Kodėl Gimsta Hiperaktyvūs Vaikai: Priežastys, Simptomai ir Pagalba

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), anksčiau vadintas hiperaktyvumu, yra neurologinis raidos sindromas, kuris pasireiškia vaikystėje ir gali tęstis visą gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime ADHD priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir patarimus, kaip padėti vaikams, turintiems šį sutrikimą.

Kas yra ADHD?

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD), dar žinomas kaip dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (angl. attention deficit/hyperactivity disorder - ADHD), yra neurologinis sutrikimas. Dažniausiai ADHD pasireiškia iki 12 metų. Pagrindiniai požymiai yra nuolatinis sunkumas sutelkti dėmesį ir (arba) valdyti hiperaktyvumą bei impulsyvumą, kurie trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę bei vystymąsi. Labai dažnai ADHD diagnozuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikams.

ADHD yra dažnas ir nevienalytis neurologinis raidos sindromas, kuriam būdingas dėmesio deficitas bei hiperaktyvumas. Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai išaugo asmenų skaičius, kuriems diagnozuojamas šis sutrikimas. Remiantis naujausiais demografiniais duomenimis, dabar pasaulyje ADHD diagnozuota apie 15,9 % studentų ir 506,17 mln. (9,34 %) suaugusiųjų. Lietuvoje, pagal dabartinius turimus rodiklius, ADHD nustatyta apie 5,2 % pradinių klasių mokinių, tarp kurių yra 1,9 karto daugiau berniukų nei mergaičių. Šis skaičius tik didėja, todėl ADHD dabar laikomas vienu iš labiausiai paplitusių psichinės sveikatos sutrikimų visame pasaulyje.

Priežastys

ADHD priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau atlikti tyrimai atskleidžia, jog ADHD gali pasireikšti dėl genetinių, biologinių bei aplinkos veiksnių, kurie yra:

1. Genetiniai veiksniai (Paveldimumas). Remiantis dvynių ir įvaikinimo tyrimais, genetiniai veiksniai gali numatyti 60-90% ADHD atvejų. Dėl to ADHD sergančių asmenų tėvai, broliai bei seserys turi didelę tikimybę taip pat turėti ADHD. Vis dėlto, ADHD išsivysto kompleksiškai, todėl sutrikimas nėra susijęs tik su genetiniais veiksniais. ADHD yra laikomas paveldimu sutrikimu, kurio patogenezę lemia genai. Tačiau genetinių ir aplinkos tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiai ligai, nes lemia individo jautresnę reakciją į aplinkos poveikį, ypač prenatalinėje stadijoje, kur iššaukia biologinius pokyčius.
2. Smegenų struktūriniai pokyčiai. Skirtingi tyrimai rodo, jog žmonės, kuriems diagnozuotas ADHD sutrikimas, pasižymi pakituria corpus collosum (nervų skaidulų rinkinys, jungiantis abu smegenų pusrutulius) struktūra, atsakinga už informacijos perdavimą tarp abiejų smegenų pusių. Taip pat atlikta metaanalizė nustatė, jog žmonės su ADHD turi funkcinių pakitimų smegenų srityse, reguliuojančiose kognityvinį slopinimo kontroliavimą ir dėmesį.
3. Neurotransmiterių disbalansas. Nustatyta, jog pernelyg didelis dopaminerginis aktyvumas gali lemti prastą motorinių impulsų kontrolę ir blogesnę impulsyvumo kontrolė, vieni iš pagrindinių ADHD simptomų. Taip pat atrasta, jog yra reikšmingas ryšys tarp bendros norepinefrino koncetracijos sumažėjimo ir kognityvinių ADHD simpromų kaip kontrolė bei koncentracija. Atsižvelgiant į tai, su dopaminu ir noradrenalinu susiję vaistai yra naudojami gydyti ADHD, slopinti šio sutrikimo simptomus medicinėje praktikoje.
4. Motinos elgesys. Moksliškai nustatyta, jog motinų vaikams, kurios neštumo metu vartojo nikotiną ar alkoholį, yra didelė rizika susirgti ADHD.
5. Smegenų sužalojimas. Kai kuriais atvejais, ADHD simptomai gali pasireikšti po stiprios galvos traumos.
6. Gimimas neišnešiotam ir/ar mažo svorio. Nustatyta, jog neišnešioti ir/arba mažo svorio kūdikiai turi didesnę riziką susirgti ADHD.
7. Netinkama mityba. ADS išsivystymą gali paskatinti ir neracionali mityba, kai vaikas valgo daug nesveiko, perdirbto, energijos neteikiančio maisto, kuriame gausu skonio stipriklių, dažiklių ir kitų priedų.

