Kirmėlės organizme nėštumo metu: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija

Įvadas

Mintis apie kirmėles nėštumo metu gali kelti nerimą. Vaikų sveikata yra vienas iš svarbiausių tėvų rūpesčių, o kirmėlių infekcijos - gana dažna problema, su kuria gali susidurti tiek maži, tiek didesni vaikai. Nors mintis apie kirmėles gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad ši problema yra gana lengvai diagnozuojama ir gydoma. Kirmėlės organizme - nemaloni, tačiau gana dažna problema, su kuria susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Kas yra kirmėlės?

Kirmėlės yra parazitiniai organizmai, kurie gali apsigyventi žmogaus žarnyne. Vaistininkė pataria, kaip išprašyti žarnyno parazitus iš savo organizmo, kuriuos galima suskirstyti į dvi dideles grupes: kirmėles - kaspinuočiai, askaridės, siurbikės, spalinės, ir pirmuonis - amebos, giardijos, toksoplazmos. Yra išskiriamos apvaliosios ir plokščiosios kirmėlės.

Dažniausios kirmėlių rūšys, su kuriomis gali susidurti vaikai, yra:

• Spalinės (Enterobius vermicularis): Mažos, baltos kirmėlės, dažniausiai aptinkamos vaikų žarnyne. Jos sukelia stiprų niežulį aplink išangę, ypač naktį.
• Askaridės (Ascaris lumbricoides): Tai didesnės kirmėlės, kurios gali sukelti įvairius virškinimo trakto simptomus, tokius kaip pilvo skausmas ir pykinimas. Suaugusios kirmėlės žmogaus žarnyne gali išgyventi net iki 1-2 metų. Čia jos sudeda kiaušinėlius, kurie pašalinami su išmatomis.
• Teniarhynchus saginatus ir Teniarhynchus solium (kiaulinis ir jautinis kaspinuočiai): Kaspinuočiai yra ilgos kirmėlės, kurios gali sukelti neaiškius simptomus, tokius kaip svorio kritimas ar nuolatinis alkio jausmas. Cisticerkozė arba kiaulinis kaspinuotis - ligą sukelia Cysticercus cellulosae lerva „Taenia solium“ (kiaulės kaspinuotis). Kiaulės kaspinuočiu užsikrečiama suvalgius žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos, kurioje yra kiaulės kaspinuočio cistų.

Apvaliosios kirmėlės

Apvaliosios kirmėlės (askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros ir plaukagalviai). Jos įprastai gyvena žarnyne ir gali sukelti pilvo skausmą, pūtimą, pykinimą, nuovargį, silpnumą, apetito pokyčius bei niežėjimą išangės srityje, ypač naktį. Askaridoze dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Manoma, kad šia parazitine liga gali būti užsikrėtę maždaug 25 proc. visos žmonių populiacijos. Infekciją perduoda žmonės, kurie su išmatomis iš organizmo pašalina apvaisintus askaridžių kiaušinėlius. Dažniausiai askaridoze užsikrečiama vasarą ir rudenį, kai intensyviausiai dirbami įvairūs žemės ūkio darbai, o vaikai daug laiko praleidžia lauke. Subrendę kiaušinėliai prarijus patenka į žarnyną. Kiaušinių apvalkalėliui suirus, žarnyną okupuoja lervos, galinčios prasiskverbti pro virškinimo trakto gleivinę, po organizmą keliauti krauju ir prasiskverbti į daugelį organų.

Plokščiosios kirmėlės

Plokščiosios kirmėlės (kaspinuočiai, siurbikės). Šie parazitai gali būti labai ilgi ir pažeisti žarnyną bei kitus organus. Jie dažnai sukelia silpnumą ir nuovargį dėl prasto maisto medžiagų pasisavinimo.

Taip pat skaitykite: Kirmėlių Gydymas Nėštumo Metu

Kaip užsikrečiama kirmėlėmis?

