Katažina Zvonkuvienė yra žinoma Lietuvos atlikėja, televizijos laidų vedėja ir pedagogė, lenkų kilmės dainininkė, išgarsėjusi dalyvavusi televizijos projekte „Chorų karai“. Jos karjera apima įvairias sritis - nuo muzikos mokyklos iki didžiųjų televizijos ekranų. Šiame straipsnyje apžvelgsime jos gyvenimo kelią, karjeros etapus ir asmeninį gyvenimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikiniai žingsniai
Katažina Zvonkuvienė, gimusi 1980 m. gegužės 3 d., muzikinės karjeros pradžioje buvo žinoma kaip Katažina Nemycko. Jos muzikiniai gabumai ir aistra dainavimui atsiskleidė ankstyvoje vaikystėje. Būdama septynerių metų, ji dainavo Medininkų mokyklos chore „Przepióreczka“ ir šoko liaudies šokių kolektyve. Sulaukusi dešimties, ji pradėjo giedoti Medininkų bažnyčios ansamblyje „Promyczki Franciszkańskie“, kuriam vėliau pati vadovavo.
Katažina mokėsi groti akordeonu Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykloje, o 1997 m. įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos akordeono klasę. Nuo 2002 m. ji neakivaizdžiai studijavo muzikos pedagogikos specialybę tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete.
Pedagoginė veikla ir ansambliai
Be solinės karjeros, Katažina aktyviai dalyvavo pedagoginėje veikloje. Ji dirbo Vilniaus Jono Pauliaus II pagrindinėje mokykloje bei gimnazijoje, kur subūrė moksleivių vokalinį ansamblį „Ad' Astra“. Taip pat vadovavo Nemėžio liaudies dainų vokaliniam ansambliui „Ale babki“ ir dainavo folkloriniame ansamblyje „Kapela Kaziuka Wileńskiego“.
Solinė karjera ir festivaliai
Kaip solistė, Katažina pasirodė įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose, įskaitant Jūrmalos jaunųjų atlikėjų festivalį „Novaja volna“ (Latvija), Mrongovo kultūros festivalį (Lenkija), lenkiškos dainos konkursą „Znad Wilii“ Rudaminoje ir tarptautinį Vilniaus Stanislovo Moniuškos vardo muzikalių vaikų ir jaunimo festivalį.
Taip pat skaitykite: Nauji rekordai Lietuvoje
Gyvenimas kaime ir vaikystės prisiminimai
Katažina Zvonkuvienė prisimena savo vaikystę kaime: „Gimiau paprastame kaimelyje. Ten nebuvo nei normalaus susisiekimo, nei parduotuvių, žodžiu, gilus kaimas. Čia dabar žmonės perka namus dėl grožio ir patogumo, o anuomet buvo juodas darbas, reikėjo daug aplink tuos namus dirbti. Esu ir karves melžusi, man patikdavo, mes su mama net konkuruodavome, kuri pirma. Tik tada supratau, kodėl mama kartais pasikeikia, tai išmokau ir aš“.
Šeima ir motinystė
2014 m. liepos 26 d. Katažina susituokė su Deivydu Zvonkumi. Po penkerių metų jų šeima pasipildė dvyniais, Kornelija ir Donatu, kurie pakeitė jų požiūrį į daugelį dalykų. Katažina neslėpė, kad per šiuos metus būta sunkių dienų, kurios padėjo jai prisijaukinti motinystę.
Šiandien ji stengiasi susidėlioti prioritetus ir rasti daugiau laiko vaikams. Prieš metus šeima išpildė savo svajonę ir persikėlė į nuosavą namą Vilniaus pakraštyje.
Dvynių charakteriai ir auklėjimas
Katažina pastebi, kad Kornelijos ir Donato charakteriai labai skirtingi: „Vienas yra introvertas, o kitas - jo priešingybė. Kornelija yra tarsi viesulas, visuomet nori būti dėmesio centre. Jai reikia veiksmo, švenčių ir aktyvios veiklos. Donatui viso to nereikėjo, nereikia ir, ko gero, nereikės. Mes tikriausiai patys su Deivydu tokie esame, tad ir ryškėja mūsų bruožai vaikuose. Kornelija - tarsi aš, o Donatas - Deivydo kopija“.