Taigi, ADHD priežastys yra dažniausiai kompleksiškos: genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių junginys.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui

Simptomai

Pagrindiniai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo (ADHD) simptomai yra:

• Nedėmesingumas - sudėtinga sutelkti ir išlaikyti koncetraciją, ji yra lengvai sutrikdoma. Yra sunku atkreipti dėmesį į detales, nuosekliai sekti nurodymus, vienodai kokybiškai atlikti užduotis ir užbaigti darbus iki galo. Gali pasireikšti nesugebėjimas organizuoti užduotis, aktyviai klausytis, kai kiti kalba. Dažnai užmirštama, kas buvo pasakyta ar ką reikėjo padaryti.
• Hiperaktyvumas - nuolatinis netikslingas skubėjimas, noras pastoviai judėti, nesugebėjimas išsėdėti vienoje vietoje. Sunkumai įsitraukti į ramią veiklą, atlikti vieną užduotį, dažnas užduoties keitimas neužbaigus pirmosios.
• Impulsyvumas - neprognozuojamas ar įkyrus elgesys, kai sunku nustygti vienoje vietoje, sulaukti savo eilės, susiturėti ir iki galo išklausyti kito mintis ar užduoto klausimo pabaigą, žinant teisingą atsakymą. Dažnas kitų pertraukinėjimas, greitas svarbių sprendimų priėmimas, neapgalvojus jų pasekmių.
• Galimas šiek tiek vėlesnis kalbos, motorinių ar socialinių įgūdžių vystimasis.
• Žemas frustacijos toleravimo lygis, aukštas dirglumas ar dažnas nuotaikų kintamumas.

ADHD tipai

Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą (DSM-V), dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas skirstoma į tris tipus:

• Neatidus ADHD tipas. Šiam sutrikimo tipui būdinga sunkumas sutelkti dėmesį, didelis išsiblaškymas be hiperaktyvumo ar impulsyvumo požymių.
• Hiperaktyvus/impulsyvus ADHD tipas. Rečiausiai aptinkamas sutrikimo tipas, kuriam būdingas bereikalingas nuolatinio judėjimo poreikis - hiperaktyvumas, impulsyvus elgesys be dėmesingumo sutrikimo.
• Kombinuotas ADHD tipas. Labiausiai paplitusi sutrikimo forma, kuriai būdinga nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymių kombinacija.

Diagnozavimas

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistai, kai:

1. Pasireiškia 6 ar daugiau dėmesingumo stokos ir (arba) hiperaktyvumo, impulsyvumo simptomų (5 ar daugiau, jei esate vyresnis nei 17 metų amžiaus), kurie išlieka bent 6 mėnesius.
2. Keli simptomai aptinkami iki 12 metų amžiaus ir kenkia vaiko vystimuisi.
3. Simptomai pasireiškia dviejose ar daugiau skirtingų aplinkų (pvz. namai, mokykla, darbovietė).
4. Simptomai trukdo arba blogina socialinio, akademinio ar darbinio funkcionavimo kokybę.
5. Simptomai nėra geriau paaiškinami kitų psichikos sutrikimų (pvz. depresijos, nerimo).

