Vydūnas (Vilhelmas Storostas, 1868-1953) - iškili asmenybė Lietuvos kultūroje, filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Vydūno gimimo vietą ir atsekti jo šeimos genealogiją, pradedant nuo XVI amžiaus pabaigos.
Ankstyviausi Protėvių Pėdsakai
Pirmasis neabejotinas Vydūno protėvių pėdsakas aptinkamas Verdainės (Werden) parapijos krikšto knygose. 1710 m. sausio 15 d. įraše Dovidas Storasta pažymėtas kaip krikštatėvis. Šis įrašas yra svarbus atspirties taškas ieškant Vydūno giminės šaknų.
Gimimo Datos ir Vietos Patvirtinimas
Archyvinių įrašų, tiesiogiai patvirtinančių Vilhelmo Storosto gimimo datą ir vietą, kol kas nerasta. Verdainės bažnyčios knygų mikrofilmai, saugomi Leipcigo Centriniame genealogijos archyve, baigiasi 1866 m. gruodžio 31 d. įrašais, t. y. likus metams ir trims mėnesiams iki Vydūno gimimo. Kur yra vėlesnės knygos, kol kas nežinoma.
Tačiau nėra pagrindo abejoti paskutiniuoju Vydūno pasu, išduotu 1952 m. gegužės 24 d., kuriame gimimo data pažymėta 1868 m. kovo 22 d., o vieta - Jonaten / Heydekrug (Jonaičiai / Šilutė [Šilutės apskritis]). Tie patys duomenys įrašyti ir Detmoldo metrikacijos biuro išduotame mirties liudijime.
1921 m. skelbtoje autobiografijoje Vydūnas rašė: "Gimęs esu 1868 m. kovo mėn. 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrity, netoli Žemaitijos ribos." Kitoje autobiografijoje apie savo gyvenimo pradžią Vydūnas pasakys poetiškiau ir filosofoškiau: „Verdainės šventnamio varpai gaudė, kaip sekmadienį 1868-III-22 atskiras stojaus į juslėmis patiriamą pasaulį".
Taip pat skaitykite: „Metų“ reikšmė Lietuvos kultūrai
Storostų Giminės Kilmė
Kai būsimasis Vydūnas atėjo šian pasaulin, ne tik Jonaičiuose ir Mažiuose, bet ir visoje Šilutės apskrityje Storostų gyventa nemažai. Visi jie bus kilę iš vienos šaknies, čia įsodintos dar šešioliktajame amžiuje. Taip manyti leidžia tyrėjų rasti archyviniai pėdsakai.
Storostų genealogiją detaliai tyręs Gerhardas Storostas rašo: Remdamiesi dabartine tyrimų būkle ir duomenimis, dar negalime pasakyti, kada pirmasis Storostas [Storost] atsirado Šilutės [Heydekrug] apskrityje, kaip ir negalime pasakyti, kokios etninės -prūsų, lietuvių, lenkų ar vokiečių - kilmės jis buvo. Šio savo šeimos geneologijos tyrėjo manymu, tasai pirmasis Storostų pavardę čionai atsinešusysis galėjo būti Stenzel Starost - kolonistas, įsikūręs tuščioje žemėje prie Tilžės - Klaipėdos kelio, kokie 5 kilometrai į pietus nuo Verdainės, vėliau tapusios viena iš Šilutės miesto dalių. Toji vietovė vėliau bus pavadinta Kirlikais (vok. Kirlicken ), o prieš tai - ji pagal čia įsikūrusių kolonistų pavardes dokumentuose buvo žymima Hermann Plagsten (Anplast, Hansplast, Hermann Plagst, Hermann-Plogszten) ir Stenzel Starost arba Neusaß Starost (Starosto nausėdija).
Naujakurys Stenzel‘is Starost‘as čia turėjo būti apsigyvenęs ir žemę įdirbęs jau šešioliktame amžiuje, nes, kaip nustatyta, pirmasis čionykščių laukų derlius buvo užaugintas 1589-1590 metais. Iki tol, kol buvo paruošta sėjai tinkama dirva, turėjo praeiti bent keleri metai.