Į žmogaus organizmą parazitai patenka keliais būdais:

• Per nešvarias rankas.
• Užterštą vandenį.
• Nepakankamai termiškai apdorotą maistą.
• Sąlytį su gyvūnais.
• Spalinėmis galima užsikrėsti ir per bendrą patalynę, rankšluosčius, nes jos perduodamos žmogus žmogui, o amebomis galima užsikrėsti net analinių lytinių santykių metu.

Didžiausią riziką užsikrėsti parazitais turi vaikai, mat šie neretai pamiršta nusiplauti rankas ne tik prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, bet ir paglosčius katiną ar šunį - gyvūnai gali patys nesirgti, bet parazitų kiaušinėlių parnešti iš lauko ant savo kailio, o nuo rankų šie gali patekti ant žaislų, o su jais bežaidžiant ir į burną. Nemažą riziką turi keliautojai po kraštus, kuriuose higienos lygis nėra aukštas. Suvalgytas sušis su užkrėsta žuvimi, nepilnai iškeptos mėsos kepsnys ar sultys iš neplautų vaisių gali tapti užkrato parazitais šaltiniu. Rizikos grupei galima priskirti ir tuos, kurie augina katiną ar šunį, ypač jei augintinis dalį laiko būna namie, o dalį - lauke. Pvz., toksoplazmomis gali užkrėsti katės.

Užsikrečiama ir per nepakankamai nuplautas žalias daržoves, uogas, kurios buvo užaugintos dirvožemyje, tręštame žmogaus išmatomis, vaisius (krituolius). Užsikrečiama ir paglosčius katę ar šunį, nesvarbu ar namų numylėtinį, ar atsitiktinai kieme sutiktą, ir po to valgant nenusiplovus rankų. Užsikrėtimas kirmėlėmis yra parazitinė nešvarių rankų liga, atsirandanti dėl elementarios higienos nepaisymo, dirvožemio, vandens užteršimo kirminų kiaušinėliais, valgymo nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, žuvies patiekalų.

Kirmėlių simptomai

Patekę į žarnyną parazitai minta maistingomis medžiagomis, trukdo įsisavinti maistą, išskiriamais toksinais teršia kraują. Be to, iš žarnyno dalis parazitų rūšių gali skverbtis pro žarnų sieneles į kraujotaką ir apsigyventi kituose organizmo vietose. Pvz., siurbikės randamos kepenyse, tulžies pūslėje, askaridės - kraujagyslėse, plaučiuose, pirmuonys - kepenyse, inkstuose, net smegenyse ar akyse. Tokiais atvejais yra sutrikdoma veikla to organo, kuriame gyvena parazitai. Simptomai, įspėjantys apie kirmėlių atsiradimą žmogaus organizme, gali būti įvairūs ir priklauso nuo parazitų rūšies bei jų kiekio.

Dažniausi simptomai:

Taip pat skaitykite: 2 metų vaiko ypatumai

• Niežėjimas aplink išangę, ypač naktį (dažniausiai sukelia spalinės). Spalinėms būdingas išangės niežėjimas, ypač naktį.
• Svorio kritimas be akivaizdžios priežasties.
• Virškinimo problemos, tokios kaip pilvo skausmas, viduriavimas ar pykinimas. Pilvo skausmas. Pykinimas. Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
• Nuovargis ir silpnumas, kuris gali būti susijęs su mitybos trūkumu dėl parazitų. Silpnumas. Nuovargis.
• Apetito pokyčiai.
• Matomos kirmėlės išmatose ar aplink išangę. Helmintų aptikimas išmatose - aiškus požymis, kad organizmas yra užsikrėtęs parazitais. Kirmėlės išmatose įspėja, kad parazitai jau yra subrendę ir aktyviai dauginasi.
• Mažakraujystė.
• Nusilpęs imunitetas.
• Sutrikęs miegas.
• Alerginės reakcijos, bėrimai.
• Gelta būdinga siurbikėms.
• Naktinis dantų griežimas - askaridėms.
• Limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, raumenų, gerklės skausmas - toksoplazmozei.
• Šie simptomai dažniau pasireiškia, jei užkrėstumas yra didelis (t. y.

