Mantas Vygantas: Biografijos vingiai, meilės peripetijos ir kelias į Lietuvą

Mantas Vygantas - dainininkas, kurio gyvenimas kupinas iššūkių, permainų ir meilės paieškų. Nuo ankstyvos solinės karjeros bandymų Lietuvoje iki emigracijos į Londoną, skandalingų skyrybų ir naujo gyvenimo pradžios gimtinėje - šis atlikėjas nuolat atsiduria dėmesio centre. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius Manto Vyganto biografijos etapus, jo karjeros vingius, asmeninio gyvenimo peripetijas ir požiūrį į gyvenimą.

Muzikinės karjeros pradžia ir emigracija

Mantas Vygantas muzikinį kelią pradėjo dar mokykloje, būdamas choro solistu. Dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, susipažino su žinomais Lietuvos atlikėjais, o Skaidriaus iš „16 Hz“ pagalba įrašė pirmąsias solines dainas. Ši veikla jį labai sudomino ir per porą metų gimė muzikinis albumas „Meilės veidas“, išleistas 2006 metais. Tačiau bandymai įsitvirtinti šou versle nebuvo lengvi dėl didelės konkurencijos.

Siekiant rimčiau žvelgti į muzikinę karjerą, Mantas įstojo į Juozo Gruodžio konservatoriją, kur studijavo klasikinį vokalą. Dar besimokydamas, vasaromis išvykdavo dirbti į Londoną, kur išbandė įvairius darbus: buvo krovėju, barmenu, padavėju.

Gyvenimas emigracijoje ir muzikos sugrįžimas

Prieš baigiant konservatoriją, Manto gyvenime įvyko nelaimė - avarija, sukėlusi didelių finansinių problemų. Norėdamas grąžinti skolas, išvyko į užsienį užsidirbti ir taip liko ten dešimt metų.

Londone dirbo įvairius sunkius darbus: krovėju, barmenu, padavėju, vėliau - konsjeržu, o galiausiai tapo apartamentų veiklos direktoriumi. Po šešerių metų pertraukos, Londone vėl atgimė meilė muzikai. Televizijos laida „Nuo… Iki…“ sujungė jį su Jolanta Naruševičiūte, su kuria vėliau tapo ne tik muzikiniu, bet ir šeimyniniu duetu.

Taip pat skaitykite: Apie Aleksandrą Ivanauską-Farą

Santykiai su Jolanta Naruševičiūte: meilė, muzika ir skandalas

Mantas ir Jolanta kartu investavo į geresnį gyvenimą, namus, karjerą ir nusipirko aparatūrą. Dirbdami įprastus darbus savaitės dienomis, savaitgaliais koncertuodavo. Per trejus metus sukūrė naują programą, o Mantas išleido naują plokštelę „Tik dėl tavęs“.

Tačiau po devynerių metų draugystės, pora skandalingai išsiskyrė. Jolanta apkaltino Mantą neištikimybe, o Mantas teigė, kad Jolanta buvo itin pavydi ir nepasitikinti. Pasak Manto, Jolanta norėjo jį privatizuoti, neleido bendrauti su žmonėmis ir nuolat kėlė konfliktus.

Po skyrybų Mantas grįžo į Lietuvą ir pradėjo gyvenimą iš naujo.

Naujas etapas Lietuvoje ir meilė Mildai May

Grįžęs į Lietuvą, Mantas Vygantas vėl atsidūrė dėmesio centre. Po skandalingų skyrybų su Jolanta, jis susitiko Mildą May, su kuria užmezgė romantiškus santykius.

Milda May - moteris, po 25-erių metų gyvenimo Londone su dukra grįžusi į Lietuvą. Ji pakeitė Manto gyvenimą ir namus, įnešdama jaukumo ir tvarkos.

Taip pat skaitykite: Lietuvos estrados legenda

Mantas ir Milda kurį laiką slėpė savo santykius nuo visuomenės, tačiau vėliau nusprendė prabilti atvirai. Jie teigė, kad nenorėjo atskleisti savo jausmų dėl priešiškos visuomenės nuomonės, tačiau dabar nori nutraukti gandus ir pasakyti tiesą - jie yra kartu.

