Mindaugas, Lietuvos didysis kunigaikštis, kuris apie 1219 metus suvienijo lietuvių gentis, įkūrė Lietuvos valstybę. Jis gimė apie 1200 metus. Mindaugas 1253 metų liepos 6 dieną apsikrikštijo ir buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi.
Mindaugo Karūnavimo Svarba
Nuo tada Lietuvai atsivėrė langas į Vakarų Europą, jos kultūrą ir švietimą. Tai buvo reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje Viduramžiais. Iškilminga ceremonija įvyko naujai pastatytoje katedroje.
Krikštas ir Sąmokslas
Tačiau Lietuvos krikštas ir naujasis karalius ne visiems patiko. 1263 metais prieš Mindaugą buvo surengtas sąmokslas, kurį organizavo kunigaikščiai Treniota ir Daumantas. Jis buvo nužudytas Agluonoje, dabartinėje Latvijos teritorijoje.
Mirties Versijos
Yra ir kita versija, teigianti, kad kunigaikštis Daumantas nužudė Mindaugą dėl asmeninių priežasčių. Mirus žmonai Mortai, Mindaugas pagrobė kunigaikščio žmoną Daumantienę, kuri buvo Mortos sesuo.
Valdymo Pokyčiai po Mindaugo Mirties
Po Mindaugo mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Treniota, bet jis valdė tik vienerius metus. Tada Mindaugo sūnus Vaišelga nužudė Treniotą ir pats tapo kunigaikščiu.
Taip pat skaitykite: Kaip švęsti Tris Karalius su vaikais?
Karalienė Morta
Morta buvo antroji Mindaugo žmona. Su pirmąja žmona jis susilaukė Vaišelgos. Karalienė Morta pagimdė du sūnus: Ruklį ir Rupeikį. Morta buvo svarbi politinė figūra Lietuvos istorijoje. Mindaugas ją mylėjo ir klausdavo jos patarimų. Manoma, kad ji buvo išmintinga moteris.
Mortos Kilmės Gandai
Viduramžiais buvo gandų, kad Morta kilusi iš Švedijos. Tokia fiktyvi kilmė ir jos katalikų tikėjimas padėjo gauti pritarimą iš Vakarų Europos dėl Lietuvos krikšto ir Mindaugo karūnavimo.
Mindaugo Valdymo Pradžia ir Lietuvos Suvienijimas
Nuo XIII a. 4 dešimtmečio Mindaugas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis ir pirmasis bei vienintelis Lietuvos karalius. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis minimas Ipatijaus metraštyje 1219 m., kai Lietuva sudarė taiką su Voluinės kunigaikštyste. Šiame metraštyje Mindaugas įvardijamas didžiuoju kunigaikščiu. Vienas pagrindinių Mindaugo nuopelnų buvo Lietuvos valstybės suvienijimas. Tai jis padarė apie 1240 m. pašalinęs ar pajungęs varžovus. Siekdamas valdžios, Mindaugas kitus kunigaikščius jėga vertė savo vasalais. Kaip visos Lietuvos valdovas, minimas apie 1245 m. pasirodžiusioje „Eiliuotoje Livonijos kronikoje“.
Mindaugo Krikštas ir Karūnavimas
1251 m. Mindaugas su žmona Morta ir sūnumis Rukliu ir Rupeikiu apsikrikštijo, o 1253 m. Kulmo vyskupas Heidenrikas, pavestas popiežiaus Inocento IV, Mindaugą vainikavo karaliumi.
Sąmokslas ir Mirtis
1262 m. mirus žmonai Mortai, Mindaugas norėjo vesti jos seserį, Nalšios kunigaikščio Daumanto žmoną. Keršydamas už tokį poelgį, Daumantas ir su Mindaugu konfliktavęs Treniota, surengė sąmokslą ir 1263 m. nužudė Mindaugą ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį. Po to Daumantas pasitraukė į Pskovą, o Treniota tapo Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu. Nepaisant Mindaugo mirties, Lietuvos valstybė buvo išsaugota.
Taip pat skaitykite: Patarimai ir Įžvalgos
Istorikų Diskusijos ir Meninis Įamžinimas
Apie Mindaugo gyvenimą ir veiklą daug diskutuoja Lietuvos ir kitų šalių istorikai. Labai išsamiai Mindaugo biografija nagrinėjama Edvardo Gudavičiaus monografijoje „Mindaugas“ ir Vytauto Ališausko parengtame straipsnių rinkinyje „Mindaugas Karalius“. Mindaugas kaip istorinė asmenybė įamžintas daugelyje grožinės literatūros kūrinių. Lenkų poetas Julijus Slovackis (Juliusz Słowacki) yra parašęs dramos veikalą „Mindowe, Król Litewski: obraz historyczny w pięciu aktach“ (liet. „Mindaugas Lietuvos karalius: istorijos paveikslas penkiuose aktuose“, išvertė Vincas Kapsas). Vincas Krėvė-Mickevičius yra sukūręs dramą „Mindaugo mirtis“. Poeto Justino Marcinkevičiaus dviejų dalių drama-poema „Mindaugas“ pastatyta daugelyje Lietuvos ir kitų šalių teatrų. Juozas Kralikauskas parašė istorinius romanus „Mindaugas“, „Mindaugo nužudymas“, „Mindaugo kapas“. Išleisti Jono Užurkos istoriniai romanai „Karaliaus karūna ir mirtis“ (Vilnius, 1999) bei „Mindaugas - karališkasis kraujas“ (Vilnius, 2007, 2008), Vytauto Talačkos - „Karūna ir kraujas“ (Mažeikiai, 1998).
Paminklai ir Memorialinės Vietos
Vilniuje Lietuvos karaliaus atminimas įamžintas 2003 m. liepos 6 dieną, minint 750-ąsias Mindaugo karūnavimo metines. Priešais Nacionalinio muziejaus Naujojo arsenalo pastatą (Arsenalo g. 1, „Senamiesčio seniūnija“) buvo atidengtas 3,5 metrų aukščio granitinis paminklas Mindaugui (skulpt. Regimantas Midvikis). Kaip teigia paminklo autorius R. Midvikis „Mindaugas - tai Lietuvos valstybingumo idėja <…>, jo epochoje susiliejo pagonybė ir krikščionybė, būtent tai ir bandyta atskleisti paminklu. Patį Mindaugą iš priekio pavaizdavau kaip sėdintį soste europietišką karalių su visomis regalijomis, o iš nugaros - tarsi išaugantį iš ąžuolo, t.y. gyvybės medžio, kurio šaknys - pagonybėje, ir nuo jų Mindaugas neatitrūkęs. Sostas krikščioniškoje kultūroje - tai pasaulio, valstybės centras“. 1990 m. liepos 6-ąją, minint Mindaugo karūnavimo metines, ant Juozapinės kalno (Medininkų seniūnija, Vilniaus r.) pastatytas paminklinis akmuo. Tai beveik 1,8 m aukščio ir 2,5 m pločio baltas akmuo, kurio viršuje iškalta heraldinės lelijos formos karūna, žemiau Mindaugo ženklas ir karūnavimo data. Vilniaus Arkikatedroje („Senamiesčio seniūnija“) įrengta Karaliui Mindaugui skirta memorialinė lenta. Memorialinės lentos viršuje - skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas medalionas su Mindaugo profiliu. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 m. jubiliejui pažymėti, 2003 m. rekonstruotas Gedimino prospektas, tai pažymėta ant V. Vilniuje, Naujamiesčio seniūnijoje yra Mindaugo gatvė. 2003 m. liepos 6 dieną Vilniuje per Nerį, tarp Rinktinės ir T. Vrublevskio g. 1.
Taip pat skaitykite: Gimimo metai: Karalius Mindaugas