Apie patį Stenzel‘į Starost‘ą jokių konkretesnių žinių nerasta. Greičiausiai jis bus buvęs vienas iš pirmųjų čionai atsikėlusių nedirbtą žemę įsisavinusių valstiečių. Jis pirmasis iš Storostų bus apsigyvenęs dar neįsisavintame šilų krašte (auf der Heyde), su kuriuo ir likusi susieta vėliau jame pasklisiančios giminės pavardė.
Pavardės Kilmės Hipotezės
Iš kur šitasai Stenzel‘is Starost‘as į tuos kraštus atvyko ir kodėl tokia šiam kraštui nebūdinga jo pavardė? Į šiuos klausimus, pateikdamas savo prielaidas, bandė atsakyti kitas gana artimas Vydūno giminaitis - jo brolio Jurgio (Georg) vaikaitis Jurgenas Storostas (Jürgen Storost, g. 1940). Tas prielaidas savo tyrime panaudojo ir mūsų minėtasis G. Storostas.
Taip pat skaitykite: Žymūs Ožkabalių kaimo asmenys
Studijoje apie savo senelio brolį - Vydūno tėvą - Jurgenas Storostas spėja, kad jų giminės pavardė gali būti kildinama iš slaviško, greičiausiai lenkiško, žodžio starosta, reiškusio pareigybės - kaimo seniūno - pavadinimą. Laikui bėgant tas pavadinimas virtęs pavarde.
Remdamasis minėta bylų medžiaga, J. Storostas tik kaip hipotezę kelia prielaidą, kad Vydūno protėviai į Šilutės apylinkes galėjo būti atsikėlę iš Mozūrijos.
Kad Storostų šaknys gali būti Mozūrijoje, linkęs pritarti ir G. Storostas. Jis palaiko J. Storosto argumentą, kad vardas Stenzel yra suvokietinta lenkiško vardo Stanislavas forma ir kad atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog 1525-1657 m.
G. Storostas nepaneigia ir kitos galimos Storostų atsiradimo Šilutėje hipotezės. Šioje hipotezėje remiamasi tarpukaryje skelbta Gertrud ir Hanso Mortensenų ir Paulo Kargės teorija, kad Mažoji Lietuva (ypač šiaurinė jos dalis) buvusi dykra, kurioje XV-XVI a. ėmė intensyviai įsikurti kolonistai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos vietų. Vienas iš tokių kolonistų, anot G. Storosto, galėjęs būti žmogus savo tėvynėje bendruomenės seniūnu buvęs ar turėjęs kitokią pareigybę, kurios pavadinimas užrašytas kaip pavardė apsigyvenant Prūsuose. Nors ir rizikingas, bet visai galimas, G. Storosto manymu, esąs šios pavardės kildinimas iš lietuviško žodžio storas ar jo vedinių (pvz., storokas).
Storostų Paplitimas
Koks bebūtų Storosto pavardės etimologijos paaiškinimas ir iš kur bebūtų kilęs jos pirmasis savininkas Mažojoje Lietuvoje, ši pavardė, taigi ir ja besivadinusieji, XVIII - XIX a. labai paplito ne tik Šilutės apskrityje (čia daugiausiai), bet ir visoje Vokietijoje. Šiandien Vokietijoje Storostų gyvena keliasdešimt, jei ne daugiau, šeimų. Lietuvoje - tik viena kita. Beveik jos visos - to paties aiškiai identifikuoto genealogijos medžio šakos.
Taip pat skaitykite: Vincas Mykolaitis-Putinas: Gyvenimas ir kūrybos palikimas
Kaip teigia vienas iš tos gana plačiai pasklidusios giminės atstovų ir jos šaknų ieškotojas minėtasis G. Storostas, nesąs ypatingos svarbos dalykas tiksliai nustatyti, kokia buvo pirmojo Šilutės apylinkėse atsiradusiojo Storosto etninė kilmė. Bet sprendžiant pagal įrašus krikšto knygoe ar mokesčių mokėtojų sąrašuose esą pakankamai aišku, kad Storostai vos ne 400 metų Šilutės apskrityje yra žinomi kaip prūsų lietuviai, valstiečiai, kurie per keletą vėlesnių kartų veikiami vokiečių kultūros integravosi į vokiečių tautą.
