Įvadas
Žmonių globos bendrijos Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę paramą ir pagalbą pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Šiame straipsnyje aptariama, kas yra žmonių globos bendrija, kokios yra jos pagrindinės veiklos kryptys, ir kaip šios organizacijos prisideda prie visuomenės gerovės. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Samariečių Bendrijos (LSB) ir Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pavyzdžiais, siekiant iliustruoti bendrijų veiklos įvairovę ir svarbą.
Lietuvos Samariečių Bendrija: Istorija ir Veikla
Įkūrimas ir Pagrindinės Kryptys
Lietuvos Samariečių Bendrija (LSB) įsikūrė 1992 m. sausio mėn., praėjus dvejiems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Iniciatyvinės grupės posėdis įvyko Kaune, Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios klebonijoje, kur buvo nutarta šaukti LSB steigiamąją konferenciją. 1992 m. sausio 25 d. Kaune įvyko steigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo atstovai iš Kauno, Vilniaus, Kelmės, Šiaulių ir Jurbarko. Konferencijoje buvo patvirtinti LSB įstatai ir išrinkta valdyba iš 13 narių. LSB buvo įregistruota Lietuvos Teisingumo ministerijoje 1992 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 148-VO.
Rūpestis dėl didelio žmonių skurdo ir nuasmeninimo, kurį paliko Sovietų Sąjunga, subūrė 47 asmenų grupę, pasiryžusią įkurti organizaciją, dirbsiančią Lietuvos visuomenės labui. LSB devizu pasirinko „Skubėkime daryti gera“.
LSB, būdama nauja organizacija Lietuvoje, neturinti prieškarinių tradicijų ir patirties, rėmėsi užsienio šalių patirtimi, kad nustatytų svarbiausias kryptis ir prioritetus. Buvo pasirinkta neįgaliųjų vaikų, nelankančių bendrojo lavinimo mokyklų ar globos įstaigų, globa bei parama, taip pat vienišų senelių, neįgaliųjų ir socialiai remtinų žmonių globa.
Veiklos Principai ir Parama
LSB, radusi rėmėjų, organizuoja įvairias labdaros ir paramos akcijas, lanko vienišus ir neįgalius žmones namuose, rengia išvykas į kultūrinius renginius ir dalyvauja įvairiuose projektuose. Jau nuo pirmų veiklos dienų imta kovoti su skurdu, negalios žmonių atskirtimi, skurstantiems žmonėms teikiant pagalbą rūbais, inventoriumi ir maistu.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti žmogų pagal gimimo datą
LSB žengiant pirmuosius žingsnius daug padėjo Vokietijos ASB (Arbeiter Samariter Bund), ypač jos vadovai F. Tepperwien, W. Müller ir H. Röhrig, kurie ne kartą aplankė Lietuvą, daug patarė kuriant organizaciją ir formuojant jos uždavinius.
Plėtra ir Tarptautinis Bendradarbiavimas
Jau 1992 m. įsikūrė LSB skyriai Kaune, Jurbarke, Kelmėje, Vilniuje ir Šiauliuose. Nuo 1993 m. iki 2004 m. buvo įsteigti 25 skyriai įvairiuose Lietuvos miestuose, o Bendrijos narių skaičius išaugo iki 3000. 2004 m. LSB tapo asociacija, kuriai priklauso 11 narių-skyrių.
Nuo 1996 m. LSB priimta į SAM.I. (Samaritan International) - tarptautinę organizaciją, jungiančią Europos samariečius ir vykdančią dalį Europos Sąjungos socialinės programos.
LSB nuolat bando paveikti Vyriausybę ir savivaldybes, kad šios dalį socialinių paslaugų bei mokymo perduotų tokiai veiklai pasirengusioms nevyriausybinėms organizacijoms, tarp jų ir LSB.
Pagrindinė varomoji LSB jėga - samariečiai, organizacijos nariai, kurie 90 procentų darbų atlieka nemokamai, aukodami savo laiką, mintis, gabumus, parodydami didelę kantrybę ir altruizmą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata Vilkaviškio rajone
Apdovanojimai ir Įvertinimas
LSB išsiskyrė ir buvo apdovanota Sidabrinės rožės apdovanojimais dėl itin plačios veiklos, skirtos padėti pagalbos reikalingiems žmonėms ir kovoti su skurdu Lietuvoje, bei dėl savanorių samariečių pasišventimo.