Katažina teigia, kad vaikų bruožus reikia ugdyti, o ne užgožti, ir leidžia jiems gyventi laisvai, vengdama kompleksų, kuriuos pati patyrė vaikystėje.
Taip pat skaitykite: Išsami Katažinos Zvonkuvienės biografija
Pirmoji motinystės diena
Katažina prisimena gruodžio 1-ąją, dvynių gimimo dieną, kaip gražiausią savo gyvenime: „Iš pradžių maniau, kad mūsų su Deivydu vestuvių diena buvo gražiausia, bet iš tiesų gražiausia diena, išlikusi atmintyje, - gruodžio 1-oji, kai gimė dvyniai“. Ji pasakoja apie tą dieną iškritusį pirmąjį sniegą ir jausmą, kai pirmą kartą pamatė savo vaikus.
Motinystės iššūkiai ir pagalba
Katažina atvirai kalba apie motinystės iššūkius: „Nuo pirmos akimirkos norėjau vienu metu būti gera mama, gera žmona, gera atlikėja. Stengiausi ir įrašinėti dainas, ir filmuoti vaizdo klipus, galų gale gaminti pietus ir sutvarkyti namus… Žodžiu, viską suspėti. Buvo be galo sunku pripažinti sau, kad kažko nemoku, negaliu, nespėju ar pavargau. Man atrodė, kad jei visos gali, galiu ir aš“.
Ji pabrėžia, kad auginti du vaikus nėra lengva, tačiau džiaugiasi turėdama pagalbininkų, kuriems gali išsipasakoti ir paprašyti pagalbos.
Pomėgiai
Kornelija mėgsta maivytis, yra artistiška ir domisi viskuo, kas susiję su scena, vaidyba, šokiais ir dainavimu. Donatas, priešingai, yra susimąstęs, susikaupęs vaikas, turintis menišką sielą ir puikią klausą.
Televizinė veikla
Naująjį televizijos sezoną LNK laida „Šeškinės 20“ pasitinka su nauja „Teleloto“ vedėjų pora - Jonu Radzevičiumi ir Katažina Zvonkuviene. Kalbėdama apie gautą pasiūlymą vesti šią laidą, Katažina neslepia, kad iš pradžių dvejojo. „Jau šiek tiek esu prisilietusi prie laidų vedimo. Prisipažinsiu, po to pirmojo savo debiuto buvau atsargi, nes esu savikritiška asmenybė. Galvojau ar tikrai man čia to reikia“.
Taip pat skaitykite: K. Zvonkuvienė apie motinystę ir keliones
Muzikos mokytojos kelias į televiziją
Katažina Zvonkuvienė prisimena savo kelią nuo muzikos mokytojos iki žinomos televizijos laidų vedėjos: „Jaučiu, kad Dievas labai mane myli, nes nuolat suveda su teisingais žmonėmis. Man tiesiog sekasi. Gal tai Dievo grąža už mano duoklę bažnyčiai nuo pat vaikystės“.
Ji pasakoja apie debiutinį albumą ir solinį koncertą su originalia programa, dalyvavimą TV projekte „Chorų karai“ ir kitus televizinius projektus, kurie atvėrė jai naują pasaulį.
Keturi dešimtmečiai: gyvenimo etapai
Katažina Zvonkuvienė, atšventusi keturiasdešimtąjį gimtadienį, dalinasi mintimis apie nugyventus dešimtmečius: „Pirmuosius dešimt metų praleidau gražiame klestinčiame kaime. Tokių dabar turbūt nedaug belikę. Matė savo laimę ir gyvenimo pilnatvę ten, kur gimė. Augdama tokioje aplinkoje, pamilau gamtą, išgyvenau betarpišką ryšį su ja. Ir nuolat jaučiau šiltą kaimiškos šeimos narių globą“.
Ji prisimena pirmąją klasę, bendraamžių pašaipas ir mamos palaikymą, taip pat pirmuosius muzikinius žingsnius ir Pirmąją Komuniją.