Vydūnas šiuo požiūriu yra dalinė išimtis, nes nuosekliai identifikavosi kaip lietuvis ir tapo ryškiu būtent lietuvių kultūros veikėju.
Pavardės Rašybos Variacijos
Dabar nusistovėjusi vokiškoji aptariamosios pavardės forma - Storost. XVIII-XIX a. bažnytinėse krikšto ir mirties registracijos knygose, mokesčių mokėtojų ir kitokiuose sąrašuose ši pavardė buvo rašoma gana įvairiai: Starosta, Stora, Storas, Storosta, Storasta, Storastaitis, Storast, Starrost, Starost, Staroß. Į krikšto registracijos knygas vardus kunigas užrašydavo iš klausos taip, kaip tėvų pavardes pasakydavo krikštatėviai.
Mūsų laikais beveik visuotinai įsigalėjusi Vydūno pilietinės pavardės forma - Sorosta. Tačiau pats Vydūnas, pateikdamas savo šeimos geneologiją bei po viena kita publikacija, savo pavardę rašo: Storostas.
Giminės Medžio Rekonstravimas
Remiantis žinomais archyviniais ir kitokiais duomenimis, deja, negalima nustatyti pirmojo Šilutės apylinkėse minimo Stenzel‘io Starosto tiesioginės sąsajos su ta Storostų gimine, kurios geneologijos medis šiandien yra gana tiksliai atkurtas. Neaišku, kas buvo to Stenzel‘io įpėdiniai ir kur jie įskūrė. Galima tik spėti, kad būtent jo atžalų vardai randami Verdainės parapijos registracijos knygose.
Šiandien nežinoma, ar yra išlikę tų knygų originalai. Minėtame Leipcigo geneologijos archyve saugomi 1941 m. padaryti jų mikrofilmai. Juose perfotografuotos knygos, apimančios 1710-1728, 1741-1751, 1751-1781, 1776-1806, 1812-1831, 1858-1866 metų (krikšto registracijos knygos) ir 1760-1861 m.
Dovidas Storasta - Atskaitos Taškas
Pirmasis neginčijamas Vydūno bei visų mūsų dienomis gyvenančių Storostų protėvių pėdsakas randamas ankstyviausioje iš minėtų knygų. 1710 m. sausio 15 d. įraše pažymėta, jog tą dieną krikštytos mergaitės Elsės (tėvai nenurodyti) iš Hansplest kaimo krikštatėvis buvo Dovid Storasta. Iš kur jis yra, nepažymėta.
Galimas dalykas, kad tasai Dovid‘as buvo tas pats Dawid Starroß, kuris Jan Jadischen kaime (vėliau Jündschen, Jučiai) paveldėjo Michell Starroß palikimą ir kuris gyveno Spalviškiuose bei 1711 m. įregistruotas kaip krašto armijos (Landswehr) karys (Wilbranz). Tada armijoje tarnaudavo nevedę vyrai nuo 18 iki 40 metų. Galima spėti, kad tasai turto paveldėtojas ir karo tarnybon priimtasis Dawid‘as Starroß galėjo būti kokių 25 metų, tad apytikriai jo gimimo metai galėtų būti 1685-ieji.
Anot G.Storosto, kad tasai Dawid‘as buvo Michell‘io turto paveldėtojas, neverta abejoti. Tik neaišku, koks tarp jų buvo giminystės ryšys. Todėl tajį Michell‘į laikyti dar ankstesniu jau identifikuotos Storostų giminės protėviu nėra labai tvirto pagrindo. Galima tik spėti tokiu jį buvus.
Kad jo turto paveldėtojas Dawid Starroß iš Spalviškių ir Elsės krikštatėvis Dovid‘as Storasta yra tas pats asmuo, irgi galima tik numanyti. Anot G. Storosto, įmanoma tokia prielaida: krikštijamosios Elsės (o ji iš Hansplesto - būsimų Kirlikų) tėvas ar motina yra iš Stenzel‘io Starosto palikuonių, o Dovid‘as yra mergaitės tėvų giminaitis. Krikštijimui jį pakvietė, nes jis gyveno visai netoli - Spalviškiuose - 1,5 km. nuo Verdainės ir 3 km. nuo Hansplesto. Vėliau jis apsigyveno Jonaičiuose ir čia vedė.
