Neišnešioti kūdikiai, gimę anksčiau laiko, susiduria su daugybe iššūkių, kurie gali sukelti stresą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines streso priežastis, jų poveikį kūdikiams ir būdus, kaip sumažinti stresą ir užtikrinti sveiką vystymąsi.
Įvadas
Priešlaikinis gimdymas yra iššūkis tiek kūdikiui, tiek jo šeimai. Neišnešioti kūdikiai dažnai būna silpnesni ir pažeidžiami, todėl jiems reikia ypatingos priežiūros. Stresas gali neigiamai paveikti jų vystymąsi, todėl svarbu suprasti, kas sukelia stresą ir kaip jį valdyti.
Odos Kontaktas: Būtinas Neišnešiotų Kūdikių Poreikis
Kengūros Metodas
Oda prie odos kontaktas, dar vadinamas kengūros metodu, yra praktika, kai nuogas kūdikis dedamas ant motinos ar tėvo krūtinės. Šis metodas pirmą kartą buvo pritaikytas Kolumbijoje, kur trūko inkubatorių. Kengūros metodas imituoja kengūrų elgesį, kai jaunikliai nešiojami sterblėje, užtikrinant nuolatinį fizinį kontaktą.
Fizinio Kontakto Svarba
Indėnų mamos Pietų Amerikoje nuo seno nešioja savo kūdikius nuolat, 24 valandas per parą. Tokie vaikai retai verkia, jų nekamuoja pilvo diegliai, jie yra ramūs ir atsipalaidavę. Mamos, nešiojančios mažylius ant rankų ar ant nugaros, visada žino, kada jie nori šlapintis ar tuštintis.
Motinos Kūnas: Apsauga ir Maitinimas
Dar negimęs vaisius auga motinos įsčiose. Po gimimo gimdos ir placentos funkcijas perima mamos kūnas ir krūtys ir taip suteikia kūdikiui šilumą, apsaugą ir maitinimą. Kūdikio ir mamos kontaktas oda prie odos yra būtent ta vieta, kur vienoje vietoje patenkinami visi naujagimio poreikiai. Tai galioja visiems žinduoliams. Tokią praktiką galime išvysti gyvūnų pasaulyje, kuriame vos gimę jaunikliai visuomet yra kuo arčiau motinos oda prie odos ar kailis prie kailio.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Streso Poveikis Atskirtam Kūdikiui
Odos kontakto su motina neturėjimas lemia ne tik neigiamą kūdikio elgesį, bet ir jo patiriamą patologinę psichologinio streso būklę. Kaip ir kitų žinduolių jaunikliai, savo natūralios aplinkos netekę žmogaus kūdikiai reaguoja protestu ir neviltimi. Protestuodamas - verkdamas - kūdikis intensyviai bando susigrąžinti sau tinkamą aplinką - mamą. Jei nepavyksta, pervargęs kūdikis liaujasi verkęs. Jis nugrimzta į neviltį - nurimsta, siekdamas tausoti energijos likučius, ir susikoncentruoja į išlikimą. Dėl to krinta jo kūno temperatūra, sulėtėja širdies ritmas, sulėtėja medžiagų apykaita, be to, išsiskiria didelis streso hormonų kiekis, nes atskirtas nuo motinos kūdikis išgyvena stresą.
Odos Jautrumas
„Mažasis žmogutis pirmą kartą kontaktuoja su aplinka per odą. Per ją jis gauna pirmuosius svarbius savo gyvenimo įspūdžius: pajunta šilumą ir šaltį, minkštumą ir kietumą. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas prie odos: jis nurimsta paimtas ant rankų ir galėdamas priglusti prie šilto mamos kūno.
Fiziologinis Stabilumas
Artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą, kvėpavimą, nes tokiems naujagimiams neretai sunku patiems koordinuoti kvėpavimą ir širdies ritmą. Motinos krūtinės sritis yra šiltesnė nei kitos kūno vietos, ji saugo kūdikį nuo atvėsimo. Įdomu tai, kad motinos krūtinės srities temperatūra gali labai greitai pakilti, o kūdikiui sušilus, atvėsti. Mažyliui atvėsus, krūtinės temperatūra vėl pradeda kilti. Temperatūra per 2 min. gali pakilti net 2 °C.