Lietuvos Sutrikusios Psichikos Žmonių Globos Bendrija: Specifika ir Veikla
Įkūrimas ir Teisinė Bazė
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija yra smulki privati narystės organizacija, veikianti pagal EVRK klasifikaciją „Kitų, niekur kitur nepriskirtų, narystės organizacijų veikla“. Įmonės pavadinimas registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 1997 m. kovo 27 d. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija (kodas 291942170) buvo įkurta 1997 m. kovo 27 d. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos.
Tikslai ir Veiklos Aspektai
Bendrija vykdo visuomenės informavimo kampanijas, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą. Siekiama glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus, pažinimą, organizuojamos bendros sociokultūrinės veiklos su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatinama savanorystė.
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis, skatinama įvairiapusiška bendruomeninių paslaugų plėtra, neįgaliųjų teisinė savišvieta, užtikrinamas bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizacija ir kompetencijų kėlimas. Ugdoma neįgaliųjų šeimų atsakomybė ir suteikiama visapusiška informacija apie psichikos ligų ar smurto artimoje aplinkoje prevenciją, psichologinę pagalbą bei galimų krizinių situacijų valdymą.
Teisinė Pagalba ir Atstovavimas
Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus žmonių patirtys globos namuose
Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose.
Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.
Bendradarbiavimas su Tarptautinėmis Organizacijomis
2005 m. Bendrija tapo pilnateise EUFAMI (Europos šeimų, kurių nariai serga psichikos ligomis, asociacijų federacija) nare. Ši organizacija buvo įkurta 1990 m., siekiant vienyti ir atstovauti psichikos negalią turinčių neįgaliųjų ir jos šeimos narių, asociacijų interesus ES lygmeniu. Bendradarbiavimas su EUFAMI tęsiamas. Planuojama siųsti Bendrijos deleguotą atstovą į EUFAMI organizuojamą visuotinį narių suvažiavimą ir kasmetinius mokymus.
Visuomenės Švietimas ir Socialinė Integracija
Visuomenės švietimas yra vienas pagrindinių veiksnių, didinančių neįgaliųjų socialinę integraciją, padedančių mažinti stigmą ir diskriminaciją. Bendrijos organizuojamos konferencijos leidžia suburti geriausias specialistų, ekspertų komandas, kurios numato ateities gaires neįgaliųjų socialinių, politinių, ekonominių, psichologinių ir kitų problemų sprendimams.
Nuo 2007 m. Bendrija Lietuvos apskrityse organizuoja seminarų ciklus (apskrito stalo diskusijas) psichikos sveikatos specialistams, savivaldybių darbuotojams ir bendrijų atstovams aktualiais psichikos sveikatos priežiūros klausimais. Organizuojami seminarai (apskrito stalo diskusijos) leidžia plačiau ir lokaliai įsigilinti į problemų esmę, išryškina bendruomenėje teikiamų alternatyvių paslaugų naudą neįgaliesiems.
Kvalifikacijos Kėlimas ir Mokymai Darbuotojams
Bendrijos įkurtų skyrių pirmininkams ir kitiems darbuotojams tenka labai didelis darbo krūvis, jiems daugiausiai tenka bendrauti ir rūpintis neįgaliaisiais bei jų artimaisiais, užtikrinti teikiamų paslaugų nuoseklumą, teisingą ir kokybišką projektų valdymą, ir pan. Šis darbas reikalauja nemažai psichologinių žinių ir įgūdžių.