Krikštų registracijos knygose kaip krikštijamosios Elsės krikštatėvis užrašytas Dovid‘as Starost tose knygose vėliau pažymėtas dar daugelį kartų. Jose figūruoja ir jo žmonos Annikės vardas. Pvz., 1719 m. birželio 25 d. įraše pažymėta krikštamotė Annike ux. Dowido Stora a. Jonaiten. Čia ux. - lotyniško žodžio uxor (žmona) santrumpa. Ši Jonaičiuose gyvenusi pora vaikų neturėjo. Anikei apie 1720 m. mirus Dovid‘as vedė antrą kartą. Antrosios žmonos vardas Madlina (mergautinė pavardė nepažymėta). Šioje greičiausiai 1721 m. pirmoje pusėje registruotoje santuokoje iki 1728 m. gimė penketas vaikų - trys berniukai ir dvi mergaitės: Jurgis (g. 1722 02 16), Martins (g.1723 10 28), Dowids (g. 1725 02 02), Elze (g. 1727 01 27) ir More (krikštyta 1728 08 15). Visų gimimo vieta - Jonaičiai.
Kristupas Storasta ir Jo Palikuonys
Tuo pat metu, kai Jonaičiuose gyveno Dawids su šeima, gretimame Mažių kaime gyveno kitas Storastas - Kristupas. Galimas dalykas, kad jis buvo Dawido brolis ar pusbrolis. 1736 m. mokesčių sąrašuose jis apibūdinamas kaip geras valstietis, t. y. kaip geras mokesčių mokėtojas. Tuo tarpu Dowidas tuose sąrašuose apibūdinamas kaip blogas valstietis. Kristupas ir jo žmona Kattrina kaip krikšto tėvai knygose minimi daug kartų, o tai rodo, kad jų būta išties turtingų. Jie patys 1713 12 27 susilaukė sūnaus Mikelio. Šis užaugęs vedė Madliną (mergautinė pavardė nežinoma). Ar ši pora susilaukė vaikų, taip pat nežinoma.
Dawido iš Jonaičių linija, plačiai išsišakodama ateina į mūsų dienas. Mes susitelksime ties viena mums rūpima šios linijos šaka. Tai - vieno iš penkių Dawido vaikų, taip pat Dowido, gimusio 1725 m. vasario 2 d., šaka. Jis vedė Madliną ir apsigyveno Mažiuose. Čia jis tapo seniūnu (šulcu), čia jo šeimoje gimė trys vaikai - sūnūs Kristups (g. 1760 06 10) ir Martins (g. 1773 02 19) bei dukra Schule (g. 1776 11 01). Abiejų sūnų giminės linijos išlikusios iki šiol. Kristupo linija yra toji, kurioje buvo lemta atsirasti Vydūnui.
Šitasai Kristupas, vyresnysis Dowido (kurio tėvas taip pat Dawidas) sūnus, gimęs 1760 m. birželio 10 d. (mirties data nenustatyta), buvo dragūnas Bardelebeno pulke, Reino eskadrone. Vedęs Augužę Viršolaitę (Auguzze Wirszolaitis) gyveno Mažiuose, kur susilaukė dviejų sūnų - Kristupo (g. 1800 02 02) ir Dowido (g. 1802 01 04).
Vydūno Tėvo Linija
Ar vyresnysis, Kristupas, buvo vedęs, nežinoma. Jaunesnysis, Dowids, būdamas 21 metų, 1823 m. lapkričio 7 d. vedė pusmečiu už save vyresnę Marę Miklovaitytę (More Miklowatis, g. 1801 m. liepos 15 d.) iš Jonaičių. Ji buvo Kristupo Miklovaičio, gimusio 1763 m. birželio 5 d. Jonaičiuose ir Anikės Miklovaitienės-Grigelaitytės, gimusios 1762 m. balandžio 4 d. Lautinose, dukra. Dowids ir Morė Storostai susilaukė 8 sūnų ir, kaip spėjama, turėjusi būti ir…
Vydūno Gyvenimo Kelias
Būdamas nedidelio ūgio ir smulkaus kūno sudėjimo Vydūnas (1868-1953), kurio tikrasis vardas yra Vilhelmas Storosta, sugebėjo pažaboti itin sunkią tais laikais ligą ir, nepaisant niūrių gydytojų prognozių, sulaukė gilios senatvės. Minint 150-ąsias filosofo gimimo metines, 2018-ieji Seimo paskelbti Vydūno metais.