Gydymas

Geriausias ADHD gydymo būdas yra labai individualus, tačiau dažniausias apima vaistų, psichoterapijos ir (arba) gyvenimo būdo pokyčių derinį. Pasaulinės sveikatos organizacija teigia, jog veiksmingas gydymas turėtų būti skirtas tiek pagrindiniams simptomams, pavyzdžiui, impulsyvumui ar nedėmesingumui, tiek su tuo susijusiems elgesio sunkumais ir socialinių įgūdžių trūkumui (nesugebėjimui planuoti savo laiko, užmegzti draugysčių).

Medikamentinis gydymas

Medicinėje praktikoje dažniausiai išrašomi vaistai nuo ADHD yra stimuliatoriai, tokie kaip „Ritalin“ ir „Adderall“, medikamentai modifikuojantys dopamino ir norepinefrino aktyvumą. Nestimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, „Strattera“ arba tam tikrų klasių antidepresantai, kurie gali būti vartojami, kai organizmas nereaguoja į stimuliatorius arba jų netoleruoja.

Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams

Kad ir kokie vaistai būtų vartojami, svarbu, kad jų dozė būtų tinkama, kadangi per maža vaistų nuo ADHD dozė nesukels jokio efekto, o per didelė, ypač stimuliatorių, gali reikšmingai padidinti aktyvumo lygį, trikdantį asmens koncentraciją ir kognityvinius gebėjimus, taip pat pasunkinanti kitas ligas, kurios gali pasireikšti kartu su ADHD, įskaitant bipolinį sutrikimą, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir nerimą.

Psichoterapija

Be medikamentinių priemonių, kitas išties veiksmingas gydymo būdas yra psichoterapija.

Elgesio terapija yra veiksmingiausias nemedikamentinis metodas vaikams, sergantiems ADHD. Šioje terapijoje paprastai vaikų tėvai mokomi nuosekliai reaguoti į neigiamą vaiko elgesį ir padėti jam/jai užsibrėžti tikslus ir jų siekti, paraleliai mokant vaiką įvairių nusiraminimo ir alinančių simptomų įveikos technikų bei socialinių įgūdžių. Dažnai ADHD bendruomenės išreiškiama replika „tabletės neišmoko įgūdžių" puikiai atskleidžia, kad nors hiperaktyvumo ar neatidumo simptomus medikamentinis gydymas išties palengvina, tačiau priskiriami vaistai nebūtinai gali padėti vaikui išmokti atsikratyti neigiamų įpročių, kurti ir palaikyti sveiką, ne tokį alinantį santykį su ADHD, socialiai integruotis ir įgyvendinti savas užsibrėžtas idėjas. Šią spragą siekiama užpildyti elgesio terapija.

Suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, sergantiems ADHD, dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. KET terapeutai gali padėti suaugusiesiems išsiugdyti stipresnę emocinę reguliaciją, įveikti blogus įpročius ir kovoti su neigiamais mąstymo modeliais bei sustiprinti savivertės jausmą. Gali padėti tvarkytis su simptomais, kurie trukdo jiems sėkmingai dirbti ir socializuotis.

Prevencija

Kiekvienam žmogui yra svarbu turėti gerą fizinę sveikatą, ypatingai patiriant aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Būtent sveikas gyvenimo būdas kartu su elgesio terapijomis bei medikamentų pagalba gali padėti palengvinti individo išgyvenamus ADHD simptomus. Sveikos elgsenos būdai, kurie gali padėti, yra:

Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai

1. Pilnavertės mitybos užtikrinimas, į dienos racioną įtraukiant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų bei maisto produktų, turinčių liesus baltymus, omega-3 riebiąsias rūgštis.
2. Kasdienis fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į asmens amžių.
3. Limituotas naudojimasis televizoriumi, kompiuteriu, telefonu bei kitais elektroniniais prietaisais.
4. Pagal asmens amžių rekomenduotino miego kiekio užtikrinimas kiekvieną naktį.

Kaip padėti vaikui, sergančiam ADHD?

