Placenta, gyvybiškai svarbus organas, užtikrinantis ryšį tarp motinos ir vaisiaus nėštumo metu, yra vienas iš svarbiausių, bet mažiausiai suprantamų žmogaus kūno organų. Ji lemia motinos ir vaiko sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime placentos svorį, jos funkcijas ir kaip kinta moters svoris nėštumo metu, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.
Placenta: mažas, bet galingas organas
Placenta yra specializuotas organas, palaikantis vaisiaus vystymąsi. Savo forma primenanti parašiutą, vidutiniškai ji būna apie 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Placentoje cirkuliuoja tiek motinos, tiek vaiko kraujas, tačiau jie niekada nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml motinos kraujo kiekvieną minutę.
Placenta nėra motinos organas
Svarbu pabrėžti, kad placenta nėra motinos organas. Ji vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės, todėl genetiškai yra sudaryta perpus iš motinos ir tėvo genų, kaip ir vaisius.
Daugybė placentos funkcijų
Besivystantis vaikelis pats negali nei valgyti, nei kvėpuoti, todėl visas maistines medžiagas ir deguonį jis gauna iš motinos per placentą. Šis organas veikia kaip vaisiaus „plaučiai", aprūpindamas deguonimi ir pašalindamas anglies dvideginį. Be to, placenta yra ir liauka, gaminanti hormonus, būtinus nėštumui palaikyti.
Placenta taip pat reguliuoja imuninės sistemos atsaką, padėdama „susikalbėti" motinos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia motinos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio" ir jo atakuoti.
Taip pat skaitykite: Kaip kontroliuoti placentos svorį nėštumo metu
Įdomu tai, kad identiški dvyniai gali dalintis viena placenta, tuo tarpu neidentiški dvyniai visada turi dvi atskiras placentas. Be to, vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į motinos kraujotaką ir keliauti į pažeistas organizmo vietas. Net praėjus keleriems metams po nėštumo, motinos organizme galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.
Placenta yra vienintelis savaime pasišalinantis organas, kuris išauga kiekvieno nėštumo metu, palaikydamas vaisiaus vystymąsi. Ji taip pat gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse nėštumo metu, paruošdama motinos kūną žindymui. Mokslininkai taip pat tiria placentos savybes, siekdami išsiaiškinti, ar ji galėtų padėti kovoti su vėžiu.
Svorio priaugimas nėštumo metu: individualus procesas
Nėštumo metu moters svoris neišvengiamai didėja. Tačiau, kiek svorio priaugama, labai skiriasi priklausomai nuo moters sudėjimo ir daugelio kitų veiksnių. Dauguma nėščiųjų priauga 10-12,5 kg, o sparčiau svoris ima augti nuo nėštumo vidurio.
Veiksniai, lemiantys svorio priaugimą
Svorio priaugimas nėštumo metu priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Kūno masės indeksas (KMI) prieš nėštumą: Moterys, turinčios didesnį KMI prieš pastojant, paprastai priauga mažiau svorio nei liesesnės moterys.
- Moters amžius: Vyresnės moterys dažnai priauga daugiau svorio.
- Toksikozė: Stipri toksikozė gali lemti svorio netekimą pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
- Vaikelio dydis: Didesni kūdikiai lemia didesnį svorio priaugimą.
- Mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas: Fizinis aktyvumas ir mitybos kontrolė turi didelę įtaką svorio priaugimui.
Kaip pasiskirsto priaugtas svoris?
Nėštumo metu didėja gimda (apie 1 kg), placenta (apie 500 g), vaisiaus vandenys (apie 1 kg), o kūdikis prieš pat gimimą sveria apie 3-4 kg. Be to, didėja krūtys, organizme cirkuliuojančio kraujo tūris, o audiniai kaupia vandenį.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Vidutiniškai nėščioji per mėnesį priauga apie pusantro kilogramo svorio. Tačiau per pirmuosius tris mėnesius tik maždaug 50 g tenka vaisiui. Likęs svoris pasiskirsto placentai, vaisiaus vandenims, gimdai, padidėjusioms krūtims ir padidėjusiam kraujo tūriui. Antrą nėštumo trimestrą moteris priauga apie 6 kg, iš kurių maždaug pusė kilogramo tenka kūdikiui. Paskutiniaisiais mėnesiais svoris padidėja dar 5 kg.
Svorio kontrolė nėštumo metu: ką svarbu žinoti?
Svorio prieaugis yra svarbus nėščiosios sveikatos rodiklis, todėl gydytojas reguliariai stebi ir teiraujasi apie priaugtą svorį. Jei svoris smarkiai padidėja per trumpą laiką, būtina atkreipti į tai dėmesį.
Kada svoris didėja per greitai?
Per didelis svorio prieaugis gali sukelti įvairių sveikatos problemų riziką tiek motinai, tiek vaikui:
- Gestacinis diabetas: Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje nėštumo metu.
- Nėščiųjų hipertenzija: Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu, kuris gali sukelti placentos atšoką, lėtesnį vaisiaus augimą ir mažesnį kūdikio svorį.
- Preeklampsija: Padidėjęs kraujospūdis, kuris gali būti pirmasis preeklampsijos simptomas.
- Didelis kūdikio svoris: Gali lemti sunkesnį gimdymą ir cezario pjūvio operaciją.
- Priešlaikinis gimdymas.
