Dirbtinis apvaisinimas, arba apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija, IVF), yra nevaisingumo gydymo būdas, kurio metu kiaušialąstė apvaisinama sperma už moters kūno, laboratorijoje. Ši technologija sukėlė daug diskusijų ir etinių klausimų, ypač religinėse bendruomenėse. Katalikų Bažnyčia, turinti didelę įtaką Lietuvoje, taip pat yra išsakiusi savo poziciją šiuo klausimu. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl Bažnyčia draudžia apvaisinimą mėgintuvėlyje, kokie argumentai naudojami šiam draudimui pagrįsti ir kokios yra alternatyvos.
Dirbtinis apvaisinimas nėra ligų, kurios sukelia nevaisingumą, gydymas.
Svarbu pabrėžti, kad dirbtinis apvaisinimas nėra nevaisingumo gydymo metodas. Tai yra būdas apeiti nevaisingumą, bet nepašalinti jo priežastis. Po sėkmingos IVF procedūros moteris vis tiek lieka nevaisinga ir negali pastoti natūraliu būdu. Todėl, prieš griebiantis dirbtinio apvaisinimo, reikėtų ištirti fiziologines nevaisingumo priežastis ir bandyti jas pašalinti.
Embriono Statusas: Pagrindinis Bažnyčios Argumentas
Pagrindinis Bažnyčios argumentas prieš apvaisinimą mėgintuvėlyje yra susijęs su embriono statusu. Bažnyčia tiki, kad embrionas yra žmogaus gyvybė nuo pat apvaisinimo momento ir turi būti gerbiamas bei saugomas. IVF procedūros metu dažnai sukuriama daugiau embrionų, nei reikia, o tie, kurie nėra implantuojami, yra sunaikinami arba naudojami tyrimams. Bažnyčia tai laiko žmogaus gyvybės naikinimu, o tai yra nepriimtina.
Lytinių ląstelių donorystės draudimas
Bažnyčia taip pat nepritaria lytinių ląstelių donorystei, nes mano, kad vaikas turi turėti genetinius tėvus, kurie yra susituokę. Anoniminė lytinių ląstelių donorystė atima iš vaiko teisę žinoti savo tėvus ir gali sukelti problemų ateityje, kai vaikas pradės ieškoti savo biologinių tėvų.
Bažnyčios požiūris į dirbtinį apvaisinimą
Netiesa, kad Katalikų Bažnyčia griežtai neigia dirbtinio apvaisinimo galimybę. Bažnyčia primena, jog neturėtume įsitverti iliuzijos, kad tapome gyvybės viešpačiais. Bažnyčia atkreipia dėmesį į kelias sąlygas, kurias turi išpildyti dirbtinis apvaisinimas, jei norime išlaikyti pagarbą gyvybei.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Apvaisinimo sąlygos pagal Bažnyčią
Apvaisinant turi dalyvauti sutuoktinių lytinės ląstelės, kad tai būtų vyras ir žmona, ir po to gimęs vaikas turėtų savo genetinius tėvus. Antras reikalavimas - apvaisinimas turi įvykti moters organizme, o ne mėgintuvėlyje.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai Lietuvoje
Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį vyksta diskusijos dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo. Pirmasis projektas buvo pateiktas svarstyti 2003 metais. Buvo parengti du projektai: liberalus ir konservatyvus. Liberalus projektas siūlė leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, o konservatyvus projektas aiškiai reglamentavo embrionų apsaugą ir vadovavosi nuostata, kad embrionas jau yra žmogus, turintis orumą.
Nesutarimai dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo
Vienas iš pagrindinių nesutarimų yra dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo. Konservatyvus įstatymas numato, kad turėtų būti sukuriami tik 3 embrionai, kurie tuoj pat turėtų būti įsodinami į gimdą. Tuo tarpu liberalesnis variantas leistų sukurti daugiau embrionų ir juos šaldyti.
Profesore habil. dr. Angelija Valančiūtė teigia, kad embrionus šaldyti šiais laikais jau nėra būtina. Galima šaldyti kiaušialąstes ir pasiekti tokių pačių rezultatų kaip ir šaldant embrionus ar netgi geresnių. Tie, kurie sako, kad neleidžiant šaldyti embrionų, moteriai reikės daug iškentėti, nes reikės daug kartų naudoti hormoninius preparatus ir imti kiaušialąstes - klysta.