Pirmiausia, pastebėjus ADHD požymius vaiko elgsenoje, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Laiku suteikta pagalba yra efektyvesnė. Kartu su profesionalia sveikatos priežiūra vaikui gali padėti:

• Sureguliuota dienotvarkė, miego režimas bei visavertė mityba.
• Užtikrintas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis.
• Pateikimas vaikui suprantamų vaizdinių veiklos planavimo ir atliekamų užduočių būdų.
• Ugdymas savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių.
• Komunikacija su specialistais akademinėje aplinkoje, jog būtų užtikrintos palankios sąlygos, padedančios ugdyti vaiko patiriančio ADHD akademinius įgūdžius.

Kiekvienas ADHD sergantysis vaikas yra labai individualus, todėl pagalbos planas ir konkrečios rekomendacijos, veiksmai, kuriuos gali užtikrinti tėvai, labai priklauso nuo vaiko ir kaip šis sutrikimas pasireiškia būtent jam/jai. Todėl visi šie žingsniai turi būti aptarti su profesionalios pagalbos specialistu ir pritaikyti asmeniškai.

Kaip gyventi sergant ADHD?

Pirmiausia, yra išties svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir palaikyti nuoseklų gydymą su gydytojų priežiūra. Vis dėlto individualūs veiksmai kartu su medicinine pagalba gali dar labiau palengvinti išgyvenamus simptomus.

• Fizinė veikla. Subalansuotas dažnas ir reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti perteklinį energijos kiekį, būdingą ADHD. Taip pat daro pozityvią įtaką neurotransmiteriams smegenyse, susijusiems su ADHD. Keli atlikti tyrimai taip pat atskleidė, jog reguliarios jogos praktikos reikšmingai pagerina hyperaktyvumo, nerimo ir socialines problemas žmonėms su ADHD. Be to, tyrėjai nustatė, jog žmonės su ADHD, praktikuojantys tai chi, jautėsi mažiau nerimastingi, hiperaktyvūs, jautė mažesnį emocijų kintamumą. Taigi, apsvarstyti dayvavimą jogos, tai chi savaitinėse klasėse ar užsiimti kita reguliaria fizine veikla, norint sumažinti ADS simptomų amplitudę, išties verta.
• Grynas oras. Atskleista, jog reguliarus buvimas gryname ore, net 20 min gali pagerinti koncentraciją, o tai labai naudingas žmonėms su ADHD. Būtent leidimas laiko, kur daug žalumos ir natūralios gamtos yra naudingiausias. Tai saugi, natūrali ir reikšminga pagalba turintiems ADHD.
• Rutinos. Disorganizuotumas gali varginti ir sukelti daug problemų, tad rutinos susikūrimas ir jos laikymasis gali tikrai pagerinti emocinę savijautą, suteikti stabilumo ir nuspėjamumo. Bendros tvarkos įvedimas į kasdienybę, ką, kada ir kaip darote yra svarbus ADHD savipagalbos komponentas.
• Pusiausvyra. ADHD, yra dėmesio sutrikimas, todėl kartais sergantieji gali tapti hiperfokusuoti ir pernelyg susikoncentruoti į vieną gyvenimo sritį, pradėti visiškai ignoruoti kitas. Tai gali būti susiję su darbu, santykiais ar savipriežiūra ir t.t. Pusiausvyros trūkumas gali reikšmingai susitiprinti ADHD požymius ir net sukelti depresijos simptomus, dažnai pasireiškiančius kartu su ADHD. Todėl balanso tarp poilsio, darbo ir kitų gyvenimo sferų užtikrinimas yra labai svarbus.
• Relaksacija. Meditacijos, relaksacijos bei kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti palengvinti simptomus, subalansuoti energijos lygį, sustiprinti koncentraciją.
• Mityba. Subalansuota mityba taip pat labai svarbi, norint užtikrinti lengvesnį ADHD simptomų pasireiškimą. Į dienos racioną įtraukiant daug vaisių, daržovių, maisto produktų, kuriuose gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų, mineralų, liesųjų baltymų bei neskaldytų grūdų.