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas ir raida.
- Mažas kūdikio svoris: Kūdikiams, gimusiems su mažu svoriu, kyla didesnė kvėpavimo sutrikimų ir infekcijų rizika.
Jei nėštumo metu pastebėjote, kad viršijate rekomenduojamą svorį, jokiu būdu nepradėkite laikytis svorį mažinančių dietų ar badauti. Tiesiog stenkitės priaugti tiek, kiek rekomenduojama, ateinančių savaičių metu.
Kaip kontroliuoti svorį nėštumo metu?
- Stebėkite savo mitybos įpročius: Paskaičiuokite, kiek kalorijų suvartojate, ir pakoreguokite mitybą.
- Valgykite sveiką maistą: Vartokite daugiau daržovių, sveikų grūdų duoną, kruopas, neriebius pieno ir mėsos produktus.
- Venkite greito maisto ir saldumynų: Išbraukite iš raciono kaloringus produktus.
- Pakeiskite produktus mažiau kaloringais: Vietoj ledų užsišaldykite neriebaus jogurto, o salotas užpilkite kefyru ar natūraliu jogurtu.
- Valgykite pusryčius: Nepraleiskite pusryčių ir valgykite reguliariai.
- Sumažinkite porcijas.
- Daugiau judėkite: Kasdien vaikščiokite arba sportuokite.
Ką daryti, jei svoris nepakankamas?
Jeigu nėštumo metu nepavyksta priaugti pakankamai svorio, pasitarkite su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ir atmesti sveikatai pavojingas būkles.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
- Suvaldykite rytinį pykinimą: Imbieras, mėtų arbata ir vanduo su citrina gali padėti sumažinti pykinimą.
- Valgykite dažnai, bet po truputį.
- Įvertinkite pregoreksijos riziką: Pregoreksija - tai besilaukiančių moterų netinkama mityba, kurios tikslas - kontroliuoti priaugtą svorį.
- Vartokite daugiau kalorijų: Gerkite pieno, ledų ir vaisių kokteilius, pagardinkite patiekalus avokadu ir valgykite sveikų užkandžių, pavyzdžiui, riešutų.
- Valgykite reguliariai.
Kūno pokyčiai ir svoris po gimdymo
Nėštumo metu priaugti papildomi kilogramai gali sukelti skausmus, strijas ir kitus kūno pokyčius. Tačiau teisinga mityba ir mankšta gali padėti greitai atsikratyti papildomų kilogramų po gimdymo.
Gydytojai akušeriai ginekologai tvirtina, kad optimaliausias svorio prieaugis nėštumo metu yra 10-13 kilogramų.
Kaip atsikratyti svorio po gimdymo?
Pirmą mėnesį po gimdymo organizme persiskirsto hormonai, todėl nereikia tikėtis didelių svorio pokyčių. Tačiau nuo antro mėnesio svoris turėtų pradėti kristi. Apie šeštą kūdikio mėnesį daugelis moterų būna tokio svorio, kaip ir prieš nėštumą, jei mityba buvo pilnavertė, o gyvenimo būdas pakankamai aktyvus. Vyresnėms gimdyvėms svoris atsistato lėčiau nei jaunesnėms.
Žindant kūdikį, rekomenduojama gauti tik 30 procentų kalorijų daugiau nei įprastai.
KMI ir rekomenduojamas svorio prieaugis
Kūno masės indeksas (KMI) yra rodiklis, parodantis moters svorio ir ūgio santykį. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = svoris (kg) / ūgis (m)*ūgis (m).
Nuo to, koks yra jūsų KMI prieš nėštumą, priklauso, kiek turėtumėte priaugti per nėštumą:
- KMI mažesnis nei 18,5 (per lieknos): Turėtų priaugti 13-18 kilogramų.
- KMI nuo 18,5 iki 24,9 (normalaus svorio): Turėtų priaugti 11-16 kilogramų.
- KMI nuo 25 iki 29,9 (turi antsvorio): Turėtų priaugti 7-11 kilogramų.
- KMI didesnis nei 30 (nutukimas): Turėtų priaugti 5-9 kilogramus.
Sveikos mitybos patarimai nėščiosioms
Medicinos mokslų daktarė Žaneta Kasilovskienė pateikia 9 sveikos mitybos patarimus nėščiosioms:
- Mitybos dienoraštis: Rašykite, ką suvalgėte, ir įvertinkite, kaip sekėsi.
- Iškrovos diena: Kartą per savaitę vartokite mažiau kalorijų, bet pakankamai baltymų, skysčių ir mineralinių medžiagų.
- Venkite per daug angliavandenių: Nevartokite daug produktų, turinčių aukštą glikeminį indeksą.
- „Chemijai“ - ne: Venkite maisto su saldikliais, konservantais ir kitais sintetiniais priedais.
- Vakare - lengvi užkandžiai: Vakarienei rinkitės lengvesnį maistą, pavyzdžiui, daržoves, stiklinę rūgpienio ar sulčių.
- Maistą ilgai kramtykite.
- Galima visko, svarbiausia - saikas: Valgykite viską, bet saikingai.
- Valgyti dažnai ir po truputį: Nevalgykite daug vienu kartu, kad neapsunkintumėte virškinimo.
- Stiklas vietoj plastiko: Gerkite gėrimus iš stiklinių butelių, o ne plastikinių.