Įvadas
Kęstutis Strupas - žymus Lietuvos gydytojas chirurgas, akademikas ir profesorius, reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos medicinos pažangos, ypač pilvo chirurgijos, transplantacijos ir onkologijos srityse. Jo atsidavimas darbui ir pacientams, novatoriškumas ir mokslinė veikla pelnė jam didelį pripažinimą Lietuvoje bei užsienyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime K. Strupo gyvenimo kelią, jo indėlį į mediciną ir visuomenę.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Kęstutis Strupas gimė 1958 m. rugpjūčio 3 d. Magadano srityje (Rusija). 1962 m. su tėvais atvyko į Lietuvą. 1965-1976 m. mokėsi Vilniaus 16-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo pat jaunystės pasižymėjo smalsumu ir noru padėti kitiems, todėl pasirinko medicinos studijas. 1976-1982 m. K. Strupas studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kur įgijo tvirtą teorinį pagrindą ir praktikinius įgūdžius.
Karjeros Pradžia ir Stažuotės Užsienyje
Baigęs studijas, K. Strupas siekė tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Jis laimėjo konkursą stažuotei Vokietijoje ir dirbo Berlyno S. Hedwigo klinikoje. Išlaikęs egzaminus ir gavęs licenciją, 1990-1995 m. dirbo gydytoju chirurgu Vokietijoje. Šis laikotarpis buvo itin svarbus jo profesiniam augimui, nes suteikė galimybę susipažinti su pažangiausiomis medicinos technologijomis ir metodais. Vėliau stažavosi Tiubingeno (Vokietija) klinikoje, Malmo ir Lundo (Švedija) klinikose, Vienos, Taipėjaus (Taivanis), Paryžiaus, Barselonos klinikose.
Grįžimas į Lietuvą ir Darbas Santaros Klinikose
Nepaisant sėkmingos karjeros Vokietijoje, K. Strupas nusprendė grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie šalies medicinos pažangos. Jo žmona Silvija Strupienė prisiminė: "Tuometė Lietuva ir Vokietija skyrėsi kaip dangus ir žemė. Tai buvo sunkiausi metai Lietuvai, todėl norėjosi prisidėti prie jos atgimimo. Tai buvo mūsų jaunatviškas entuziazmas." Nuo 2002 m. K. Strupas pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centrui. Taip pat nuo 2004 m. jis tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikų vedėju. 2013-2018 m. K. Strupas ėjo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinio direktoriaus pareigas.
Reikšmingi Pasiekimai Medicinoje
K. Strupas reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos medicinos pažangos, ypač pilvo chirurgijos, transplantacijos ir onkologijos srityse. Jo vadovaujami chirurgai įgyvendino daugybę novatoriškų projektų ir atliko sudėtingų operacijų:
Taip pat skaitykite: Kęstutis Dvareckas: biografijos apžvalga
- 2000 m. Jo vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje persodino kepenis.
- 2008 m. Jo vadovaujami chirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko kasos ir inkstų transplantacijas.
- Nuo 2011 m. Pradėjo sunkiai sergančius onkologinius pacientus gydyti naujuoju būdu - hipertermine peritonite chemoterpapija (HIPEC).
- 2011 m. Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse su kolegomis atliko kepenų retransplantaciją - pakartotinę kepenų transplantaciją.
- Santaros klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atlikta kasos salelių implantacijos procedūra pacientui, sergančiam cukriniu diabetu ir gyvenančiam su transplantuotu inkstu.
- Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.
Šie pasiekimai liudija K. Strupo atsidavimą darbui, jo novatoriškumą ir siekį padėti pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis. Jis nuolat ieškojo naujų gydymo metodų ir technologijų, kad galėtų suteikti pacientams geriausią įmanomą pagalbą.
Mokslinė Veikla ir Pripažinimas
K. Strupas aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje, skelbdamas savo tyrimų rezultatus ir dalindamasis patirtimi su kolegomis. Profesorius yra per 250 mokslinių publikacijų, kelių monografijų autorius. K. Strupas yra įvairių chirurgijos draugijų narys, tarp jų ir Vokietijos. Nuo 2010 m. - Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos prezidentas. Apie K. Strupą rašoma biografijų žinynuose „Kas yra kas Lietuvoje. Medicina”, „Kas yra kas Lietuvoje 2009: auksinis tūkstantmečio leidimas“ „Kas yra kas Lietuvoje, 2015″, leidinyje „Lietuvos medicina. Pažanga ir asmenybės“, periodikoje.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
Už nuopelnus Lietuvos medicinai ir visuomenei K. Strupas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2007 m.). 2010 m. K. Strupas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. Šie apdovanojimai liudija jo didelį indėlį į šalies gerovę.
Darbų Ciklas Mokslo Premijai
2008-2022 m. darbų ciklą „Nuo chirurgijos iki genomo, transkriptomo, metabolomo: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei inovacijos“ parengė prof. Kęstutis Strupas, prof. Tomas Poškus ir dr. Aistė Kielaitė-Gulla. Šis ciklas apima inovacijas minimaliai invazinėje chirurgijoje ir transplantologijoje, storosios žarnos vėžio patikros programos diegimą Lietuvoje bei chirurgijos perspektyvas su moksliniu pocentriu. Moksliniai tyrimai vykdyti su geriausiais universitetais Europoje ir JAV, siekiant pritaikyti atradimus chirurginėje praktikoje.
Asmeninis Gyvenimas
K. Strupas yra vedęs Silviją Strupienę, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją. Jie turi tris dukteris, iš kurių dvi pasirinko medicinos kelią. Šeima jam visada buvo didelis palaikymas ir įkvėpimas. Laisvalaikiu K. Strupas mėgsta aktyviai leisti laiką gamtoje, sportuoti ir bendrauti su artimaisiais.
Taip pat skaitykite: Muzika ir Kęstutis Jablonskis
Kontroversijos ir Iššūkiai
Deja, K. Strupo karjeroje neapsieita be iššūkių ir kontroversijų. Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K. Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė - kalta dėl smulkaus papirkimo. Teismas konstatavo, kad K. Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku pats atliktų jai operaciją. K. Strupui buvo skirta 5 tūkst. eurų, pacientei - 4,5 tūkst. eurų bauda. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) panaikino K. Strupui chirurgo licenciją. Šis sprendimas sukėlė didelį atgarsį visuomenėje. Pacientas Petras Laukaitis kreipėsi į šalies vadovus, prašydamas įvertinti Akreditavimo tarnybos sprendimo pagrįstumą. Jis pabrėžė, kad K. Strupas išgelbėjo jam gyvybę ir kad kvalifikuotos šio mediko pagalbos reikia daugeliui Lietuvos piliečių.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos iššūkiai ir perspektyvos