Lytinių ląstelių donorystės draudimas
Konservatyvus įstatymas taip pat draudžia lytinių ląstelių donorystę. Argumentuojama, kad lytinių ląstelių donorystė mažoje šalyje, ypač anoniminė lytinių ląstelių donorystė - nėra gerai. Yra buvę garsiai nuaidėjusių skandalų visame pasaulyje, kai Olandijoje buvo išplatintos genetinės ligos apvaisinus vieno vyro sperma šimtą moterų.
Taip pat skaitykite: Sąžiningumo ugdymas vaikams
Ar medicina yra tapusi verslu?
Lietuvoje iki šiol dirbtinį apvaisinimą atlieka tik privačios medicinos įstaigos ir ši procedūra labai brangiai kainuoja. Deja dažnai yra rekomenduojama pagalbinio apvaisinimo procedūra vietoj to, kad būtų labai detaliai išaiškintos tikrosios nevaisingumo priežastys.
Alternatyvos Dirbtiniam Apvaisinimui
Jei kalbame apie pagalbą moteriai, negalinčiai susilaukti vaikų, tai pirmiausia turime sąžiningai pasakyti, kad dirbtinis apvaisinimas nėra ligų, kurios sukelia nevaisingumą, gydymas. Svarbu atrasti fiziologinę nevaisingumo priežastį ir bandyti ją pašalinti. Kitas dalykas - neturėtų būti atmesta ir įvaikinimo galimybė. Yra daug kūdikių, kurie yra likę be tėvų ir laukia savo šeimos.
Hormonų terapija
Prieš griebiantis dirbtinio apvaisinimo reikia pirmiausiai išbandyti kitas, mažiau invazines ir ekonomiškesnes priemones, pirmiausia ištirti moters hormonų svyravimus viso reprodukcinio ciklo metu ir išsiaiškinti tikslias nevaisingumo priežastis. Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje buvo atliktos studijos, kurios parodė, kad taikant alternatyvias priemones, galima pasiekti labai panašių ar net geresnių rezultatų negu taikant dirbtinį apvaisinimą. Taip pat tai būtų žymiai pigiau negu taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Dirbtinis apvaisinimas: medicininis požiūris
Dirbtinio apvaisinimo terminas baugina mažai apie šią procedūrą žinančią visuomenę. Ir nenuostabu. Juk šioje procedūroje nieko nėra dirbtinio. „Čia nėra jokios paslapties ar stebuklo. Tik mokslas. Lemiamas poros lytinių ląstelių „susitikimas” klinikoje įvyksta tada, kai moteris jau būna patyrusi daug procedūrų ir gydymo.
Kaip vyksta apvaisinimas
Moteris stimuliuojama hormoniniais vaistais, kad organizme subręstų ne vienas kiaušinėlis, kaip būna natūralaus ciklo metu, o daugiau - paprastai 15-20. Vyro sperma ruošiama. Ieškoma kokybiškiausių spermatozoidų. Bet jei spermatozoidas pasitaiko tinginys ir nenori judėti, embriologės jam padeda. Maloniam darbui, kurio tikslas drauge sukurti embrioną, kiaušialąstė ir spermatozoidas turi 24 valandas. „Kitą dieną žiūrime, kaip jiems pavyko? Apsivaisinimą rodo ląstelėje atsiradę du branduoliai. 2-3 dienas paaugintus embrionus įvertiname pagal kokybę ir geriausius jų, dažniausiai du arba tris, kateteriu perkeliame moteriai į gimdą.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
Embrionų saugojimas
Jie saugomi tam atvejui, jei įsitvirtinimo gimdoje procedūra buvo nesėkminga ir ją reikia kartoti. Atšildome 3 embrionus ir vėl įsodiname.
Nevaisingumas: vyro perspektyva
Moterys dar kalba apie savo nevaisingumą ir ieško pagalbos, o mūsų patriarchalinėje visuomenėje vyriškio nevaisingumas kerta per jo savigarbą.
Pagalba vyrams
Gydytojai nustatė, kad pakankamai judrių spermatozoidų spermoje yra mažai. Tris įsodino žmonai į gimdą, likusius užšaldė. Tačiau embrionai neįsitvirtino, žmona nepastojo. Nenusiminėme, žinojome, kad pirmo ciklo pastojimo tikimybė - 25 procentai. Buvome nusiteikę eiti iki galo, dar turėjome užšaldytų embrionų. Nors nuotaika krito.
Statistika
Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių nevaisingų šeimų. Tik 10 procentų (5000) nevaisingų šeimų galėtų susimokėti už vieną dirbtinio apvaisinimo procedūrą nuo 8 iki 12 tūkst. litų.
tags: #kodel #baznycia #draudzia #apvaisinima #megintuvelyje