Vydūnas, apsikrėtęs nuo tėvo, sirgo sunkia tuberkuliozės forma. Prieš šimtą metų džiovos diagnozė buvo traktuojama kaip dabar vėžys. Kai vaikinui suėjo šešiolika septyniolika metų, situacija buvo kritinė. Jį tėvas nuvežė net į Šveicariją pas geriausius to meto specialistus pasaulyje. Gydytojai apžiūrėjo ligonį ir pasakė, kad niekuo padėti nebegali, nes iš plaučių jau skiriasi kraujas. Prirašė vaistų ir grąžino namo. Visi, kurie sirgo ta liga, ilgai negyveno. Būtent po kelionės į Šveicariją, kai tuometinės medicinos laimėjimai jau nebegalėjo padėti, Vydūnas gyvenimą nukreipė Rytų tradicijos linkme.
Būdamas šviesus žmogus nuo jaunystės pramoko sanskrito kalbą ir pradėjo ieškoti išsigelbėjimo senovės medicinoje. Studijavo ajurvedą ir buvo perskaitęs pagrindines knygas, kurios atskleidžia natūraliosios medicinos savybes, jog sveikai maitinantis, pakankamai judant ir kvėpuojant grynu oru galima sustiprinti imuninę sistemą ir įveikti bet kokią ligą - taip pat ir džiovą. Jis taikė šiuos metodus ir tokiu būdu sustabdė džiovos plitimą.
Vydūno aiškinimu, visos mėsoje esančios maistinės medžiagos yra randamos ir augmenyse, tik čia jos grynos, gyvos, neužnuodytos irimą sukeliančiais elementais, gyvūno psichikos liekanomis. Todėl tinkamai paruoštas (geriausiai apsieinant be virimo ir kepimo) augalinis maistas esąs, anot Vydūno, tikroji statybinė medžiaga kūnui, sąlygojanti jo gyvybinės veiklos sėkmę bei darną su dvasiniu pradu. Vydūnas netgi yra aprašęs septynias vegetarizmo pakopas.
Kadangi tuberkuliozė - plaučių liga, Vydūnas itin studijavo indų kvėpuojamąją mankštą ir pats tuos pratimus atlikdavo. Jis giedojo, dainavo, netgi tapo chorvedžiu. Sergant tuberkulioze labai svarbu būti gryname ore, tad netgi yra išlikę mitų, kad jam gyvenant Kintuose, miške vaikščiodavęs nuogas. Taip pat daug dėmesio skyrė meditacijai.
Pirmiausia Vydūnas kuo griežčiausiai apriboja seksualinių santykių funkcijas. Pagrindinė ir iš esmės vienintelė jų funkcija tesanti naujo žmogaus iškvietimas į pasaulį. Intymus suartėjimas tesąs leistinas tik tuo tikslu. Intymūs santykiai vardan malonumo, anot mąstytojo, esantys žalingi. Jų metu sukylančios visos galingosios kuriančiosios galios, kurios labai veikiančios gyvybines, psichines, intelektualines ir net dvasines žmogaus pajėgas.
Vydūnas skatino Lietuvos žmones susimąstyti ir tapti sąmoningesniais. Kiekvienam žmogui pirmiausia ypač svarbi sveikata, nes tik sveikas žmogus gali pasiekti tuos tikslus, kuriuos yra užsibrėžęs gyvenime. Jis skatino, kad pirmiausia reikia sveikatą saugoti, o ne kristi į žalingus įpročius: alkoholio vartojimą, rūkymą ir kitokias priklausomybes. Anot Vydūno, kaip bet kokią fiziologinę sistemą galima ištreniruoti, taip ir sveikatos atsparumą įmanoma padidinti ir padaryti taip, kad žmogus nesirgtų.
Vydūnas, kaip pasakė Vacys Bagdonavičius, yra uždelsto veikimo bomba. Jo gyvenimo filosofija gali pagydyti nuo baisiausių problemų, kamuojančių mūsų tautą.
1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. 1940 m.