Milda May teigė, kad Mantas yra žmogus, su kuriuo ji jaučiasi saugiai ir mato bendrą ateitį. Anot jos, Mantas yra punktualus, teisingas, jautrus ir stiprus, suteikia daug meilės, šilumos ir ramybės.

Požiūris į gyvenimą ir ateities planai

Mantas Vygantas teigia, kad išmoko atsiriboti nuo negatyvo ir gyventi dėl savęs bei savo šeimos. Jis mano, kad kiekvienas žmogus stengiasi dėl geresnio gyvenimo, o neigiamus komentarus pavertė pozityvumu.

Mantas ir Milda nesureikšmina populiarumo ir tiesiog daro tai, kas jiems artima. Jie stengiasi motyvuoti kitus žmones nebijoti savo meilės ir dalintis ja su kitais, nes gyvenimas yra per trumpas, kad jį švaistytum negatyvui ar baimėms.

Nors Mantas ir Milda gyvena užsienyje, jie niekada nepalaidojo minties grįžti į Lietuvą. Tačiau jie nori pasirinkti - ar nori gyventi, ar egzistuoti. Kol kas jie kuria savo gyvenimą užsienyje, kur yra laimingi ir progresuoja.

Taip pat skaitykite: Vitas: biografija, karjera ir kontroversijos

Žymūs žmonės iš Telšių krašto

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie žymius žmones, gimusius ar gyvenusius Telšių krašte. Ši informacija nėra tiesiogiai susijusi su Manto Vyganto biografija, tačiau parodo Telšių krašto indėlį į Lietuvos kultūrą ir mokslą.