Tačiau simptomai nėra specifiniai, gali būti visai kitų susirgimų išraiška, todėl jei nusiskundimo priežasties nepavyksta rasti, jei jaučiamas ne vienas, o net keli iš paminėtų simptomų, tikrai verta pasitikrinti, ar organizmo neužpuolė parazitai. Taip pat tikrai nemaža dalis žmonių nejaučia jokių simptomų, o apie žarnyno „gyventojus“ sužino tik pamatę juos išmatose.

Jei pastebėjote šiuos simptomus savo vaikui, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir patvirtinta diagnozė.

Kirmėlių diagnostika

Pagrindinis tyrimas - laboratorinis išmatų, spalinėms - išangės nuograndų, bet gali būti atliekami ir kiti papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo, echoskopijos ar rentgeno. Esminė problema - jei parazitų yra nedaug, tai vienkartinio išmatų tyrimo metu galima jų ir neaptikti. Išmatų tyrimas. Askaridozė nustatoma išmatose suradus kirmėlių kiaušinėlių. Jie aptinkami po užsikrėtimo praėjus apie 40 d. Tiesa, išmatose kiaušinėlių būna ne visuomet. Pastebimos suaugusios askaridės. Kraujo tyrimas. Tiksliau askaridozę diagnozuoti gali padėti kraujo tyrimas.

Kirmėlių gydymas

Kirmėlių infekcijos gydymas dažniausiai yra paprastas ir veiksmingas. Pažengusią infekciją svarbu kuo greičiau gydyti ir kreiptis į specialistus, kurie atliks reikiamus tyrimus ir parinks tinkamiausią gydymo būdą. Dažniausiai naudojami antiparazitiniai vaistai, tokie kaip mebendazolas, albendazolas ar pyrantelio pamoatas. Šie vaistai veiksmingai naikina kirmėles ir jų kiaušinėlius žarnyne. Askaridozei gydyti skiriama antiparazitinių vaistų, kuriuos reikia vartoti iki kelių dienų. Po gydymo praėjus 2-3 sav. mikroskopu tiriama, ar išmatose neliko kiaušinėlių.

Gydymo žingsniai:

Taip pat skaitykite: Nėštumo edema

• Kreipkitės į gydytoją: Jei įtariate, kad jūsų vaikas turi kirmėlių, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju. Jis atliks reikiamus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą.
• Vykdykite gydytojo nurodymus: Svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo kurso, net jei simptomai pradeda nykti.
• Visos šeimos gydymas: Kirmėlių infekcijos yra labai užkrečiamos, todėl gydytojas gali rekomenduoti gydymą visai šeimai, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
• Asmeninė higiena: Skatinkite vaiką plauti rankas po tualeto naudojimo ir prieš valgant, kad būtų sumažinta pakartotinės infekcijos rizika. Reguliariai keiskite ir skalbkite patalynę bei apatinius drabužius.

Veiksmingiausi vaistai nuo kirminų suaugusiesiems ir vaikams yra antiparazitiniai preparatai, kurie užkerta kelią kirmėlių dauginimuisi ir gydo nuo sukeltų parazitinių ligų. Vaistai nuo parazitų juos paralyžiuoja ir natūraliai pašalina iš organizmo. Kai kuriais atvejais pakanka vienos dozės, tačiau kartais po 2-3 savaičių reikia išgerti antrą dozę, kad būtų sunaikintos likusios lervos organizme. Gydytojas parenka vaistus priklausomai nuo paciento amžiaus ir parazitų rūšies. Anot vaistininkų, tiek gydymui, tiek profilaktikai naudojami tie patys vaistai: populiariausias nereceptinis - pirantelis, receptiniai levamizolis, mebendazolas, o pirmuonims gydyti - receptiniai metranidazolis, tinidazolis, antibiotikai ir kt. Pirantelio negalima duoti vaikams iki 2 metų, nors išskirtiniais atvejais gydytojas gali padaryti išimtį pakoregavęs dozę. Kirmėlių profilaktikai užtenka vienkartinio vartojimo - mebendazolio atveju kartais skiriamas ir 3 dienų kursas. Gydantis labai svarbu po 2-3 savaičių pakartoti vaistus, nes taip bus sunaikintos naujai iš kiaušinėlių išsiritusios kirmėlės, kurių vaistas nesunaikino per pirmą kursą.

