Kiaušiniai - tai ne tik tradicinis Velykų stalo akcentas, bet ir vienas vertingiausių maisto produktų, pasižymintis didele maistine verte ir plačiu panaudojimu kulinarijoje. Jų populiarumas grindžiamas ne tik universalumu, bet ir didele nauda sveikatai.
Kiaušinių maistinė vertė ir įsisavinimas
Kiaušiniai yra puikus lengvai virškinamų baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Įdomu tai, kad net 96-98 % kiaušiniuose esančių maistinių medžiagų yra puikiai įsisavinamos žmogaus organizmo. Vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta maždaug 40 g mėsos arba 200 g pieno, o jo energetinė vertė siekia apie 350 kJ. Taigi, 25 vištos kiaušiniai savo maistine verte atitinka kilogramą mėsos.
Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro ir kalio, o trynyje - fosforo, sieros ir kalcio. Be to, kiaušinio tryniuose gausu riebaluose tirpstančių vitaminų, tokių kaip A, E ir D, taip pat tiamino (B1) ir riboflavino (B2). Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų, daugiausia geležies ir cinko, o baltyme - apie 2,8 mg.
Baltymų kokybė ir amino rūgštys
Kiaušinių baltymas yra aukštos maistinės vertės ir pagal amino rūgščių kiekį bei įvairovę prilyginamas mėsos ir žuvies baltymams. Suvartojus kiaušinio baltymą, gaunama tik 17 kcal, be to, jame nėra riebalų ir cholesterolio.
Cholinas ir jo svarba
Kiaušinio sudėtyje yra cholino - amino rūgšties, kuri trukdo cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių. Cholinas yra būtinas vaisiaus smegenų normaliam vystymuisi, todėl kiaušiniai yra svarbus maisto produktas nėščiųjų mityboje. Ši medžiaga svarbi nervinei sistemai, nuotaikos bei atminties kontrolei, o žmogaus raumeninis audinys ją naudoja reguliuoti raumenų jėgą. Pakankamas cholino suvartojimas yra siejamas su žemesniu širdies ir kraujagyslių rizikos laboratoriniu rodikliu - homocisteino kiekiu kraujyje, mažesne depresijos, nerimo sutrikimų, kepenų suriebėjimo rizika.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Kiaušiniai ir cholesterolis: mitai ir faktai
Vienintelė nepageidautina kiaušinių savybė - juose esantis cholesterolis, kurio didesnis kiekis nerekomenduojamas maisto racione. Vidutinis vištos kiaušinis turi apie 254 mg cholesterolio, o sveikam žmogui leidžiama su maistu gauti iki 300 mg cholesterolio kasdien. Rekomenduojamas cholesterolio kiekis per parą gali būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant į kiaušinienės gaminimui panaudotus dviejų kiaušinių baltymus bei vieną trynį arba kasdien suvalgant po vieną kiaušinį, tačiau svarbu nepamiršti kartu vartoti vaisių ir daržovių.
Jei žmogaus medžiagų apykaita yra nesutrikusi, tai su kiaušiniais gaunamo cholesterolio dalis panaudojama vitamino D3, lytinių hormonų bei tulžies rūgščių sintezei. Tačiau turime nepamiršti, kad cholesterolio gauname ir iš kitų maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos.
Kiaušinių ženklinimas: ką reiškia skaičiai ir raidės?
Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų, kurių kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse. Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka:
- Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
- 1 - laisvai laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos būti lauko aptvaruose).
- 2 - ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai (vištoms sudarytos sąlygos laisvai vaikščioti pastato viduje).
- 3 - narvuose laikomų vištų kiaušiniai.
- 0 - ekologinis ūkininkavimas (taikomi ekologinio ūkininkavimo reikalavimai).
- Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių.
- Trečioji žymens dalis nurodo vištų dedeklių laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.
Kiaušinių klasifikacija pagal kokybę ir svorį
Kiaušiniai pagal savo kokybę skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai, kurių lukštas ir po juo esanti odelė yra švarūs, nepažeisti, o baltymas - švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ar pašalinės medžiagos A klasės kiaušiniuose yra neleistinos. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.
Jeigu rūšiavimo metu kiaušiniai neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas: XL - labai dideli (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius, tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai - ,,skirtingų dydžių kiaušiniai“.
Praktiniai patarimai: kaip vartoti ir laikyti kiaušinius?
Prieš vartojimą kiaušinius būtina nuplauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze - žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius.
Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos. Virti kiaušiniai genda greičiau, jei pažeisti jų lukštai, todėl virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.
Perkant reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C - +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.
Kiaušinių užšaldymas: ar tai įmanoma?
Kiaušinius galima laikyti užšaldytus iki vienerių metų, nors rekomenduojama sunaudoti per 4 mėnesius. Užšaldyti reikia šviežius, kol nepasibaigęs jų tinkamumo vartoti terminas. Prieš užšaldant kiaušiniai turi būti sudaužomi, kitaip besiplėsdami baltymas ir trynys suplėšys lukštą. Kiaušinių masę reikia sudėti į šaldymo indelius, paliekant apie 1,5 cm laisvo ploto iki indelio viršaus. Indelius paženklinti data, kada užšaldyti, galima nurodyti kiaušinių kiekį ir kitas sudedamąsias dalis. Galima užšaldyti visą kiaušinio masę arba atskirai baltymus ir trynius.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Šaldant vien trynius, jų konsistencija tirštėja, todėl nepridėjus papildomų ingredientų, atšildyta masė bus želė konsistencijos ir netinkama naudoti. Norint to išvengti, reikia pridėti druskos arba cukraus (0,5 šaukštelio druskos arba 1 - 1,5 šaukšto cukraus /240 ml žalių kiaušinių).
Užšaldyti kiaušiniai prieš naudojimą turi būti visiškai atšildyti, negalima naudoti tiesiai iš šaldymo kameros. Užšaldytą masę reikia palaikyti per naktį šaldytuve. Būtina sunaudoti kiaušinius, vos tik jiems atšilus. Atšildytus kiaušinius galima naudoti tik termiškai apdorotuose patiekaluose.
Kiaušinio sandara: lukštas, baltymas ir trynys
Kiaušinio sandara yra gana sudėtinga.
- Lukštas - tai kiaušinio apsauginis dangalas, kuris iš visų pusių jį apsupa bei apsaugo kiaušinio turinį nuo pakenkimo bei taršos. Kiaušinio lukštas yra sudarytas iš kalcio karbonato, jo svoris sudaro maždaug 12 proc. viso kiaušinio svorio. Kiaušinio lukštą sudaro mikroskopinės poros, pro kurias senstant kiaušiniui susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams prasiskverbti į kiaušinio vidų.
- Oro tarpas susiformuoja platesniajame, storesniajame kiaušinio gale. Kuo kiaušinio rūšis yra aukštesnė, tuo oro tarpas yra mažesnis. Kiaušiniui senstant oro tarpas didėja.
- Baltymas yra sudarytas iš albumino, jį su tryniu sujungia pasaitai. Kiaušinio baltymas užima 2/3 viso kiaušinio masės.
- Trynys. Specialios membranos iš visų pusių dengia kiaušinio trynį, apsaugodamos jį nuo sužalojimo. Senstant kiaušiniui membranos netenka savo elastingumo, todėl trynį lengviau pažeisti. Trynys sudaro iki 1/3 kiaušinio masės.
Kiaušinio lukšto spalva priklauso nuo vištų rūšies. Rudos ir baltos lukšto spalvos kiaušinių maistinė vertė yra vienoda.
Trynio spalva: ar ji atspindi kokybę?
Vienas paplitusių mitų apie kiaušinius - jog tamsesnis, intensyvesnės spalvos trynys byloja apie kokybiškesnį produktą, didesnę jo maistinę vertę. Tačiau, pasak gydytojo dietologo, sprendžiant iš kiaušinio trynio spalvos nei apie jo maistinę vertę, nei apie šviežumą neįmanoma nieko pasakyti. Trynio spalva priklauso nuo to, kokiu pašaru buvo maitinama dedeklė višta. Jeigu vištos mityboje buvo daugiau morkų, apelsino žievelių ar kitų produktų, turtingų karotinoidais, trynys bus sodriai geltonas. Tačiau trynio spalva neatspindi jokios maistinės kiaušinio savybės. Kiaušinių kokybę, kuriai įtakos turi vištų auginimo sąlygos, jų dieta, parodo ženklinimas.
Kiaušiniai ir akių sveikata
Kiaušinio trynyje yra medžiagų, apsaugančių nuo akių geltonosios dėmės (ji svarbi regėjimo funkcijai) irimo, todėl reguliarus jų vartojimas yra labai aktualus vyresnio amžiaus žmonėms. Kiaušiniuose yra keletas maistinių medžiagų, kurios padeda neutralizuoti kai kuriuos degeneracinius procesus, galinčius paveikti mūsų akis. Dvi iš jų - liuteinas ir zeaksantinas. Tai galingi antioksidantai, kurie kaupiasi akies tinklainėje. Vartojant pakankamą šių maistinių medžiagų kiekį galima gerokai sumažinti kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos - dviejų labai dažnų akių ligų - riziką. Kiaušinių tryniuose yra daug liuteino ir zeaksantino.
