Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau jam reikia tinkamai pasiruošti. Pasirūpinimas savo sveikata prieš nėštumą ir jo metu yra būtinas bet kokio amžiaus būsimai mamai, kadangi tai gali padėti sumažinti įvairių sindromų ir komplikacijų riziką. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį planuojant nėštumą, pradedant nuo genetinių tyrimų iki ankstyvųjų nėštumo simptomų.
Genetinių tyrimų svarba planuojant nėštumą
Gydytojo genetiko dr. D. teigimu, patologijų daugėja visose moterų amžiaus grupėse dėl nesveikos aplinkos, netaisyklingos mitybos ir perteklinio vaistų vartojimo. Chromosominių ligų dažnėjimą lemia ir tai, kad gimdymo amžius pasistūmėjo į vyresnio amžiaus nėščiųjų pusę. Pavyzdžiui, Europoje vyresnių nei 35 m. amžiaus gimdyvių skaičius išaugo nuo 10 proc. iki 30 proc.
Genetiniai tyrimai profilaktiškai skiriami moterims nuo 35 m., kadangi su amžiumi lytinių ląstelių formavimasis susidėvi, didindamas genetinių ligų riziką vaikams. Moters kiaušialąstė su savo genetiniu aparatu - chromosomomis - formuojasi ilgą laiką, todėl vaisingo amžiaus moterims ypač svarbu vengti koreguotinų kenksmingų faktorių, tokių kaip rūkymas, narkotikai ir kt.
Rekomenduojami genetiniai tyrimai
- Profilaktiškai įvertinti vaisiaus chromosominių ligų riziką: Tai galima padaryti atlikus biocheminį Prisca I tyrimą, kurio jautrumas apie 70-85 proc. Jį atlikti galima 11-14 nėštumo savaitę. Jei dėl netinkamų aplinkybių pavėluota atlikti šį tyrimą, 15-20 nėštumo savaitę dar galima atlikti Prisca II tyrimą. Be to, tyrimai rodo, kad vienai iš 1000 nėščiųjų (nepriklausomai nuo amžiaus) aptinkami mikrodeleciniai sindromai, kurie pasireiškia raidos ir augimo atsilikimu, kai kuriais atvejais galimi pokyčiai vidaus organuose.
- Tirtis papildomai, perkopus 35 metų amžiaus ribą: Vyresnio amžiaus būsimos mamos turėtų pasirūpinti ne tik genetiniais tyrimais, bet ir bendrąja savo pačios sveikata: atlikti mažakraujystės tyrimą, pasitikrinti, ar netrūksta kalcio, geležies ar magnio kraujyje, kas galėtų, pavyzdžiui, padidinti dantų problemos riziką nėštumo metu.
- Imtis atsargumo priemonių išskirtiniais atvejais: Jei ankstesni nėštumai baigėsi persileidimais ar nėštumo metu sirgta tam tikromis ligomis, reikėtų išsitirti papildomai. Pavyzdžiui, jei nėštumo metu sirgta ūmia bakterine infekcija toksoplazmoze (tai parodo mamos kraujo tyrimas), naudinga atlikti vaisiaus vandenų tyrimą ir išsiaiškinti, ar neužsikrėtė vaikutis.
Dr. D. Serapinas taip pat rekomenduoja prenatalinių genetinių tyrimų interpretaciją patikėti gydytojams genetikams arba perinatalinės medicinos specialistams.
Ankstyvieji nėštumo simptomai
Nėštumo simptomai gali būti įvairūs ir individualūs kiekvienai moteriai. Aptarkime dažniausiai pasireiškiančius ankstyvuosius nėštumo simptomus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
Taip pat skaitykite: Sveika žuvis kūdikiams
Fiziniai simptomai
- Negausus kraujavimas ir spazmai: Praėjus kelioms dienoms po pastojimo, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šis procesas gali sukelti negausų kraujavimą (tepimą) ir kartais spazmus. Tai vadinamasis implantacijos kraujavimas, kuris atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo.
- Krūtų pokyčiai: Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole.
- Nuovargis: Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios. Moteris gali pajusti labai didelį nuovargį praėjus tik savaitei nuo pastojimo.
- Pykinimas (rytinis šleikštulys): Rytinis šleikštulys yra žinomas nėštumo simptomas, kuris pasireiškia ne visoms nėščioms moterims. Pykinimas per nėštumo laikotarpį gali atsirasti bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai jaučiamas ryte.
- Dingusios menstruacijos: Pats akivaizdžiausias ankstyvas nėštumo simptomas, daugumą moterų paskatinantis įsigyti nėštumo testą, yra menstruacijų nebuvimas.
- Dažnas šlapinimasis: Daugelis moterų tai pajunta maždaug šeštą-aštuntą savaitę po pastojimo.
- Vidurių užkietėjimas: Nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai.
- Galvos skausmas ir nugaros skausmas: Daug nėščių moterų skundžiasi dažnu nestipriu galvos skausmu, o kitas vargina lėtinis nugaros skausmas.
- Galvos svaigimas ir alpimas: Šie reiškiniai gali būti susiję su kraujagyslių išsiplėtimu, sumažėjusiu kraujospūdžiu ir cukraus kiekiu kraujyje.