• Donatas Lukoševičius (1935-) - Lietuvos dailininkas skulptorius.
• Stasys Štikelis (1930-1999) - Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius.
• Kazimieras Gailevičius (1935-) - Mokytojas, šachmatininkas, sporto organizatorius.
• Algirdas Žebrauskas (1955-) - Architektas, politikas, visuomenės, kultūros veikėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros premijos laureatas.
• Feliksas Ereminas (1890-1962) - Kunigas.
• Alfridas Bulkauskas (1955-2009) - Choro dirigentas.
• Zenta Irena Tenisonaitė-Hellemans (1925-2000) - Poetė, vertėja.
• Antanas Jonušas
• Antanas Baranauskas (1835-1902) - Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas.
• Daiva Vaitkevičiūtė (1970-) - Žurnalistė, rašytoja, prozininkė, lietuviškų serialų scenarijų kūrėja.
• Aleksandras Vasiliauskas (1940-) - Lietuvos matematikas, ekonomistas, LMA narys korespondentas.
• Salomėja Pranaitienė (1955-) - Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė.
• Aušra Garnienė (1975-) - Žurnalistė.
• Vincas Steponavičius (1945-) - „Žemaitijos keliai“ generalinis direktorius.
• Julius Gravrogkas (Graurogkas) (1885-) - Mechanikas-inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis.
• Antanas Kakanauskas (1955-) - Rašytojas, žurnalistas.
• Ona Galdikienė (1925-) - Mokslininkė chemikė, prof., habil. gamtos m. dr.
• Kęstutis Rapalavičius (1955-) - Menininkas, tapytojas.
• Bronislovas Grombčevskis (1855-) - Žinomas lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas.
• Alfonsas Paukštys (1915-) - Smuikininkas.
• Rima Balanaškienė-Viliutė (1965-)
• Adolfas Eidimtas-Žybartas, Vygantas (1915-1946) - LLA vadas. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.
• Vilma Magylienė (1970-) - Vykdo savanorystę Afrikoje, vadinama „Baltąja mokytoja“.
• Mindaugas Stasiulis (1980-) - Laidų ir renginių vedėjas.
• Jadvyga Bulauskienė - Tautodailininkė (margučių marginimas, mezgimas, paveikslų siuvinėjimas, atvirukai).
• Zenonas Jaška (1930-) - Inžinierius hidrotechnikas, tremtinys, visuomenės veikėjas, Laisvės kovų dalyvis.
• Zofija Tautkevičiūtė (1925-) - Gydytoja.
• Adolfas Gedvilas (1935-) - Tautodailininkas, suprojektavo Žemaičių karaliaus Ringaudo dvarą.
• Vygantas Paulauskas (1960-) - Stiklo dailininkas, skulptorius.
• Jonas Pleškys (Jonas Plaskus) (1935-) - Žemaitis jūrininkas.
• Gabrielius Narutavičius (Gabriel Narutowicz) - Pirmasis Lenkijos prezidentas.
• Petras Mitkus (1925-) - Kunigas.
• Alfredas Maželis (1955-2021) - Gydytojas.
• Jonas Mikulskis (1885-1959) - Gydytojas, visuomenės veikėjas, filatelistas.
• Julius Čepėnas (1925-) - Scenografas.
• Vladas Žulkus - Akademikas, prof. habil. dr., Lietuvos archeologas.
• Adomas Butrimas (1955-) - Meno istorikas, archeologas.
• Vytautas Tamoliūnas (1955-2009) - Dailininkas, fotografas.
• Daina Butkienė-Pruckutė (1965-) - Sportinių šokių šokėja, trenerė.
• Arvydas Stasiulis (1960-) - Profesorius, dr. (biomedicinos mokslas), sporto mokslininkas.
• Petras Gintalas (1945-) - Lietuvos skulptorius, medalininkas.
• Stanislovas Žilevičius (1950-) - Lietuvių kariljonininkas, pedagogas.
• Kęstutis Švėgždavičius (1955-2013) - Istorikas, muziejininkas, lektorius.
• Antanas Krausas (1905-1970) - Pedagogas, vegetarizmo propaguotojas.
• Odilija Rudzevičienė (1965-) - Vaikų ligų gydytoja, gydytoja alergologė.
• Ineta Stasiulytė (1980-) - Teatro bei kino aktorė, laidų vedėja, šokėja.
• Dalia Brenciūtė (1955-) - Lietuvių aktorė.
• Daiva Jakavickienė (1975-) - VĮ „Oro Navigacija" vyresnioji skrydžių vadovė.
• Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) (1845-1921) - Rašytoja.
• Vytautas Paulauskas (1910-1991) - Lietuvos matematikas.
• Jonas Juška (1815-) - Kalbininkas.
• Liuda Lėverienė (1935-) - Pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė.
• Danielius Praspaliauskis (1970-) - Muzikantas, kompozitorius.
• Adolfas Daugėla (1815-1893) - Kunigas.
• Jadvyga Šilinaitė-Medžiaušienė (1925-2016) - Ilgametė bibliotekininkė.
• Irena Peleckienė (1955-) - Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktorė.
• Emilija Žarytė-Milevičienė (1930-2004) - Poetė.
• Stasė Semenavičienė (Bružaitė) (1930-) - Pedagogė, publicistė, fotografė.
• Alfredas Algirdas Jonušas (1940-) - Juvelyras.
• Remigijus Baltramėjūnas (1945-) - Mokslininkas fizikas.
• Erika Zulanienė (1935-) - Žurnalistė.
• Stanislava Kochanauskaitė (1920-) - Mokytoja, poliglotė.
• Pranciškus Zigmas Jukna (1935-) - Irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių prizininkas.
• Tadas Juzumas (1810-1851) - Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas.
• Algirdas Tarvainis (1945-) - Agrarinių mokslų daktaras.
• Leonida Prialgauskaitė-Novickienė (1930-) - Biomedicinos m. ir botanikos habil. dr.
• Justina Kirnienė (Girdvainytė) (1940-) - LR Seimo nario patarėja.
• Aldona Grigaliūnienė (Satkauskaitė) (1955-) - Neįgaliųjų sportininkė, lengvaatletė ir tinklininkė.
• Saulius Urbonas (1970-) - Politikas ir visuomenės veikėjas.
• Alfonsas Gedgaudas-Prialgauskas (1910-) - Dirigentas, saksofonistas.
• Violeta Sivilevičienė (1955-) - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM skyriaus vedėja.
• Kazys Mockus (1910-) - Vytautininkas, pedagogas.
• Vida Kniūraitė (1950-) - VPU Istorijos fakulteto dekanė, istorijos mokytoja ekspertė.
• Laurynas Ivinskis (1810-1881) - Pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas.

tags: #dainininkas #mantas #vygantas #gime