Šiandien, kai nevaisingumas paliečia vis daugiau šeimų, dirbtinis apvaisinimas tampa vis aktualesne tema. Straipsnyje aptariama dirbtinio apvaisinimo sėkmės statistika, metodai, etiniai aspektai ir nevaisingumo priežastys.
Nevaisingumas Lietuvoje: statistika ir priežastys
Lietuvoje kas dešimta šeima susiduria su nevaisingumo problema. Manoma, kad tokių šeimų Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių. Vis dėlto, tiksli statistika nėra prieinama, nes nėra nei registro, nei tikslių duomenų. Nevaisingumo statistika turi tendenciją didėti, vis daugiau porų negali susilaukti vaikų.
Nevaisingumo priežastys gali būti įvairios: partnerių sveikatos būklė, imuninis nesuderinamumas ir kitos. Jeigu nustačius priežastis jų negalima pašalinti, pasitelkiami dirbtinio apvaisinimo metodai.
Pastaruosius 20 metų problemų, susijusių su nevaisingumu, daugėja. Ypač situacija blogėja vyrų sveikatos atžvilgiu. Jeigu prieš 15-20 metų poros nevaisingumo priežastimi dažniau būdavo moters sveikatos sutrikimai, tai dabar skaičiai praktiškai susilygino ir sudaro po 40 proc.
Viena tai lemiančių priežasčių yra pastaruosius 5-6 metus dažniau diagnozuojamos įvairios infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidijos, ureaplazmos). Jos sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus. Kita vyrų nevaisingumui didelę įtaką daranti aplinkybė - nekokybiškas maistas arba maisto produktų, turinčių estrogenų (moteriškų lytinių hormonų), vartojimas. Todėl patartina atsargiai rinktis vištieną ar kitokią mėsą, kurią auginant galėjo būti naudojami hormonai, taip pat daržoves, stengiantis valgyti natūralias, užaugintas be chemikalų.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija
Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė. Dažniausios problemomis yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai. Kiaušintakių pratekamumo sutrikimų pamažu daugėja. Pratekamumas dažniausiai sutrinka po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų. Jei nuo pastarojo apsisaugoti neįmanoma, kiaušintakių uždegimo, kurį gali sukelti chlamidijos bei ureaplazmos, išvengti padeda prezervatyvų naudojimas.
Nėra duomenų, kad dėl nevaisingumo kalta kontracepcija. Aišku viena, kad pasikeitęs gyvenimo būdas tikrai turi neigiamos įtakos.
Nevaisingumo situacija Lietuvoje niekuo nesiskiria nuo padėties kitose pasaulio ir Europos šalyse: iš viso apie 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. Taigi, kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Medikų teigimu, po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora.
Jei moteris iki 35 metų amžiaus, nenaudodama kontraceptinių priemonių ir turėdama reguliarius lytinius santykius, nepastoja per 1-erius metus, rekomenduotina kreiptis į gydytoją ginekologą. Vyresnėms nei 35 m. moterims kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu nepavyksta pastoti 6 mėnesių laikotarpiu. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likusios 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus.
Pagalbinis apvaisinimas: metodai ir procedūros
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas
Apie 85-90 proc. nevaisingumo atvejų gydymui pasitelkiami vaistai arba reikalinga operacija. Specialių procedūrų, tokių kaip IVF, prireikia mažiau nei 3 proc. Bene sudėtingiausias metodas - TESA (testikulinė spermatozoidų aspiracija), kai spermatozoidai paimami tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją. Ji atliekama, jeigu vyro spermoje visai nėra spermatozoidų.
Dažnai vyrauja stereotipas, kad nevaisingumo gydymas labai brangus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Visiems kitiems gali padėti daug pigesni, o kartais ir visai nemokami dalykai.
Dirbtinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia siūloma išbandyti kitus metodus, pavyzdžiui, lytinių santykių laiko parinkimą. Daugybei porų pakanka tik apžiūros ir patarimo: papasakoti, kas yra ovuliacija, išmokyti ją nustatyti. Be to, net ir rimtesnis gydymas ar tyrimai gali būti atliekami valstybinėse gydymo įstaigose, kur operacijas apmoka ligonių kasos.
Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia - šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems - ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka.
Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai - apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas - dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
Taip pat skaitykite: Sveikatos ministro įsakymas ir dirbtinis apvaisinimas
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.
Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia atliekamos diagnostinės operacijos.
Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Sperma surenkama masturbacijos būdu tik Medicija klinikoje (vežti surinktą spermos mėginį iš namų negalima), arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių.
Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle. Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisiklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai, nes jos gyvybė šiuo atveju yra pirmoje vietoje. Taip pat negalime atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas. Taigi, deja, bet tokiai moteriai padėti negalime. Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis. Lietuvoje ŽIV viruso nešiotojams pagalbinio apvaisinimo procedūra neatliekama. Tačiau tai labiau etikos, o ne sveikatos klausimas.
Dirbtinis apvaisinimas: embriologija
Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė.
Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami.
Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Mes tai ir padarome. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą.
Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu.
Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3). Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo.
Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Sėkmės faktoriai
Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t. Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje.
“Northway” vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.
Sėkmės statistika
Maždaug 44 proc. moterų, turinčių nevaisingumo problemų, bando gydytis. Iš visų išbandžiusių gydymą, apie 65 proc. pastoja.
PAB procedūra yra skaičiuojama kaip sėkminga tada, kai gimsta sveikas naujagimis. Kad ir kiek tyrimų daroma šioje srityje, visi vidurkiai rodo, kad gyvų gimimų skaičiai vienam PAB ciklui yra ~30%. Nesvarbu, ar tai IVF, ar ICSI. Taigi, kiekvieną kartą pradedant IVF ciklą yra 30% tikimybė, kad jis pasiseks. Bet, kad ir kaip bebūtų apmaudu, tai nereiškia, kad 3 ciklai duoda beveik 100%. Tai yra įskaičiuojant ir pastojusias jau per pirmą ciklą, ir per antrą. Kad ir kuriame etape ar cikle būtumėte, tikėkite savimi ir nepraraskite vilties.
Moters amžius ir vaisingumas
Deja, bet moters biologinis laikrodis yra negailestingas reprodukcinei funkcijai. Nustatyta tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus, ypač tarp negimdžiusių moterų. Bendras pastojimo dažnis po 6 mėnesinių ciklų svyruoja nuo 62 proc. (28-30 metų moterų) iki 27,6 proc. (40-45 metų moterų), po 12 mėnesinių ciklų - nuo 79,3 proc. (25-27 metų moterų) iki 55,5 proc. Su amžiumi kinta ir kiaušialąsčių kokybė.
Pagalbinio apvaisinimo technologijų draugijos (SART) duomenimis, jaunesnių nei 35 metų moterų kūdikių gimstamumas per vieną IVF ciklą su savo kiaušialąstėmis yra 54,4 %, 35-37 metų amžiaus moterų - 42 %, o 38-40 metų amžiaus moterų - 26,6 %.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas svarstomas jau šešeri metai ir vis nesiryžtama jo nei tobulinti, nei priimti. Būtina, kad pagaliau įstatymais būtų įteisinti sprendimai teikti laiko ir praktikos patikrintas dirbtinio apvaisinimo paslaugas. Dabar šias paslaugas teikia tik privačios gydymo įstaigos. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse, iš jų ir kaimyninėse Baltijos valstybėse, dirbtinis apvaisinimas yra ir universitetinė paslauga, teikiama universitetinėse gydymo įstaigose gydymo, mokymo ir mokslo tikslais. Mes kol kas neatitinkame šių standartų, o dėl to kenčia nevaisingos šeimos.
Tai, kad valstybė apmokėtų šias paslaugas, taip pat nėra reglamentuota. Reglamentavus procedūrą ir ją taikant valstybinėse gydymo įstaigose galima siekti griežtų standartų, persodinti ne du ar tris, o vieną embrioną. Dabar procedūrą perkantys žmonės patenka tarsi į spąstus, nes ji brangi ir negarantuota. Siekdami, kad susilauktų palikuonio, ryžtasi maksimaliam embrionų skaičiui.