Todėl labai svarbu padėti Bendrijos darbuotojams kelti kvalifikaciją ir organizuoti jiems kasmetinius mokymus, kurių metu jie įgytų praktinių žinių, pasidalintų savo gerąja patirtimi, keltų kvalifikaciją, atkurtų darbinius įgūdžius. Organizuojami mokymai tokiomis temomis kaip:
- „Psichikos sveikatos priežiūros sistemos teisinis reglamentavimas praktika ir tarptautinės rekomendacijos“
- „Lygių galimybių politika“
- „Projektų administravimas ir mokesčių pagrindai NVO“
- „Neįgaliųjų užimtumas ir integracija į darbo rinką“
Reabilitacija ir Aktyvus Poilsis
Psichikos negalią turintiems asmenims pagal sergamų ligų kvalifikaciją yra retai skiriamas reabilitacinis sanatorinis gydymas, todėl aktyvus poilsis prie jūros yra tam tikra alternatyva, kuria neįgalieji be galo džiaugiasi ir vertina.
Vasaros stovyklos metu neįgalieji turiningai leidžia laiką, turi galimybę pajusti fizinio aktyvumo naudą, palaikyti ir stiprinti sveikatą, įvairių užsiėmimų metu lavina savo kasdieninius buitinius, maisto ruošos, bendravimo įgūdžius. Į stovyklą kviečiami psichikos neįgalieji iš visų Bendrijos skyrių ir užimtumo kambarių.
Pagalba Šeimoms
Daugelio turinčių psichikos sutrikimų neįgaliųjų būklė labai priklauso nuo šeimų materialinės ir emocinės paramos. Šeimos, gyvendamos su sutrikusios psichikos asmeniu, dažnai išgyvena stresines situacijas, todėl pagalba turi būti teikiama ne tik neįgaliesiems, bet ir jų šeimos nariams, taip užtikrinant geresnius psichosocialinės reabilitacijos rezultatus.
Aktyvaus poilsio šeimų stovykla orientuota į padidintos socialinės rizikos šeimas. Stovykloje vyksta bendri ir atskiri praktiniai užsiėmimai neįgaliesiems ir jų šeimoms nariams, skaitomi pranešimai (psichologinės pagalbos, streso ir žalingų įpročių prevencijos, sveikos gyvensenos, konfliktinių situacijų valdymo šeimoje, bendravimo įgūdžių lavinimo temomis), teikiamos individualios psichologinės konsultacijos.
Kultūrinė Veikla ir Kūrybinė Saviraiška
Kasmet pasiruošimas šventei neįgaliuosius bendruomenėse suburia, motyvuoja kūrybinei veiklai, skatina užimtumą ir lavina muzikinius įgūdžius. Bendrija kasmet rugpjūčio mėn. organizuoja Respublikinį meno plenerą, skirtą asmenims, turintiems psichikos ir emocinių sutrikimų. Meno terapija - puiki priemonė kryptingai psichikos neįgaliųjų socialinei integracijai.
Plenero metu dalyviams yra suteikiamos reikalingos erdvės ir priemonės, kūrybiniam procesui pateiktos užduotys sukurti bent po vieną unikalų dailės kūrinį ir jį pristatyti. Renginio metu vyksta ne tik neįgaliųjų kūrybinis procesas, bet yra vedami seminarai meno terapijos klausimais.
Finansiniai Rodikliai
Remiantis informacija, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pajamos sudarė 229 tūkst. €, o grynasis pelnas siekė 35 €. Pajamų pokytis sumažėjo 31,5 %. Vidutinis įmonės darbuotojų skaičius buvo 8, o darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 20 %. Įmonė valdo vieną transporto priemonę. Scoris reitingas - 5 balai, kas rodo vidutinį patikimumą. Scoris EKO indeksas - D, atspindintis žemą tvarumo aplinkai lygį.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nepaisant svarbios veiklos, žmonių globos bendrijos susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, savanorių paieška ir išlaikymas, visuomenės stigmatizacija ir nepakankamas valstybės dėmesys. Svarbu, kad valstybė ir savivaldybės aktyviau bendradarbiautų su šiomis organizacijomis, užtikrintų stabilų finansavimą ir sudarytų palankias sąlygas jų veiklai plėtoti.
Ateityje žmonių globos bendrijos turėtų stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, plėsti teikiamų paslaugų spektrą ir aktyviau dalyvauti formuojant socialinę politiką. Taip pat svarbu didinti visuomenės informuotumą apie neįgaliųjų ir kitų pažeidžiamų grupių problemas, skatinti toleranciją ir integraciją.
tags: #kam #priskiriami #zmoniu #globos #bendrija