Antrasis dešimtmetis, pasak Katažinos, buvo įdomiausias: „Absoliutus startas viskam. Dešimties metų jau neišsiskirdavau su gitara nė dienai. Su draugėmis kažką ėmėme įrašinėti į kasetinį magnetofoną. Ėmiau vis aktyviau dainuoti ir šokti, koncertuodama su mokyklos grupe“. Ji pasakoja apie muzikavimą bažnyčioje, mokslus muzikos mokykloje ir pirmus pasirodymus kavinėse.
Trečiasis dešimtmetis buvo skirtas mokslams ir pedagoginei veiklai: „Nusprendžiau, kad turiu dar kažkokį mokslą perkrimsti. Ir taip atsidūriau Pedagoginiame universitete (dabar Edukologijos universitetas). Abi mano sesės jau dirbo mokytojomis ir vieną dieną atsisėdusi uždaviau sau klausimą: o ką dar galėčiau veikti? Daugiau nieko nemoku… Norėčiau muzikuoti, tai logiškai atėjo mintis studijuoti muzikos pedagogiką, kad galėčiau būti muzikos mokytoja“. Ji pasakoja apie darbą mokyklose, vadovavimą ansambliui „Ale Babki“ ir pirmąjį solinį koncertą.
Ketvirtasis dešimtmetis pažymėtas karjeros šuoliu: „Jaučiu, kad Dievas labai mane myli, nes nuolat suveda su teisingais žmonėmis. Man tiesiog sekasi. Gal tai Dievo grąža už mano duoklę bažnyčiai nuo pat vaikystės“. Ji pasakoja apie albumo išleidimą, dalyvavimą televizijos projektuose ir vestuves su Deivydu Zvonkumi.
„Nieko tokio“: daina ir džemperių linija
Katažina pasakoja apie dainą „Nieko tokio“, kuri gimė iš jos dukters Kornelijos posakio: „Manau, daugelis tėvų, turinčių panašaus amžiaus vaikų, man pritars, kad jie dažnai mėgsta kartoti šią frazę. Kai ką nors sudaužo, išpila ar padaro tai, dėl ko mamytė supyktų, pirmieji Kornelijos žodžiai - nieko tokio“.
Ji pasakoja apie džemperių liniją su šia fraze, kurią sugalvojo kartu su Deivydu: „Pirminė idėja nebuvo užsidirbti. Norėjosi įamžinti šį vaikų gyvenimo laikotarpį - prigaminti su šia fraze marškinėlių ir padovanoti artimiausiems žmonėms“.
Tradicijos ir laisvalaikis
Katažina pasakoja apie šeimos tradicijas ir laisvalaikį: „Esame labai nuobodūs. Kol neturėjome vaikų, dažnai vykdavome pas draugus, organizuodavome stalo žaidimų vakarus - juos labai mėgsta Deivydas. Taip jau dėliojasi mūsų prioritetai, kad visą laisvą laiką praleidžiame su vaikais ir stengiamės jiems skirti pakankamai dėmesio“.
Ji pripažįsta, kad laiko sau rasti sunku, tačiau stengiasi pailsėti nuveikusi visus dienos darbus ir aplankydama seniai nematytas drauges.
Pokyčiai ir įkvėpimas
Katažina kalba apie pokyčius savo gyvenime po gimdymo: „Ateina tokia akimirka, kai pažvelgi į veidrodį ir norisi pokyčių, norisi mylėti save ir gerai dėl to jaustis. Atsiradus vaikams buvau pamiršusi save, buitį ir kitus dalykus. Viską pirkdavau Kornelijai ir Donatui“.
Ji teigia, kad ją įkvepia darbas ir suvokimas, kokia laimė stovėti scenoje prieš minią žmonių ir jiems dainuoti.
Ateities planai
Katažina Zvonkuvienė ateities planų nenuspėja, bet ir neatmeta jokių galimybių: „Nenoriu sau nieko žadėti, o juolab sakyti, kad kam nors nesiryžčiau. Daug kartų gyvenime sakiau „niekada“ ir kaskart viskas atsisukdavo prieš mane“. Ji teigia, kad priima viską, ką gyvenimas jai duoda, ir stengiasi priimti net skaudžias pamokas su dėkingumu.
tags: #katazina #zvonkuviene #gime