Smegenų Vystymasis
Kūdikio ir motinos kontaktas visą parą ir maitinimas pagal poreikį naudingiausias smegenų vystymuisi. Per pirmas aštuonias žmogaus gyvenimo savaites odos kontaktas yra svarbiausias smegenų vystymą stimuliuojantis veiksnys. Nuolatinis fizinis kontaktas yra būtina sąlyga norint, kad tinkamai susiformuotų esminės smegenų struktūros. Kiti svarbūs smegenis stimuliuojantys veiksniai yra akių kontaktas ir fizinis poreikis būti tėvų nešiojamam. Kartais kūdikiams tenka išgyventi skausmingas procedūras ar stresines situacijas.
Hormoninis Ryšys
Valanda po gimdymo dažnai vadinama „auksine valanda“, nes būtent šiuo laikotarpiu tarp mamos ir kūdikio lengviausiai užsimezga stiprus ryšys. Vienas svarbiausių veiksnių yra oksitocinas, dar vadinamas meilės hormonu. Uždėjus nuogą kūdikį ant motinos krūtinės šio hormono išsiskiria daugiau nei gimdymo metu. Odoje esančios prakaito liaukos išskiria tirštą, riebų prakaitą - veikiant bakterijoms jis suteikia kūnui specifinį kvapą.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Poveikis Miego Kokybei
Tyrimais nustatyta, kad oda prie odos kontaktas mažiausiai tris valandas per dieną gali net 43 proc. Oda prie odos kontaktas kūdikiams padeda ne tik lengviau užmigti, bet ir ilgiau išmiegoti. Nustatyta, kad prieš laiką gimę kūdikiai, kuriems taikomas vadinamasis kengūros metodas, ilgiau miega, priauga daugiau svorio, tampa judresni ir greičiau išrašomi iš ligoninės. Apklausos rodo, kad 82 proc.
Virškinimo Sistema
Tinkamas kūdikio virškinimo procesas visiškai priklauso nuo jo buvimo kartu su motina. Oda prie odos kontaktas padeda subręsti mažylio virškinimo sistemai. Jei vaikas po maitinimo atskiriamas nuo motinos, išauga jo išskiriamų streso hormonų lygis.
Maitinimas Krūtimi
Kūdikiai, kurie tuoj po gimimo patiria oda prie odos kontaktą, linkę greičiau išmokti žįsti motinos pieną.
Motinos Savijauta
Tyrimais įrodyta, kad motinų stresą po gimdymo numalšinti padeda būtent odos kontaktas su kūdikiu. Galimybė tuoj po gimdymo apkabinti, sušildyti, užuosti, bučiuoti, maitinti savo kūdikį stimuliuoja hormonus, kurie sustiprina motinišką elgesį ir gerą mamos savijautą. Pasak tyrėjų, vietoj medikamentų depresijos po gimdymo kamuojamai mamai kaip alternatyvi terapija galėtų būti taikomas oda prie odos kontaktas su savo kūdikiu.
Neišnešiotų Naujagimių Ypatumai
Skirstymas Pagal Savaites
Ne visi anksčiau laiko gimę vaikučiai kelia didžiulį nerimą mamoms ir medikams. Labiausiai rūpintis reikia neišnešiotukams, gimusiems 22-27 sav. Jie medikų skirstomi į kelias grupes: ypač mažo svorio, mažo ir labai nesubrendę. Kiti neišnešiotukai yra kelių grupių: 28-31 sav., 32-34 sav. ir 35-36 sav. Šie gana stiprūs ir gali būti prižiūrimi visose ligoninėse, nes labai daug sveikatos bėdų neturi. Naujagimis turi gimti 40 sav.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Koreguotas Amžius
Neišnešioto naujagimio amžius koreguojamas. Jei gimė 26 sav., vadinasi, iš tiesų tikras naujagimis bus sulaukęs 14 sav. O mamos neretai nuogąstauja, kodėl jos 2 mėn. vaikelis dar nedaro to, ką sugeba draugės kūdikėlis.
Išvaizdos Ypatumai
Neišnešioti naujagimiai dažniausiai būna su „kailiuku”, t. y. ryškiais plaukeliais (lanugo). Tai nebaisu - gan greitai nusitrina. Vaikučiai atrodo raukšlėti tarsi seniukai, nes jų mažesnis poodinis sluoksnis. Jų krūtelės neryškios, kartais net nesimato aureolių spalvos ir „kalvelės”. Būna, kad mergaičių didžiosios lyties lūpos nedengia mažųjų, o berniukų kiaušinėliai dar nenusileidę į mašnelę. Ausytės taip pat kitokios, nei laiku gimusių naujagimių: lygios, be gilių vagų ir kraštelių, nes dar nesusiformavusios kremzlytės.
