Vieni kūdikiai ir vaikai mėgsta vandenį, kiti - ne. Bet net ir pastarųjų maudymosi patirtį galima paversti malonia. Juk vaiko maudynės gali būti smagios. Be to, tai yra puikus būdas užmegzti ryšį su mažyliu. Šiame straipsnyje rasite išsamius patarimus, kaip maudyti naujagimį, kokios temperatūros turėtų būti vanduo ir patalpa, kokias priemones pasirinkti, kad nedirgintų vaiko odos, kaip rūpintis vaikučio oda po maudynių ir kokia turėtų būti mamos ar tėčio laikysena, kad neskaudėtų nugaros bemaudant mažylį.
Kada pradėti maudyti naujagimį?
Domitės kaip maudyti naujagimį? Klausimai, tokie kaip "Kada galiu pradėti maudyti naujagimį?", "Kaip dažnai reikėtų maudyti kūdikį?" ir "Kiek laiko turėtų trukti maudymas?" kyla daugeliui pirmojo vaiko susilaukusių tėvelių. Anot specialistės, nepaisant tyrimų, nėra konkrečių rekomendacijų, kada, grįžus iš gimdymo namų ar ligoninės, reikėtų pirmą kartą išmaudyti naujagimį. Gydytoja rekomenduoja žiūrėti pagal situaciją ir jei viskas yra gerai, maudyti nors ir tą pačią dieną.
„Daug kas priklauso nuo mamos. Kokia jos būklė, ar jai sunku adaptuotis, koks jos režimas, jeigu jai kažkas kelia stresą, iškart pulti maudyti nereikėtų. Literatūroje nuomonės išsiskiria. Vienur rašoma, kad reikėtų numaudyti iškart, kad nuplautume mikrobus, kurių vaikas prisirinko ligoninėje. Kitur sakoma, kad geriau neskubėti, nes jei gimdymas buvo sklandus, vaikas gulėjo ant mamos pilvo, jo oda pasiėmė gerųjų bakterijų, todėl pulti maudyti su muilu nereikėtų. Kad ir kaip bebūtų - kažkada pirmomis dienomis reikėtų naujagimį nuprausti“, - sakė I.Plėštytė-Būtienė.
Postnatalinis laikotarpis, einantis iškart po kūdikio gimimo, iš esmės yra skirtas ryšiui su naujagimiu užmegzti. Pirmąją valandą po gimimo naujagimis būna ypač neramus ir netrukus pradeda ieškoti mamos krūties. Jei ką tik gimęs kūdikis maudomas per anksti, nutrūksta mamos ir vaiko odos kontaktas, o tai gali turėti neigiamą poveikį besiformuojančiam žindymo įgūdžiui. Todėl iš karto po gimimo naujagimių maudyti nerekomenduojama.
Naujagimius pakanka kruopščiai sausai nušluostyti ir laikyti šiltai, išlaikant tiesioginį odos kontaktą su mama ar tėčiu. Varškinis dangalas, arba vernix caseosa, yra nuostabus maitinamasis ir apsauginis sluoksnis, kuris dengia visą arba beveik visą naujagimio odą. Jo nereikia nuplauti. Po kelių dienų sausus varškinio dangalo likučius iš odos raukšlių reikia švelniai išvalyti su aliejumi, kad oda šiose vietose nesudirgtų. Po to jau galima pradėti maudyti kūdikį. Nereikia laukti, kol nukris bambos virkštelė. Tik po maudymo būtina atsargiai nušluostyti odą aplink bambą.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Kiek laiko ir kaip dažnai maudyti kūdikį?
Kiekvienas kūdikis skirtingai reaguoja į vandenį. Maudynėms tinka bet koks laikas ir beveik visada jos naudingos. Tai gali tapti atpalaiduojančiu ritualu kūdikiams ir mažiems vaikams. Maudynės yra proga visai šeimai - tėveliams ir kūdikiui - atitrūkti nuo kasdienybės ir kartu nesiblaškant mėgautis švelniomis akimirkomis. Jei tą pačią išvykimo iš ligoninės dieną naujagimis vakcinuojamas, maudymą vienai dienai patariama atidėti. Tiesiog norima išvengti bet kokio sudirginimo injekcijų vietoje.
Pasak I.Plėštytė-Būtienės, naujagimius reikėtų maudyti kas antrą-kas trečią dieną, vyresnius - pagal poreikį. „Vieni būna tokie, kurie valgydami labai apsiterlioja, juos ir prausti reikėtų dažniau. Dar žiūrėti, ar vaikui patinka maudytis. Jei ne, kasdien nereikia. Užtenka kas dvi-tris dienas. O jei vaikui patinka, galima ir kasdien. Bet bent du kartus per savaitę reikėtų kūdikį nuprausti“, - sakė gydytoja.
Vyresnius - trejų-penkerių metų vaikus - ji pataria maudyti pagal poreikius ir aplinkybes. Jei vasara, vaikas prakaituoja - maudyti dažniau, jei vaikas stambus - vėlgi dažniau. „Vis tik du kartus per savaitę yra rekomenduojama normaliai nuprausti vaiką, o kiekvieną vakarą - apiprausti“, - teigė gydytoja.
Jei kūdikiui patinka maudytis, vandenyje jis gali išbūti 3-10 minučių. Vyresni vaikai gali būti ir ilgiau, nes jiems ne taip greitai pasidaro šalta.
Kaip paruošti aplinką ir vandenį kūdikio maudymui?
