Kūdikių kaukolės augimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių. Straipsnyje aptariami pakaušio kaulo augimo ypatumai, galimos deformacijos, jų priežastys ir korekcijos būdai.
Kas yra pernelyg iškilęs pakaušis?
Pernelyg iškilęs pakaušis - tai būklė, kai pakaušio kaulas yra ryškiau išsikišęs, nei įprasta, ir gali būti vizualiai ar taktiliai pastebimas. Dažnai tai tėra struktūrinis variantas, tačiau kai kuriais atvejais gali būti susijęs su tam tikrais sutrikimais, kuriuos verta įvertinti.
Galimos pernelyg iškilusio pakaušio priežastys:
- Genetiniai veiksniai: Pakaušio kaulo forma gali būti paveldima.
- Kraniosinostozė: Tai būklė, kai kūdikio kaukolės siūlės per anksti užsidaro, o tai gali lemti kaukolės formos pakitimus. Jei užsidaro pakaušinės siūlės, pakaušio kaulas gali iškilti labiau nei įprasta.
- Pozicinis plagiocefalija: Tai kaukolės formos pakitimai dėl spaudimo tam tikrose vietose (dažniausiai kūdikystėje dėl gulėjimo vienoje padėtyje), kas gali sukelti pakaušio išsikišimą ar plokštėjimą.
- Rachitas: Kaulų vystymosi sutrikimas, dažniausiai susijęs su vitamino D trūkumu, gali sukelti kaulų formos pakitimus, įskaitant pakaušio išsikišimą.
- Normali anatominė variacija: Kai kuriais atvejais pakaušis gali būti iškilęs tiesiog kaip normali anatominė variacija, nesukelianti jokių sveikatos problemų.
Paprastai pernelyg iškilęs pakaušis nesukelia jokių sveikatos problemų ar diskomforto. Jei kūdikis turi iškilusį ar asimetrišką pakaušį, padėkite jį gulėti skirtingose padėtyse, kad sumažintumėte vienos pusės spaudimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei pastebite, kad pakaušis yra iškilęs arba kaukolės forma atrodo neįprasta.
- Jei kūdikis ar vaikas rodo kitus vystymosi sutrikimus arba yra kitų kaulų formos pakitimų.
- Jei jaučiate skausmą ar diskomfortą, susijusį su iškilusiu pakaušiu.
- Jei yra šeimos istorija genetinių ar kaulų vystymosi sutrikimų, kurie gali turėti įtakos kaukolės formai.
Kitos galvos formos deformacijos
Kūdikių galvos formos deformacijos gali būti įvairios. Dažniausios iš jų:
- Plagiocefalija: Galvos suplokštėjimas vienoje pusėje. Pažvelgus iš viršaus, vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).
- Brachicefalija: Kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Būdingas platus, plokščias, vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose.
- Skafocefalija: Galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.
Šios deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių naudojimo.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: kaulų lūžiai nėštumo metu
Kitos priežastys, kurių negalima kontroliuoti:
- Daugiavaisis nėštumas.
- Patologinė kūdikio padėtis gimdoje.
- Gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.
- Neišnešiotas naujagimis.
- Įgimta kreivakaklystė.
Kaip išvengti kūdikio galvytės deformacijų?
Net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę, rekomenduojama taikyti metodus, padedančius išvengti galvytės deformacijų:
- Galvytės sukiojimas: Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
- Gulėjimas ant pilvuko: Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Tai ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
- Nešiojimas nešynėse: Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus.
- Ankstyva korekcija: Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę.
Kūdikių momenėliai
Momenėlis yra minkšta naujagimio kaukolės dalis, oda padengtas įdubimas ties kūdikio viršugalviu, greta kurio susikerta kaukolės plokštelės. Jis svarbus normaliam kūdikio smegenų ir kaukolės augimui ir vystymuisi. Naujagimio kaukolė sudaryta iš atskirų dalių - plokštelių, sujungtų pluoštinėmis jungtimis (siūlėmis). Siūlės suteikia lankstumo ir padeda galvai šiek tiek susiaurėti: tai svarbu vaisiui gimdymo metu keliaujant gimdymo takais.