Gelta
Šiems vaikučiams naujagimių gelta užtrunka, nes nebrandžioms kepenims sunku perdirbti hemoglobiną (paprastai gelta praeina per 1-2 sav., o neišnešiotukams ji gali užsitęsti iki 1,5 mėn.). Tačiau ilgainiui kepenys atlieka savo darbą. Tik kartais joms reikia padėti - įjungti fototerapijos lempą, kad sumažėtų bilirubino.
Priežastys ir Bėdos
Hemolizė (kraujo liga), gimdos anomalijos, daugiavaisis ar labai dažnas nėštumas, paties vaisiaus įgimtos ligos, mamos patirta trauma taip pat sukelia priešlaikį gimdymą. Viena priežasčių, kodėl vaikučiai gimsta anksčiau, - kokia nors mamos infekcija. Tada jiems kyla komplikacijos - kraujo ar plaučių uždegimas, osteomielitas, meningitas, serga… sifiliu.
Kvėpavimo Sistema
Neišnešiotų kūdikių kvėpavimo sistema neretai būna dar nesubrendusi, nes trūksta fermento suprektanto, kuris padeda išsiskleisti plaučiukams. Šis fermentas nustoja gamintis apie 32 nėštumo savaitę. Tad anksčiau gimę vaikučiai stokoja šios medžiagos ir patys kvėpuoti negali. Jiems reikia padėti ir už juos ,,pakvėpuoti”, t. y. ventiliuoti plaučius. Jei paveldėjo mamos infekcinę ligą, kvėpuoti dar sunkiau.
Virškinimo Sistema
Kai nespėja subręsti virškinimo sistema, naujagimiai patys negali pavalgyti, tad mamos pienuku ar mišinuku yra maitinami zondu (į skranduką kišamas per burnytę ar nosytę). Taip sugirdomi ir vaistai. Kartais kūdikėlis būna toks silpnutis, kad gydytojai siūlo mamai su juo atsisveikinti. Gal paskutinį kartą? Bet, žiūrėk, jis atkakliai kabinasi į gyvenimą ir pasveikęs išvyksta namo.
Priežiūra
Neišnešioti naujagimiai slaugomi atskiroje palatoje, be mamos. Čia jie įkurdinami specialiuose „nameliuose”, kuriuose palaikoma reikiama temperatūra. Nuolat budinčios seselės akylai stebi širdutės, plačiukų veiklos rodmenis, kuriuos į aparatą perduoda prie kojytės pritvirtintas laidelis. Pagydyti ir sustiprėję naujagimiai perkeliami į mamos palatą. Tada kartais… nustoja valgyti. Mama teigia dariusi kaip seselė… Taip atrodo tik jai pačiai. Iš susijaudinimo dreba rankos arba pervertina vaikelio jėgas ir per retai leidžia pailsėti, tad valgydamas pervargsta, į plaučiukus įtraukia pienuko. Juk neišnešiotukams neretai per sunku ir valgyti, ir kvėpuoti - nemoka to daryti vienu metu. Atkritę neišnešiotukai iš mamos palatos vėl perkeliami pas savo „kolegas”. Mama puola į ašaras…
Tėvų Pagalba Ligoninėje
Šiame puslapyje pateikiama informacija apie tėvų pagalbą neišnešiotukams ligoninėje. Aptariami pirmieji žingsniai bendraujant su šiais mažyliais, kūno kalbos supratimo svarba ir ergoterapijos nauda.
Pirmieji Kontaktai
„Santariškių klinikose mes apsigyvenome ilgesniam laikui. Smiltė tesvėrė apie 1 500 g. Reikėjo, kad sustiprėtų ir priaugtų svorio. Sunkiai, tačiau mažais žingsneliais judėjo pirmyn. Kasdien mažylei pašnibždėdavau gražių žodelių, pasidalydavau mažomis paslaptimis, švelniai paglostydavau, pabučiuodavau.