Svarbu! Jei pastebite būdingus simptomus ir nesate tikri, kaip gydyti spalinukes ar kitas kirmėles, arba turite įtarimų dėl galimo užsikrėtimo, kreipkitės į gydytoją kaip įmanoma greičiau. Ypač svarbu kreiptis į specialistus, jeigu simptomai kartojasi ar trunka ilgiau nei kelias dienas. Taip pat verta pasikonsultuoti su specialistu, jeigu šeimoje ar artimoje aplinkoje yra žmonių, kuriems diagnozuota parazitinė infekcija.

Gydymas nėštumo metu

Nėštumo metu visada yra sudėtinga gydyti bet kokią ligą ar infekciją. Nėra atliktų klinikinių tyrimų su nėščiomis moterimis, todėl bet kokio vaisto skyrimas turi būti ribojamas.

Kirmėlių infekcijos prevencija

Prevencija yra geriausias būdas išvengti kirmėlių infekcijos. Norint išvengti kirmėlių infekcijos, svarbu laikytis higienos taisyklių:

• Dažnai plauti rankas, ypač prieš valgį ir po naudojimosi tualetu. Reguliariai keisti patalynę ir rūpintis namų švara.
• Vengti nešvaraus vandens ir maisto.
• Gerai termiškai apdoroti maistą. Įsitikinkite, kad visas maistas ruošiamas tinkamoje temperatūroje. Jeigu ruošiate neapdorotą maistą, mūvėkite pirštines ir po to nusiplaukite rankas.
• Reguliariai valyti ir dezinfekuoti namus.
• Skatinkite vaiką plauti rankas po tualeto naudojimo ir prieš valgant, kad būtų sumažinta pakartotinės infekcijos rizika.
• Laikykitės higienos taisyklių. Dažnai plaukite rankas, ypač prieš valgį, apsilankę tualete ar po to, kai rinkote šunų išmatas. Venkite dalintis tokiais asmeninio naudojimo daiktais kaip drabužiai, rankšluosčiai ir patalynė.
• Jeigu keliaujate į vietovę, kur parazitinių infekcijų pasitaiko dažnai, venkite valgyti žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą maistą.
• Jeigu išeinate į lauką tuo paros metu, kai vabzdžiai yra aktyvūs ir gali įgelti, naudokite priemones nuo vabzdžių arba vilkėkite apsauginius drabužius.
• Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius, nevalykite jų vandeniu ir neužmerkite vandenyje. Naudokite tik specialiai tam skirtus tirpalus. Išsiimdami lęšius, kaskart pakeiskite kontaktinių lęšių tirpalą, kuriame jie laikomi. Prieš išsiimdami ar įsidėdami kontaktinius lęšius būtinai nusiplaukite rankas. Taip pat venkite miegoti neišsiėmę kontaktinių lęšių, ypač po plaukiojimo.

Dėl šios priežasties dalis gydytojų laikosi nuomonės, kad visiems vaikams ir suaugusiems, kurie priklauso rizikos grupėms, reikia gerti vaistus nuo žarnyno kirmėlių profilaktiškai 1-2 kartus per metus. Kai kurie parazitai, pvz., spalinės, gali būti lengvai perduodami nuo žmogaus žmogui, todėl, jei šeimoje kas nors užsikrečia, rekomenduojama ir kitiems šeimos nariams profilaktiškai išgerti vaistų nuo kirmėlių, taip pat duoti vaistų ir augintiniui - galbūt jis yra užkrato šaltinis. Gydymo metu reikia laikytis griežtos higienos, t. y.

Kirmėlių sukeltos ligos

Kirmėlės yra pavojingos, nes sukelia įvairius negalavimus. Jeigu neužsikrečiama pakartotinai, įvairios kirmėlės organizme išgyvena (tuomet, kai negydoma) skirtingai ilgai: pvz., askaridės organizme išgyvena apie vienerius, plaukagalviai - apie 5 metus, kaspinuočiai - dešimtmečius.