Hiperaktyvūs vaikai: teigiamos savybės

Reikia nepamiršti, kad ir hiperaktyvūs vaikai, kaip ir kiti vaikai, turi nemažai teigiamų savybių:

• Kūrybiškumas: jie turi puikią vaizduotę, todėl dažnai turi daug minčių ir idėjų.
• Entuziazmas ir spontaniškumas: jiems rūpi daug dalykų, jiems retai nuobodu, tai „gyvos“ asmenybės. Jei su jais nesipykstama, kartu būti yra įdomu.
• Lankstumas: jie vienu metu turi daug idėjų, minčių, todėl randa daug alternatyvų idėjoms, svajonėms įgyvendinti.
• Energingumas: jeigu tokiems vaikams darbo ar žaidimo užduotis įdomi, jie yra motyvuoti ir dažnai patiria sėkmę.

Patarimai, kaip draugauti su hiperaktyviu vaiku

Suzan Yarney savo vadove rašo apie tai, kaip gali padėti draugai:

• Ramiai mane perspėkite, kai pradedu triukšmauti ar nurodinėti.
• Krėsti kvailystes nėra jėga, todėl prašau: pasistenkime bendromis pastangomis išvengti nemalonumų.
• Kartais galiu leptelti nepagalvojęs.
• Atleiskite, jei neišgirdau, ką sakėte.
• Būsiu laimingas, jei pasikviesite mane į gimtadienį, juk su manimi daug smagiau. Pažadu savo žavesiu ir sąmoju gimtadienį padaryti dar smagesnį.
• Prašau nesišaipyti iš manęs dėl dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo. Jums padedant, man kas dieną bus geriau ir geriau.

Tai visai nesudėtingi prašymai, kurie padės vieniems vaikams geriau suprasti ir priimti hiperaktyvius vaikus, o pastariesiems - nesijausti atstumtiems ir nereikalingiems.

Trys svarbūs žingsniai tėvams

Asmens sveikatos klinikos gydytojos, vaikų ir paauglių psichiatrės I.Viltrakytės teigimu, keli patarimai ar žingsniai gali padėti tiek tokiems vaikams, tiek jų tėvams jaustis geriau:

• Pozityvus skatinimas: Pabrėžti ne vaiko patiriamus sunkumus, o pranašumus. Nukreipus tinkama linkme vaiko energingumas, iniciatyvumas, fizinis pajėgumas gali tapti privalumu, tarkim, sporto ar kūrybinėje srityse. Taip pat labai svarbu akcentuoti jo pastangas - vaikui, kuriam taip sunku išlikti ramiam, sutelkti dėmesį ir nepasiduoti impulsyvumui, ramybė, atida ir koncentracija reikalauja didžiulių pastangų.
• Nuoseklumas ir struktūra: Aiški priežasčių ir pasekmių sistema, nuolatinis skatinimas atlikti pradėtus darbus iki galo. Tiek namuose, tiek pas senelius ar svečiuose, tiek mokymo įstaigose vaikui turi galioti tos pačios taisyklės. Pirmiausia - sureguliuota dienotvarkė. Tuomet tokia elgesio ugdymo sistema, kai drausmės siekiama be bausmių, o apribojant malonumus. Nuolat primenant, kad „pirmiausia - darbas, o jį atlikus - malonumas“. Idealiu atveju vaiko tėvai, seneliai ir mokytojai turėtų tarsi į konteinerį surinkti neramius vaiko jausmus ir tapti ramaus, aiškaus balso tono ir nuoseklaus elgesio pavyzdžiu.
• Dirgiklių sumažinimas: Ugdymo procesą gali palengvinti sąmoningas dirgiklių vaiko aplinkoje sumažinimas, pavyzdžiui, jo atskyrimas nuo kitų panašaus elgesio vaikų, kartais gal net tyčia provokuojančių vaiko nerimastingumą. Tyla ir ramybė namuose, kai vaikas turi paruošti pamokas ar skaityti. Sodinimas į pirmą suolą mokykloje, kraštutiniu atveju - gal net klasės ar mokyklos pakeitimas.

tags: #kodel #gimsta #hiperaktyvus #vaikai