Reikia, kad būtų kompensuojami ir vaistai, ir procedūros, kaip yra kitose šalyse. Nevaisingumas yra liga, dėl jos žmonės kenčia.
Dirbtinio apvaisinimo procedūras gali teikti ne tik privačios, bet ir valstybinės gydymo įstaigos. Didžiausias diskusijas kelia Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos dėl embrionų šaldymo ir leistino kiekio, taip pat dėl to, ar leisti dirbtinio apvaisinimo procedūras ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp partnerių. Siūlomose alternatyvose reikalaujama drausti embrionų šaldymą ir sukuriamų embrionų kiekį apriboti iki trijų.
Dirbtinio apvaisinimo etiniai aspektai
Per visą žmonijos istoriją nevaisingumas kėlė didelį sielvartą tiek vyrams, tiek moterims (ypač moterims). Atsižvelgiant į tai, nevaisingumą reikėtų laikyti dalyku, kurį turėtume stengtis įveikti, neabejodami, kad tokios pastangos patinka Dievui. Dievas apdovanojo mus įvairiais Žemės turtais, kuriuos žmogus sugeba atrasti ir panaudoti įvairiems tikslams - tarp jų ir gydymui bei vaistams. Šiuolaikinė medicina šiandien padeda įveikti daugybę ligų ir negalių.
Įvairios Šventojo Rašto vietos kalba mums, kad negimusį kūdikį turėtume laikyti žmogumi nuo pradėjimo akimirkos. Daugelis pastaruoju metu kylančių etinių klausimų apie šiuolaikines medicinos technologijas ir reprodukciją, taip pat susiję su medicinine galimybe moteriai pastoti ir išnešioti kūdikį, net jei biologinis kūdikio tėvas nėra tos moters sutuoktinis.
Pagalbinis apvaisinimas in vitro, arba mėgintuvėlyje (sutrumpintai - IVF), - tai procesas, kurio metu moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas sujungiami laboratorijoje, o ne moters kūne (lotyniška frazė in vitro reiškia „stiklinėje“). Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.
Jei pagalbinį apvaisinimą in vitro renkasi sutuoktinių pora ir jei stengiamasi išvengti sąmoningų embrionų sunaikinimo, tai yra moraliai priimtinas sprendimas, kuris patinka Dievui, nes nepažeidžia jokių Šventojo Rašto gairių bei padeda pasiekti moralinį gėrį - įveikti nevaisingumą ir dar vienai porai leidžia džiaugtis vaikų palaiminimu.
Pirmiau išdėstyti argumentai reiškia tik tai, kad IVF yra moraliai priimtina procedūra, o ne kad nevaisingos šeimos privalo tai išbandyti. Daugeliui šis gydymo būdas gali būti tiesiog per brangus. Pagrindinio IVF ciklo kaina Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutiniškai siekia 12 000-15 000 JAV dolerių. Kai kuriems sutuoktiniams sėkmės tikimybė gali atrodyti per menka, kad būtų verta pradėti tokį sudėtingą procesą.
Argumentai "už" ir "prieš" IVF
Kas nors gali teigti, kad IVF nėra „natūralus“ procesas, nes pastojama ne lytinio akto metu, kaip numatė Dievas. Siekiant didesnės tikimybės pastoti, taikant IVF procedūrą neretai apvaisinama daug (ar bent kelios) moters kiaušialąsčių, užsimezga daug embrionų. Visgi šis argumentas visiškai neatmeta IVF, nes apvaisinti kelias kiaušialąstes nėra būtina. Dabar pora, kuri nori apvaisinti tik vieną ar dvi kiaušialąstes ir abi įsodinti į motinos įsčias, dėl IVF technologijų pažangos turi tokią galimybę.
tags: #dirbtinio #apvaisinimo #sekme