Trys pagrindiniai parazitų tipai

Yra trys parazitų tipai:

• Pirmuonys. Tai vienaląsčiai organizmai, galintys augti ir daugintis šeimininko viduje. Pirmuonių pavyzdžiai - Plasmodium rūšis, sukelianti maliariją, ir Giardia rūšis, sukelianti lambliazę (giardiazę).
• Helmintai. Tai parazitinės kirmėlės. Jų pavyzdžiai - apvaliosios kirmėlės ir plokščiosios kirmėlės.
• Ektoparazitai. Tai tokie organizmai kaip utėlės, erkės ar erkutės, galinčios prikibti prie šeimininko kūno ir taip gyventi.

Kai kurie parazitai gali apkrėsti žmones ir sukelti parazitinę infekciją. Į organizmą jie paprastai patenka per odą ar burną. Patekę į šeimininko kūną, šie parazitai gali nukeliauti iki kitų organų, įskaitant ir akis.

Akių parazitų sukeliamos ligos

Apie tai, kokie būna akių parazitai, kaip išsiaiškinti, ar turite akių parazitų, ir ką daryti, jei taip iš tiesų nutiko, rašo healthline.com.

Parazitinės akių infekcijos ne visada sukelia simptomus, todėl atpažinti jas gali būti sudėtinga. Jeigu simptomai pasirodo, jie gali būti tokie:

• akies skausmas;
• akies paraudimas ar uždegimas;
• ašarojimas;
• neryškus matymas;
• regėjimo lauke atsiradusios mažos plūduriuojančios dėmelės ar linijos;
• jautrumas šviesai;
• traiškanos ant vokų ir blakstienų;
• paraudimas ir niežulys aplink akis;
• tinklainės atšoka;
• regėjimo netekimas, aklumas.

Kurios parazitinės infekcijos gali paveikti akis?