Specialistai
Šiame vaizdo įraše pristatoma, kokie specialistai lydi ankstuką jo pirmaisiais mėnesiais ir metais: neonatologai, kineziterapeutai, oftalmologai, logopedai, ergoterapeutai ir kiti. Specialistas paaiškina, kokiais etapais jie įsitraukia ir kaip kiekvienas jų prisideda prie sveikos raidos.
Bendravimo Pradžia
Nuo paprasto pasveikinimo: „Labas, mažyli…“ Nusišypsoti, atidarius inkubatoriaus dureles padėti rankas šalia naujagimio, šitaip pabūti minutę kitą. Galima paprašyti ligoninės personalo, kad pabūtų šalia ir paaiškintų, kaip kūdikį liesti, ko geriau nedaryti.
Kūno Kalba
Laiku gimęs vaikas nepasitenkinimą ar norus išreikš verkdamas - stipriau ar silpniau. O ankstukas dažniausiai neturi jėgų net verkti. Tik sustiprėję ar vyresni (nuo 31 savaitės) gali išleisti tylų garsą, primenantį peliuko cypsėjimą, o patys mažiausi tiesiog guli užsimerkę.
Reakcija Į Dirgiklius
Pasak ergoterapeutės J. Nors ankstukų ,,bendravimas“ su aplinka ribotas, visgi iš kai kurių kūno pokyčių galima suprasti, kas patinka, o kas ne. Bet kokio amžiaus vaikas reaguoja į kiekvieną aplinkos dirgiklį. Kadangi nervų sistema dar nėra išsivysčiusi, reakcija gali būti neįprasta. Nepasitenkinimą jis gali parodyti ne tik veido išraiška. Gali pakisti ir odos spalva - patamsėti arba, priešingai, pašviesėti. Svarbūs ir prie vaiko prijungtos medicininės aparatūros rodmenys, nes laiku įspėja apie gyvybinių funkcijų pakitimus. Tai matyti, kai naujagimis kalbinamas, liečiamas, keičiama jo padėtis, maitinamas.
Komfortas
Iš pradžių geriausiai galima pažinti savo vaiką ir suprasti jo kūno kalbą keičiant sauskelnes. Galima stebėti, kaip kūdikis reaguoja į prisilietimus. Iš pradžių sauskelnes keičia ligoninės personalas, vėliau tai daro tėvai. Kaip mažyliui suteikti kuo daugiau komforto? Juk dabar neįprastomis sąlygomis turi formuotis visos jo funkcinės sistemos. Viena svarbiausių - nervų, kai vystosi smegenys. gauti kuo daugiau malonių impulsų. Būtina, kad vaikučiui būtų patogu, niekas ir niekur nespaustų, netrintų.
Ergoterapija
Ergoterapija imta taikyti visai neseniai, kai moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad sudarius patogias sąlygas, pavyzdžiui, paguldžius vaikutį taip, kad jis jaustųsi patogiai, jo būklė gana greitai pagerėja. Paaiškinti nesunku - tai sumažina stresą.
Padėtis
Naujagimis geriau vystosi, kai guldant stengiamasi sukurti tokią padėtį, kuri primintų mamos įsčias - sulenktų kojyčių pėdutės turi liestis, o rankytes reikėtų sulenkti ties pilvuku ar šalia burnos. Gimdoje vaisiaus galva būna šiek tiek palenkta į priekį, o palinkęs stuburas primena raidę C. Kai įsčiose sumažėja vietos ir ima vystytis nervų bei raumenų sistemos, ši padėtis vaisiui fiziologiškai yra patogi.
Raumenų Tonusas
Ankstukų raumenys dar nėra gerai išsivystę, jų tonusas būna žemas, todėl kūdikis negali pats pakelti nei rankos, nei kojos, negali galūnių pritraukti arčiau kūno ar pasukti galvos. Paguldytas ant nugaros suglemba ištiestomis rankomis ir kojomis. Tokia padėtis nėra patogi, be to, įsitempia besiformuojantys raumenys, kaulai ir tai sukelia stresą.