- Padidėjęs širdies ritmas: Maždaug nuo 8 iki 10 savaičių jūsų širdis gali pradėti pumpuoti greičiau ir sunkiau.
- Pilvo pūtimas: Ankstyvo nėštumo metu gali atsirasti pilvo pūtimas dėl hormonų pokyčių, kurie taip pat gali sulėtinti jūsų virškinimo sistemos veiklą.
- Jautrumas kvapams ir nepageidaujamas maistas: Apie jautrumą kvapui per pirmąjį trimestrą mažai duomenų, bet tai gali būti svarbu, nes jautrumas kvapui gali sukelti pykinimą ir vėmimą.
- Svorio padidėjimas: Svorio padidėjimas tampa dažnesnis pirmojo trimestro pabaigoje.
- Rėmuo: Dėl hormonų gali atsipalaiduoti vožtuvas tarp jūsų skrandžio ir stemplės. Tai leidžia skrandžio rūgščiai nutekėti ir sukelia rėmenį.
- Nėštuminis švytėjimas ir spuogai: Padidėjęs kraujo tūris ir didesnis hormonų kiekis išstumia daugiau kraujo per jūsų kraujagysles. Dėl to kūno riebalinės liaukos dirba viršvalandžius, todėl jūsų oda tampa paraudusi, blizgi. Kita vertus, gali atsirasti ir spuogų.
Psichologiniai simptomai
- Nuotaikos svyravimas: Nuotaikų svyravimas yra įprastas dalykas, ypač per pirmąjį nėštumo trimestrą. Jis taip pat yra susijęs su hormonų pokyčiais.
- Žemas libido: Visiškai normalu, jeigu ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu sumažės jūsų libido.
- Padidėjęs emocingumas, ašarojimas dėl menkniekių: Nėštumas padidina estrogeno ir progesterono hormonų lygį, o tai gali sukelti daugiau emocijų nei įprastai.
Kiti galimi simptomai
- Metalo skonis: Pirmą kartą pastojusios, daugelis moterų pastebi burnoje keistą, rūgštoką, šiek tiek metalą primenantį skonį. Tai nutinka dėl nėštumo hormono progesterono ir šis reiškinys vadinamas disgeuzija.
- Kojų mėšlungis: Gana įprasta, kad moterį nėštumo metu kankina kojų mėšlungis, o pradinėje stadijoje tai pasireiškia daug stipriau. Tai siejama su mažesniu kalcio kiekiu kraujyje.
- Dusulys: Ankstyvojoje nėštumo stadijoje, padidėjus progesterono kiekiui organizme, gali padažnėti kvėpavimas, o tai kartais gali priminti dusulį.
- Spazmuoja gimda arba skauda vienoje pusėje: Dažniausia tokių spazmų priežastis yra gimdos augimas.
Preeklampsija: ką svarbu žinoti
Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai).
Preeklampsijos priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją. Rizikos veiksniai:
- Pirmasis nėštumas
- Ankstesnė preeklampsija
- Lėtinė hipertenzija
- Inkstų ligos
- Cukrinis diabetas
- Nutukimas
- Daugiavaisis nėštumas
- Vyresnis nei 35 metų amžius
Preeklampsijos simptomai
Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę:
- Aukštas kraujospūdis
- Baltymas šlapime
- Stiprus galvos skausmas
- Regos sutrikimai (pvz., neryškus matymas, mirgėjimas akyse)
- Staigus tinimas (ypač veido ir rankų)
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje
- Sumažėję vaisiaus judesiai
Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą.
Preeklampsijos gydymas
Preeklampsijos gydymas priklauso nuo būklės sunkumo, nėštumo trukmės ir motinos bei vaisiaus sveikatos. Gydymo būdai:
Taip pat skaitykite: Horoskopas pagal gimimo datą
- Stebėjimas ir kontrolė
- Medikamentinis gydymas (kraujospūdį mažinantys vaistai, magnio sulfatas)
- Gimdymas (jei būklė sunki arba nėštumo trukmė pakankama)
- Pogimdyminis gydymas
Preeklampsijos prevencija
Nors preeklampsijos visiškai išvengti neįmanoma, galima sumažinti riziką:
- Reguliarūs prenataliniai patikrinimai
- Sveika mityba
- Fizinis aktyvumas
- Mažos dozės aspirino vartojimas (tik pasitarus su gydytoju)
Kitos galimos nėštumo komplikacijos
Be preeklampsijos, nėštumo metu gali pasireikšti ir kitos komplikacijos, tokios kaip:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Lengvas, vidutinis arba sunkus, priklausomai nuo simptomų intensyvumo.
- Negimdinis nėštumas: Apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu.
- Priešlaikinis gimdymas: Gimdymas iki 37 nėštumo savaitės.
Svarbu atidžiai stebėti savo sveikatą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jaučiate bet kokius nerimą keliančius simptomus.
Psichologinė būsena nėštumo metu
Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu.
Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir kosmetika
Kaip elgtis nėštumo metu?
- Vaisiaus judesių sekimas: Nuo 18-20 sav. iki 30 sav. rekomenduojama sekti vaisiaus judesius. Norint skaičiuoti judesius reikia: patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 k. Iki 37 sav. Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min.
- Kraujavimas: Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai: Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
- Sąrėmiai: Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.