• Akantamebiazė. Susirgimą sukelia Acanthamoeba - parazitas pirmuonis. Acanthamoeba yra visame pasaulyje gėluose vandenyse ir jūrinėje aplinkoje labai dažnai aptinkamas organizmas. Nors dažniausiai šis parazitas infekcijos nesukelia, jeigu visgi taip nutinka, infekcija gali pakenkti regėjimui. Acanthamoeba perduodama tiesioginio parazito ir akies ragenos kontakto metu. Didžiausią riziką, kad išsivystys akantamebiazė, kelia netinkama kontaktinių lęšių priežiūra.
• Toksoplazmozė Toksoplazmozę taip pat sukelia parazitas pirmuonis. Jis paplitęs aplinkoje, gali būti aptinkamas gyvūnų, ypač naminių kačių, išmatose. Parazitas paprastai patenka į organizmą jį prarijus. Nėštumo metu motina jį taip pat gali perduoti kūdikiui. Daugumai toksoplazmoze susirgusių žmonių neišsivysto jokia akių liga. Tokiais atvejais visgi išsivysčiusi liga vadinama akių toksoplazmoze. Su didesne akių toksoplazmozės išsivystymo tikimybe susiduria žmonės, kurių silpna imuninė sistema, taip pat naujagimiai, kuriems infekciją perdavė motina. Negydoma akių toksiplazmozė gali sukelti tinklainės atšoką ir baigtis regėjimo netekimu. Toksoplazmozė - parazitinė liga, kurią sukelia pirmuonis toksoplazma (Toxoplasma gondii). Šis pirmuonis dauginasi kačių, galvijų, kiaulių, graužikų žarnyne. Žmonės juo dažniausiai užsikrečia per cistomis užkrėstą maistą (nuo kačių), per nešvarias rankas, valgydami blogai termiškai paruoštą maistą.
• Lojazė Lojazę sukelia helmintų tipo Afrikoje gyvenantis parazitas. Užsikrečiama įkandus užkrėstai musei. Pakliuvęs į organizmą, parazitas ir toliau vystosi ir gali migruoti į įvairius audinius. Jis taip pat išskiria lervas, kurios vadinamos mikrofilarijomis. Tiek suaugusi kirmėlė, tiek jos lerva gali sukelti akies skausmą, sutrikusius akies judesius ir regėjimo problemas, įskaitant jautrumą šviesai.
• Gnatostomozė Gnatostomozę sukelia parazitas helmitas, daugiausia aptinkamas Azijoje, ypač kai kuriose Pietryčių Azijos vietose, Tailande ir Japonijoje. Šis parazitas taip pat gali būti aptinkamas kai kuriose Afrikos, Pietų Amerikos ir Centrinės Amerikos vietovėse. Parazitas į organizmą gali pakliūti suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos arba žuvies. Parazitas patenka į virškinamąjį traktą. Iš čia jis gali judėti į kitas kūno dalis, įskaitant ir akis. Jeigu taip nutinka, viskas gali baigtis daliniu arba visišku aklumu.
• Onchocerkiazė (upinis aklumas) Onchocerkiazę, kuri dar vadinama upiniu aklumu, taip pat sukelia parazitas helmintas. Šis parazitas aptinkamas kai kuriose Afrikos, Artimųjų Rytų, Pietų Amerikos ir Centrinės Afrikos vietovėse. Onchocerkiaze susirgti galima įgėlus užsikrėtusiam mašalui. Parazito lerva rausiasi po oda. Čia ji gali vystytis ir virsti subrendusia kirmėle. Tada šios kirmėlės išskiria daugiau lervų, kurios gali pasklisti po skirtingus audinius. Jeigu jos pasiekia akis, tai gali sukelti aklumą.
• Toksokarozė Toksokarozę sukelia parazitas helmintas. Jis aptinkamas visame pasaulyje, o dažniausiai būna susijęs su naminiais šunimis ir katėmis. Parazitas į organizmą pakliūti gali prarijus jo kiaušinėlių, kurių dažnai aptinkama dirvožemyje, kuriame yra gyvūnų išmatų. Šie kiaušinėliai žarnyne išsiperi - tada lervos galim migruoti į kitas organizmo vietas. Toksokarozė retai paveikia akis, tačiau kai taip nutinka, liga gali sukelti regėjimo netekimą. Toksokarozė - tai parazitinių kirmėlių arba jų lervų sukelta liga. Dažniausiai platintojai yra šunys (Toxocara canis - apvalioji šunų kirmėlė) ir katės (Toxocara cati arba Toxocara mystax - apvalioji kačių kirmėlė).
• Kirkšninės utėlės Kirkšninės utėlės paplitusios visame pasaulyje. Tai maži vabzdžiai, paprastai įsiveisiantys lytinių organų srities plaukuose. Tačiau jų taip pat gali atsirasti ir kitose plaukuotose vietose, įskaitant blakstienas. Kirkšninės utėlės dažniausiai perduodamos lytinio kontakto metu, tačiau jos taip pat gali būti platinamos per užkrėstus asmeninio naudojimo daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius ar drabužius.
• Demodex folliculorum Demodex folliculorum yra veido erkutės, kurių aptinkama žmonių plaukų folikuluose. Jų taip pat pasitaiko blakstienų folikuluose. Kartais šios erkutės gali sukelti susirgimą, vadinamą demodekoze. Demodekozė gali sukelti sudirginimą aplink blakstienas, o galiausiai viskas gali baigtis blakstienų netekimu, konjuktyvitu ar suprastėjusiu regėjimu.

Kaip gydomos parazitinės akių infekcijos?

Parazitinės infekcijos gydymas priklauso nuo infekciją sukėlusio parazito tipo. Tačiau visgi dauguma infekcijų gydomos geriamais vaistais ar vietinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pirimetaminu, ivermektinu ir dietilkarbamazinu. Kai kuriais atvejais suaugusias kirmėles tenka pašalinti iš akies. Tai yra dažnai pasitaikanti lojazės, gnatostomozės ir upinio aklumo gydymo dalis.

tags: #kirmeles #organizme #nestumas