Lizdelis
Patogesnę kūno padėtį padeda išlaikyti specialios pailgos minkštos pagalvėlės su rankovėmis, iš kurių ir susukamas „lizdelis“. Galima naudoti ir iš vystyklų susuktus volelius. Tiesa, kiekvienas naujagimis šiek tiek gali judėti ir pats. Tai priklauso nuo vaikučio individualaus išsivystymo. Kartais jis ištiesia koją ar ranką, bet paskui sulenkti negali. Tad reikėtų padėti jam tai padaryti. Uždėkite rankas ant naujagimio, tarsi norėdami susukti saugų lizdelį: vienas delnas - ant galvos, kitu apglėbkite kojas ir pritraukite jas prie kūno. Tokia padėtis primena vaisiaus pozą gimdoje, todėl vaikutis nurimsta, o tada jau galima keisti padėtį ar išimti jį iš inkubatoriaus. Tyliai ir švelniai pašnekinkite ir tik tada lieskitės prie jo kūnelio.
Skausmo Malšinimas
Jei norite sumažinti stresą per skausmingas ar diskomfortą keliančias procedūras (pavyzdžiui, imant kraują iš kulniuko), naujagimio rankytes pritraukite prie kūno, kad plaštakos būtų prie veido, o kitą savo delną uždėkite jam ant galvos. Dažnai stresą sukelia padėties keitimas, staigūs judesiai. Nuo 27-28 savaitės kūdikiui duodamas ypač mažas specialus čiulptukas. Jis padeda nusiraminti, todėl gali būti naudojamas per skausmingas procedūras. Tačiau svarbiausia jo užduotis - išmokyti žįsti. Daugelio anksčiau gimusių mažylių nesusiformavusios rijimo funkcijos, todėl čia jums puikiai padės čiulptukas. Maitinant per zondą, čiulptukas irgi dedamas į burnytę.
Mamos Šiluma
Gležnu kūneliu prisiglausti mamai prie krūtinės, pajusti jos kūno šilumą, kvapą, išgirsti širdies dūžius - tai vienas labiausiai jaudinančių mamos ir vaiko prisilietimų. Šių švelnių laimės minučių tėvai nepamiršta visą gyvenimą. Šios akimirkos itin jautrios, mielos, guodžiančios, apgaubtos meile ir nepamirštama euforija.
Kengūros Metodas
„Kai pirmą kartą Antanėlį paguldė man ant krūtinės, sunku aprašyti, kas dėjosi mano širdyje. Mažytis, lengvas, švelnus, šiltas ir toks brangus žmogeliukas ramiai miegojo, klausydamasis mano širdies plakimo. Kai atėjo vyro eilė paimti sūnų, jo veide spindėjo tokia nuoširdi laimė, kad neįmanoma buvo sulaikyti ašarų. Ne paslaptis, kad mamos organizmas, pajutęs prisiglaudusį vaikelį, ima reaguoti. Jei ankstukui per šalta, glaudžiantis mamai prie krūtinės jos kūno temperatūra gali pakilti 2 laipsniais, o jei per šilta - krūtinės temperatūra gali sumažėti 1 laipsniu. Mokslininkai neabejoja, kad vadinamasis kengūros metodas - vienas palankiausių, kad ankstukas sparčiau vystytųsi.
Kaip Taikyti Kengūros Metodą
Guldant mamai ant krūtinės stengiamasi, kad jų oda liestųsi. Naujagimis nurengiamas ir paliekamas tik su sauskelnėmis. Jei mažyliui pasidaro šalta, užmaunama kepurytė, vilnonės kojinės. Naujagimis guldomas mamai ant apnuogintos krūtinės, prie širdies, ir apklojamas.
Kengūros Metodo Istorija
Kengūros metodas pradėtas taikyti 1979 metais Bogotoje (Kolumbija). Tada sergantiems ir neišnešiotiems naujagimiams pritrūko inkubatorių. Mamoms prie krūtinių, po drabužiais, padėdavo vaikučius. Naujagimių galvas pasukdavo taip, kad ausytė būtų mamai prie širdies. Deguonis mažyliams buvo tiekiamas per deguonies kaukes, jų laidai priklijuojami mamoms prie kūno. Tokioje padėtyje moterys turėjo gulėti ištisas paras. Reikia pripažinti, kad tai nebuvo itin patogu. Tačiau netrukus pastebėta, kad mažylių būklė sparčiai pagerėjo - laikėsi pastovi kūno temperatūra, stabilizavosi kvėpavimas ir širdies darbas. Nuo tada kengūros metodas imtas plačiai tyrinėti ir taikyti kitose šalyse. Šiandien jo efektyvumas patvirtintas mokslininkų darbuose, jis laikomas vienu svarbiausių gydymo ir naujagimio sveikatos stiprinimo būdų. Be to, neseniai Švedijoje imta plačiai taikyti nuolatinį buvimą kartu. Jei vaikutis gimė ne anksčiau kaip 31-ą savaitę ir jo būklė stabili, jis iškart dedamas mamai ant krūtinės ir pririšamas apjuosiant specialia nešioklės juosta. Mama ir kūdikis tampa neišskiriami.