Kiaušiniai ir svorio kontrolė
Kiaušiniai yra neįtikėtinai sotūs. Juose gausu baltymų, o baltymai yra sotinantis makroelementas. Remiantis tyrimais, kiaušiniai užima aukštą vietą sotumo indekso skalėje, pagal kurią vertinamas maisto produktų gebėjimas sukelti sotumo jausmą ir sumažinti vėliau suvartojamų kalorijų kiekį. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 50 suaugusiųjų, turinčių antsvorio ar nutukusių, vietoj dribsnių ir pieno su apelsinų sultimis valgant kiaušinius ir skrebučius, sumažėjo alkio jausmas po valgio, pailgėjo nevalgymo laikotarpis ir po 4 valandų per pietus jie suvalgė mažiau kalorijų. Kito tyrimo metu, kiaušinių valgymas buvo susijęs su mažesne perteklinio kūno riebalų kiekio rizika ir mažesne centrinio nutukimo, arba visceralinių riebalų aplink pilvo sritį, kuris yra žinomas metabolinio sindromo rizikos veiksnys, rizika.
Kaip geriausia paruošti kiaušinius: virti ar kepti?
Trumpiau ir žemesnėje temperatūroje išvirtas kiaušinis yra naudingesnis nei iškeptas, nes toks gamybos būdas mažina žalingus oksidacinius procesus termiškai apdorojant kiaušinį. Be to, virto kiaušinio baltymas yra lengviau virškinimas bei pasisavinamas mūsų organizmo. Kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje, netenkama nuo 10 iki 30 proc. jame esančių vitaminų bei antioksidantų, ypač karotinoidų zeksantino ir liuteino. Ilgai šaldytuve stovėjusių arba stipriai apkeptų kiaušinių sudėtyje šių naudingų medžiagų gali sumažėti vos ne per pusę. Kepant kiaušinį aukštoje temperatūroje jame esantis cholesterolis oksiduojasi ir šio proceso metu susidaręs oksisterolis gali būti širdies kraujagyslių ligų pasireiškimo rizikos kaltininku. Taigi, tiek virimas, tiek kepimas yra tinkami būdai paruošti kiaušinį, tačiau kepti kiaušinius reikėtų lengvai, ne itin aukštoje temperatūroje, su trupučiu alyvuogių aliejaus ar ghee sviesto.
Žali kiaušiniai: ar jie naudingi sveikatai?
Termiškai apdorotų kiaušinių baltymų pasisavinimas yra dukart efektyvesnis nei vartojant žalius kiaušinius. Termiškai neapdorotus kiaušinius vartoti, žinoma galima - iš žalių kiaušinių gaminamas majonezas, kokteiliai, įvairūs desertai, tarp kurių ir populiarusis itališkas tiramisu. Tačiau tokiu atveju rekomenduojama rinktis pasterizuotus kiaušinius - jų lukštas apdorotas karščiu, siekiant neutralizuoti salmonelės bakterijas, randamas ant kiaušinių lukštų. Šių bakterijų keliama rizika yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nesaugu vartoti termiškai neapdorotus kiaušinius, jeigu jų lukštas buvo pažeistas, įskilęs.
Apribojimai: kam kiaušiniai gali būti žalingi?
Nepaisant visų gerųjų savybių, kiaušiniai gali būti ne tik draugas, bet ir priešas mūsų virškinamajam traktui. Kiaušinio baltymas gali sukelti nemalonias reakcijas žmonėms, kovojantiems su produktų netoleravimu, alergijomis. Kiaušinio baltymuose esantys glikoproteinai gali sukelti specifinį imuninį atsaką, pasireiškiantį ne tik pilvo pūtimu, nevirškinimo pojūčiu, bet ir bėrimais, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu ar net astmos požymiais. Todėl žmonės, kovojantys su virškinimo trakto problemomis, neaiškios kilmės bėrimais, turėtų atkreipti dėmesį į savo dietos struktūrą, pamėginti susekti valgomo maisto ir savijautos sąsają, kreiptis į gydytojus alergologus, gastroenterologus, dietologus, siekiant išsiaiškinti negalavimų priežastis.