Kūdikio kaukolėje yra ne vienas, bet du momenėliai: priekinis (didysis, pagrindinis) yra ties viršugalviu, o užpakalinis - pakaušio srityje. Priekinis momenėlis įprastai būna ~3x4 cm dydžio, mažasis - ~1x1,5 cm. Užpakalinis momenėlis paprastai užsidaro, kai kūdikiui sukanka 2 mėnesiai, o priekinis momenėlis gali užsidaryti bet kuriuos metu - kai kūdikiui bus nuo 4 iki 26 mėn.
Jei bet kuris iš dviejų ar ir abu momenėliai neužsidaro iki 2-ojo gimtadienio, pasitarkite su gydytoju.
Osteopatija ir kūdikių kaukolės deformacijos
Osteopatijos įkūrėjo gydytojo Andrew Taylor Still (1828-1917) mokinys gydytojas William Garner Sutherland (1873-1954) įrodė, kad kaukolės kaulai juda vienas kito atžvilgiu, o šių judesių sutrikimai daro didelį poveikį kūno sveikatai. Jis sukūrė sąvoką „kranialinė osteopatija“ arba „osteopatija kaukolės srityje“.
Taip pat skaitykite: Diskomfortas nėštumo metu: kaulų pokyčiai
W.G.Sutherlandas, remdamasis A.T.Stillo mokymu apie struktūros ir funkcijos ryšį ištyrė, kaip kaukolės kaulų deformacija gimdymo metu įtakoja viso kūno augimą ir vystymąsi. Šios deformacijos vaikui augant išlieka, gali keistis ir į tai įtraukiamos kitos kūno struktūros ir funkcijos. Pavyzdžiui, nedidelė pakaušio ir kaklo kaulų deformacija gimdymo metu gali turėti įtakos virškinimo sutrikimams, o asimetrinis kaukolės augimas gali sukelti laikysenos sutrikimus ar net skoliozę.
Chirurginis gydymas
Esant įgimtoms kaukolės deformacijoms, vadinamoms kraniosinostozėms, atsirandančioms dėl kaukolės siūlių per ankstyvo sukaulėjimo, atliekamos kaukolės korekcijos operacijos. Jei siūlė tarp kaulų sukaulėja per anksti, kaukolė negali normaliai augti, atsiranda įvairaus pobūdžio deformacijų.
Operacijas kraniosinostozių atvejais geriausia atlikti iki 1 metų amžiaus (dažniausiai - 6-11 mėnesių, priklausomai nuo patologijos diagnozavimo laiko, pasireiškimo formos ir sunkumo). Vaiko kaukolė po gimimo intensyviai auga ir augančios smegenys padeda persiformuoti kaukolei, kurios forma koreguojama operacijos metu. Atliekant operaciją vyresniems vaikams, padidėja operacijos rizika, pati operacija tampa techniškai sudėtingesnė, ilgiau trunka, o operacijos rezultatai - neretai prastesni.
Veido nesuaugimai
Viena iš labiausiai veidą ir jo proporcijas sudarkančių įgimtų ydų - įvairūs veido nesuaugimai, o dažniausi jų - tai viršutinės lūpos, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimai. Lietuvoje per metus gimsta 30-40 vaikų su lūpos ir gomurio nesuaugimais (1 naujagimis iš 700-800).
Jei vaikui nesuaugusi lūpa, o kitų sunkių patologijų (pavyzdžiui, širdies vystymosi ydų) nėra, operacija atliekama sulaukus 3 mėnesių amžiaus. Esant būtinybei, sulaukus 5-6 metų, t. y. prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą, galima atlikti lūpos korekciją.
Taip pat skaitykite: Dubens lūžis ir nėštumas
Gomurio plastines operacijas nerekomenduojama atlikti anksčiau nei 1,5-2 metų amžiaus vaikams, tai aiškinant galimu viršutinio žandikaulio augimo sutrikimu.
Kraniosinostozė ir intelektas
JAV atlikti tyrimai parodė, kad tarp vaikų, kuriems diagnozuotos kaukolės sinostozės, operuotųjų dėl kaukolės deformacijų intelekto koeficientas (IQ) didesnis nei neoperuotų pacientų.