Žindymo Skatinimas
Kengūros metodas yra pirmasis žingsnis žindymo krūtimi link. Gulėdamas mamai prie krūtinės mažylis užuodžia pieno kvapą, jaučia jos odos šilumą, o tai skatina žindymui reikalingus refleksus. pats susiranda krūtį ir bando ją žįsti. Jei mamai nusitraukti pieną yra sudėtinga, patariama prieš tai palaikyti vaikelį prie krūtinės.
Kada Pradėti
Kengūros metodas imamas taikyti, kai stabilizuojasi naujagimio būklė ir atliekant procedūras jis gerai toleruoja prisilietimus. Prie vaikelio prijungta aparatūra nesutrukdys taikyti šį būdą, tik iškeliant iš inkubatoriaus reikės pagalbos. Kol naujagimis guli intensyviosios terapijos skyriuje, iš anksto paprašykite slaugytojos atlikti reikalingas procedūras.
Trukmė
Kuo dažniau ir ilgiau - tuo geriau! Minimali šio būdo taikymo trukmė - 60 minučių, nes mokslininkų tyrimai parodė, kad kuo ilgesnis laikas, tuo geriau jaučiasi mažylis. Taip pat šio būdo taikymo trukmė priklauso nuo to, kiek laiko tėtis ar mama su kūdikiu jaučiasi patogiai. Liestis prie odos galima ir maitinant per zondą.
Mityba
Mitybos Planas
Nuo pirmųjų gyvenimo valandų ankstukui būtinos gyvybinę energiją palaikančios medžiagos. Kaip jos galėtų patekti į vaiko organizmą?Juk jis dar nemoka maitintis įprastai, ne per placentą. Tad gydytojas neonotologas kartu su dietologu kiekvienam vaikučiui individualiai, atsižvelgdamas į jo svorį ir būklę, sudaro mitybos planą.
Parenterinis Maitinimas
Naujagimiams, sveriantiems iki 1 500 g ir gimusiems iki 32 savaitės, be motinos pieno, skiriamas parenterinis maitinimas: mažyliui į veną per kateterį sulašinama maisto medžiagų. Toks skystis kiekvienam kūdikiui paruošiamas individualiai. Atsižvelgiama net į tai, kiek lašų per minutę sulašės į organizmą. Tai itin kruopštus ir atsakingas darbas. Pasak gydytojos, nepatartina šio skysčio padauginti, bet negerai ir kai jo per mažai. Jei mažylis kartu maitinamas per zondą, į veną skysčio lašinama mažiau.
Maitinimas Per Zondą
Per kiekvieną maitinimą zondas įkišamas per burną arba nosį. Zondas gali būti laikomas ir 3-4 paras. Maitinant per zondą pasirūpinama, kad tokiame maiste būtų ir mamos pieno. Nors vienas lašas. Kuo bus maitinamas, priklauso nuo vaiko būklės ir kaip jis toleruoja maistą. Mažylis gali būti maitinamas mamos ar donorės pienu, taip pat pieno mišiniais, skirtais neišnešiotiems naujagimiams. Jei maitinama mišiniu, gydytojas apskaičiuoja dirbtinio pieno sudėtį, atsižvelgdamas į visas būtinas vaikučio augimui reikalingas medžiagas (baltymai, riebalai ir angliavandeniai, taip pat vitaminai).
Pirmieji Maitinimai
Dėl itin mažo skrandžio tūrio pirmieji maitinimai apsiriboja vos keliais lašais. ,,Man teko apskaičiuoti itin gležnam naujagimiui tik 2 ml motinos pieno per parą“, - patirtimi dalijasi gydytoja dietologė Rūta Petereit.
