Naujagimio pasyvumas gali kelti nerimą tėvams, tačiau svarbu suprasti, kad priežastys gali būti įvairios - nuo fiziologinių iki rimtesnių sveikatos sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime galimas kūdikio pasyvumo priežastis, diagnostikos būdus ir rekomendacijas, kaip padėti mažyliui.
Neišnešiotumas ir jo įtaka
Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Neišnešiotumas yra viena iš dažniausių kūdikio pasyvumo priežasčių. Neišnešiotiems kūdikiams dažnai būna nesubrendę organai ir sistemos, todėl jie gali būti silpnesni ir mažiau aktyvūs.
Kvėpavimo sutrikimų sindromas (KSS). Tai dažna neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba.
Apnėjos. Neišnešiotų naujagimių apnėja - tai kvėpavimo sustojimai, trunkantys ilgiau nei 15-20 sekundžių. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Gimusiems 32-33 sav. naujagimiams būna 14 proc., 30-31 sav. - 50 proc, o 28 sav. ir mažiau - 85-100 proc.
Termoreguliacijos problemos. Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Neišnešioti mažyliai dar negali drebėti, todėl vietoj to, kaip kraštutinį energijos šaltinį, ima deginti kūno riebalus, kurių turi sukaupę itin mažai.
Taip pat skaitykite: Vaikas mušamas darželyje: ką turėtų žinoti tėvai.
Odos problemos. Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Taip pat yra labiau linkusi išsausėti bei gerai sugerti viską, kas ant jos patenka.
Naujagimių gelta
Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni. Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Vykstant fototerapijai gali atsirasti švelnus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Taip pat vaikas gali būti mieguistesnis nei įprastai, dažniau tuštintis arba nesituštinti visai.
Svorio netekimas ir augimo problemos
Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Kuo mažesni ar labiau neišnešioti mažyliai, tuo daugiau praranda svorio. Išnešioti vaikučiai - apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų. Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos, nes jų būklė reikalauja daugiau pastangų bei resursų. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas.
Infekcijos
Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis, išsipū…
Pasyvus rūkymas
Pasyvus rūkymas, arba kitaip - kvėpavimas cigarečių dūmų užterštu oru, kelia pavojų sveikatai. „Cigarečių dūmuose randama apie 4 tūkst. nuodingų medžiagų, kurias šalia esantys žmonės įkvepia į plaučius. Pabuvus prirūkytoje patalpoje vos valandą - poveikis toks pat, lyg būtumėte surūkę vieną cigaretę. Nerūkantysis, pabuvęs prirūkytoje patalpoje, gali jausti intoksikacijos požymius: galvos skausmą, pykinimą. Be to, šie dūmai dirgina akių, burnos, nosies gleivines, o tai sukelia akių ašarojimą, kosulį. Kalbant apie kūdikius, jų aplinkoje apskritai neturėtų būti rūkoma - jie yra itin pažeidžiami, o pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi“, - įspėja gydytoja T. Gydytoja T. Volosevič priduria, kad dėl cigarečių dūmuose esančių smalkių bei kitų toksinų poveikio vaikams, kurie dažnai būna šalia rūkančiųjų, trūksta deguonies.
Taip pat skaitykite: Vaikas pasakoja apie smurtą darželyje prieš miegą: ką turėtumėte žinoti.
Knarkimas
Tai bene dažniausia kūdikių ir mažų vaikų knarkimo priežastis. Kūdikiai gali knarkti, jei jų nosytė yra užsikišusi ir oras negali laisvai judėti. Nosytės užsikimšimo yra keletas priežasčių - pirmiausia, tai virusinė ar bakterinė sloga, kai vaikui reikia medikų pagalbos ar bent konsultacijos. Tačiau kūdikis knarkti gali ir dėl užsikimšusios nosytės, kuri nereiškia ūmios ligos. Jeigu namuose yra sausas oras, nosytės gleivės išdžiūsta greičiau, ir tada nosis užsikemša. Kai vaikutis kvėpuoja, girdime šnarpštimą, primenantį knarkimą. Alerginės reakcijos gali pasireikšti ne tik bėrimais, odos paraudimu, bet ir apsunkintu kvėpavimu. Tokiu atveju labai svarbu surasti ir pašalinti dirgiklį. Išvešėję adenoidai užstoja oro nutekėjimą link gerklų, ypač tada, kai vaikas yra horizontalioje padėtyje, t.y., guli.
Gastroezofaginis refliuksas (GERL)
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) - kai skrandžio turinys nuolat grįžta į stemplę. Šiame turinyje kartais būna per daug rūgšties, todėl jis gali sukelti dirginimą ir skausmą. Normalu, kad kūdikiai kartais spjaudosi maistu arba vemia. Tačiau jei kūdikis dažnai spjaudosi ar vemia, gali būti, kad jam yra GERL. Kiti kūdikių GERL požymiai ir simptomai gali būti šie: atsisakymas valgyti, rijimo sutrikimai, žiaukčiojimas arba dusinimasis, drėgnas atpylimas arba žagsėjimas, dirglumas arba nugaros išlinkimas maitinant arba po maitinimo, svorio kritimas arba prastas augimas, pasikartojantis kosulys arba plaučių uždegimas, miego sutrikimai.
Kalbos vėlavimas
Vaiko kalbos vėlavimu vadinamas nežymus, vidutinis arba žymus kalbos neišsivystymas. Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra svarbūs vaiko kalbos atsiradimui ir tolygiam vystymuisi. Įprastai jau pirmajame savo gyvenimo pusmetyje mažylis išreiškia poreikį bendrauti guguodamas, čiauškėdamas, ūbaudamas, palaikydamas akių kontaktą su jį kalbinančiu asmeniu. 10-12 mėnesių vaikai jau suvokia nuolat girdimus žodžius ir pats bando juos ištarti. Dažnai pirmieji žodžiai būna „mama“, „tete“, „dede“, „baba“, „lyja“, garsiažodžiai, imituojantys gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus. Jei 2 metų vaikas neištaria prasminio žodžio - laikas sunerimti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote, kad kūdikis yra neįprastai pasyvus, vangus, blogai valgo, turi kvėpavimo problemų ar kitų nerimą keliančių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Ką daryti, laukiant gydytojo apžiūros?
- Užtikrinkite komfortą. Pasirūpinkite, kad kūdikis būtų šiltai aprengtas, patogiai paguldytas.
- Stebėkite kūdikį. Atidžiai stebėkite jo kvėpavimą, širdies ritmą, odos spalvą ir bendrą būklę.
- Stenkitės nuraminti kūdikį. Švelniai kalbėkite, dainuokite, glostykite.
- Jei kūdikis maitinamas, maitinkite jį dažniau, bet mažesnėmis porcijomis.
- Jei kūdikis knarkia, pabandykite sudrėkinti orą kambaryje.
Svarbūs patarimai tėvams
- Būkite kantrūs ir supratingi. Neišnešiotiems kūdikiams reikia daugiau laiko ir dėmesio.
- Nebijokite klausti gydytojų. Išsiaiškinkite viską apie kūdikio būklę ir gydymą.
- Pasitikėkite savo intuicija. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, kreipkitės į gydytoją.
- Rūpinkitės savimi. Išsekę tėvai negali tinkamai pasirūpinti kūdikiu.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais