dar nemoka išsireikšti, bet geba vykdyti prašymus, parodyti į minimą daiktą. Susirūpinti reikėtų tuomet, kai vaikas pagal raidos kriterijus jau turėtų kalbėti ir suprasti kalbą, tačiau to nėra, arba kuomet kalbiniai įgūdžiai regresuoja ir, rodos, jau turėti kalbiniai įgūdžiai sunyksta.
Kalbant apie vaiko socialinius įgūdžius, svarbu stebėti, ar vaikas palaiko akių kontaktą, ar džiaugiasi grįžusiais tėvais, rodo jų pasiilgimą, ar žaidžia vaidmenų žaidimus, ar, priešingai, būna atsitraukęs, jo žaidžiami žaidimai specifiniai, jis nesidomi bendraamžiais. Augant vaikui, svarbu atkreipti dėmesį ir į smulkiosios bei stambiosios motorikos vystymąsi, judesių koordinaciją, tikslumą tiek vaikštant, bėgant, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, taip pat ir kruopštesnių darbelių atlikimą rankomis. Atliekant kartu su vaiku įvairius darbelius, rekomenduojama pastebėti, kiek laiko vaikas geba išbūti prie darbelių, ar geba pabaigti veiklą nuo pradžios iki pabaigos, nerimą kelti turėtų vaiko negebėjimas susikaupti, tęsti ir pabaigti pradėtą veiklą, mokytis naujų įgūdžių, pavyzdžiui, naudojimosi valgymo įrankiais, tualeto įgūdžių ir kitų.
Pagalba Ir Parama Šeimai
Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli, įtraukiant visa šeima. Psichologinio tėvų mokymo grupės suteikia vilties ir padeda tėvams, kurie jaučiasi beviltiškai ir bejėgiškai, nemato išeities, neranda sprendimų. Grupėje jie sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais. Taip pat svarbu problemų universalumo įvardijimas, nes daugelis žmonių į grupę ateina įsitikinę, kad jų problemos, baimės, kiti simptomai yra vieninteliai ir nepakartojami.
#