Motinos Pieno Svarba
Ką tik gimusio naujagimio žarnynas yra visiškai švarus ir jame gali susidaryti bet kokia mikroflora. Jo imuninė sistema dar nėra išsivysčiusi, todėl jis neatsparus infekcijoms. Pirmojo maitinimo metu (per pirmąsias 12 gyvenimo valandų) vaikas turėtų gauti mamos pieno. Tai ypač svarbu, nes galima išvengti žarnyno uždegimo, nuo kurio dažnai kenčia ankstukai. Būtent dėl natūralaus maitinimo susiformuoja geroji žarnyno mikroflora. Imunoglobulinai (kitaip tariant, baltymai) patekę į skrandį padengia gleivinę ir taip apsaugo mažylį nuo patogeninių bakterijų ar virusų. Mamos priešpienyje, kuris išsiskiria pirmosiomis dienomis, yra įvairių imunoglobulinų, vitaminų, skatinančių augimą. Priešpienis padeda naujagimio organizmui atsikratyti nereikalingų medžiagų, nes turi vidurius laisvinančių savybių.
Gyvas Audinys
Mamos pienas nėra šiaip skystis - tai audinys, kaip ir kraujas. Tai gyvos ląstelės, kurios leis mažyliui sėkmingai vystytis ir augti. Mamos pienas lengvai virškinamas, visada šviežias ir tinkamos temperatūros. O visų svarbiausia - tinka konkrečiai jos vaikui. Tuo yra unikalus. Jo sudėtis keičiasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir net būklės.
Hormonų Poveikis
Mokslininkai aiškina taip: nuo pirmųjų nėštumo savaičių, veikiamas hormonų pokyčių, moters organizmas persitvarko. Nuo pat pastojimo pradžios krūtys ruošiasi savo pirminei misijai - kūdikio maitinimui. Jei vaikutis gimsta anksčiau, mamos pieno sudėtis kinta dėl tuo metu organizme vyraujančių hormonų. Mamos piene yra įvairių medžiagų, skatinančių vaiko augimą ir stiprinančių imunitetą. Tokiame piene yra tinkamai subalansuotas kalcio bei fosforo kiekis. daug geriau (iki 60 proc.). Be to, labai geras kalcio ir fosforo santykis - 2:1 (karvės piene - 1:1). Svarbus mikroelementas geležis iš mamos pieno pasisavinamas net 49 proc. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mamos pienu žindomi ar per zondą jo gaunantys ankstukai yra atsparesni ligoms, rečiau serga vidurinės ausies uždegimu (o tai būdinga šiems mažyliams), taip pat penkis kartus rečiau šlapimo takų infekcijomis.
Žindymo Ypatumai
34-35 savaičių naujagimiai gali sėkmingai žįsti patys, nes geba derinti maitinimąsi su kvėpavimu. 35-36 savaitę gimęs vaikutis mamos pienu gali būti maitinamas praėjus dviem valandoms nuo gimimo. Paprastai mažylis pasisotina maždaug per 20 minučių, nes jis žinda lėčiau, greičiau pavargsta. Natūralu, jei vaikutis pasisotins ir per 30-40 minučių. Per parą jį reikėtų maitinti 10-12 kartų. Tačiau vėliau, augant, galima tai daryti rečiau. Norint suprasti, kiek pieno mažylis išžinda, ar jam pakanka, reikia jį prieš valgį ir po valgio pasverti. Būtinai su tais pačiais drabužėliais ir sauskelnėmis.
Svorio Augimas
Pirmąsias dienas visi naujagimiai netenka šiek tiek svorio, nes pasišalina skysčiai. Pirmąsias gyvenimo dienas naujagimis gali netekti iki 15-20 proc. buvusio svorio. gyvenimo savaitę, kai stabilizuojamos gyvybinės funkcijos, svoris pamažu auga ir per 2-3 savaites mažylis jau būna tokio pat svorio, kaip ką tik gimęs. Vidutiniškai priaugama po 15 g per dieną. Taip pat yra ir su ūgiu - 0,5-0,8 cm per savaitę. Galvos apimtis padidėja iki 1 cm per 7 dienas. Tiesa, svoris neauga tolygiai, didėjimo kreivė labiau primins laiptus. Nepamirškite, kad ankstuko svoris gali sumažėti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jam trūksta kalorijų, užsikrėtė infekcija, sutriko kvėpavimas. Pastaruoju atveju sunaudojamos augimui skirtos kalorijos.
#
tags: #kas #neisnesiotui #kudikiui #sukelia #stresa