Norint, kad kūdikio maudymas būtų sėkmingas, svarbu yra pradėti jį teisingai. Kuo geriau pasiruošite, tuo procesas bus malonesnis. Kad apsaugotumėte vaiką nuo nereikalingos įtampos, prieš jį maudydami, patys nusiprauskite. Įsitikinkite, kad turite visas reikiamas priemones, prieš procesą, o ne po jo. Patikėkite, mažiausiai, ko jums reikia, - tai nerimo dėl šlapio, slidaus, rėkiančio vaiko, kol jūs reikiamus daiktus mėginate pasiekti…
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Vandens paruošimas
Pasak medikės, akivaizdu, kad vandenyje, kurio patys negertume, tarkime, iš ežero, kūdikio nereikėtų maudyti. Bet šiais laikas vanduo iš čiaupo yra išvalytas ir geriamas, todėl tokiame vandenyje galima maudyti kūdikius, ir jo virinti nereikia. „Jei tėvai nėra užtikrinti dėl švaros, nepatinka vandens kvapas ar dar kas nors, reikėtų pavirinti. Vandens temperatūra turėtų siekti 36-37 laipsnius, kad kūdikis jaustųsi patogiai. Maudynių trukmė turėtų būti racionali - valandą nereikėtų kūdikio laikyti vandeny, nes šis greitai atšąla, vaikas gali sušalti. Manau, kad penkių-septynių minučių tikrai užtenka“, - teigė gydytoja.
Naujagimio maudymui visiškai tinka Lietuvos vandentiekio vanduo, kuris yra švarus ir saugus - juk jį leidžiama gerti. Vandentiekio vandens nereikia virinti. Tačiau jei tėvams be galo neramu, tai niekas negali jiems uždrausti vandenį virinti, nors ir iki vaiko paauglystės.
Vandens temperatūra turi būti 36-37°C. Ją tikrinkite specialiu vandens termometru, jo parodymus žiūrėkite neištraukę termometro iš vandens.
Pradinė vandens temperatūra vonelėje turi būti 37 °C. Vandens vonelėje temperatūrą galime patikrinti jautria alkūnės oda. Įmerkite alkūnę giliai į vandenį. Jei jaučiate, kad vandens temperatūra maloni, ne per karšta ir ne per šalta, ji bus maloni ir jūsų kūdikiui.
Optimali vandens temperatūra kūdikiui yra 32 - 37°C (vieniems kūdikiams gali patikti vėsesnis, kitiems - kiek šiltesnis vanduo). Prieš keldami mažylį į vonelę, patikrindami vandens temperatūrą termometru, rankos riešu ar alkūne.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Reikėtų įmerkti termometrą į vonelę ir stengtis, kad vanduo nelabai pravėstų. Kai vanduo atvėsta iki 30°C - vaikučiui jau vėsu.
Aplinkos paruošimas
Jei namuose yra šilta, o vonioje tokia temperatūra, kad ir mums patiems nusimaudžius nėra šalta, viskas gerai, papildomai šildyti nereikia. „Žinoma, svarbu žiūrėti, kad nebūtų skersvejų, kad nebūtų darinėjamos durys, bet nereikia ir daryti pirties. Vaikas turi adaptuotis prie tokios temperatūros, kurioje ir gyvens“, - sakė medikė.
Vonios kambarys turi būti šiltas ir jaukus (ne mažiau kaip 24 °C). Kambario temperatūra turi būti 20-23°C.
Optimali oro temperatūra yra apie 24°C. Jei oras yra vėsesnis, dauguma kūdikių jaučia diskomfortą ir ištraukti iš vonelės niurzga, verkia.
Kokias priemones naudoti maudant kūdikį?
Prieš maudydami kūdikį pasiruoškite muilą ar prausiklį, šampūną. Pirmomis dienomis, anot I.Plėštytė-Būtienės, naujagimis tikrai nėra purvinas, todėl nei plaušinė, nei muilas nėra būtini. „Vaistinėse yra didelis pasirinkimas kūdikiams skirtų priežiūros priemonių, idealu, kad tai nebūtų sausinantis ar dezinfekuojantis prausiklis, nes bakterijos ant kūdikio odos yra labai reikalingos. Tinka paprasti prausikliai be kvapiųjų medžiagų, bespalviai. Tokio užtenka vos vieno lašelio. Be to, nereikia jo naudoti kaskart prausiant - su prausikliu galima maudyti kūdikį kartą per savaitę“, - pasakojo specialistė.
Kūdikį geriau maudyti su vonios priemonėmis, specialiai pritaikytomis gležnai kūdikių odai, o ne vien švariame vandenyje. Specialios sukurtos kūdikių maudymo priemonės švelniai nuplauna sauskelnių kremo likučius ir ekskrementus. Vanduo be prausimo priemonių gali išsausinti gležną kūdikio odą. Nepatartina naudoti vonios putas.
Geriausia naudoti švelnias prausimo priemonės, pavyzdžiui, kreminį pienelį su medetkomis, kurio sudėtyje yra maitinamųjų medžiagų (migdolų aliejaus) ir odą raminančių veikliųjų medžiagų (medetkų ir ramunėlių). Jei kūdikio oda labai sausa, į vonelę galima įpilti šiek tiek vaikiško bekvapio kūno aliejaus su medetkomis. Turėkite galvoje, kad tuomet maudyti reikės labai atidžiai, nes vonelėje esantis aliejus padengia odą ir ji tampa slidi. Neramiems ir labai aktyviems vaikams puikiai tinka raminamasis prausiklis su medetkomis.
Specialiai kūdikiams skirtas priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja odos, ją drėkina.
Kad neišsausėtų odelė ir nebūtų pašalintos natūralios odos išskiriamos apsauginės barjerinės medžiagos, maudyti patariama 2-3 kartus per savaitę, taigi - kas antrą dieną. Muilą pakanka naudoti 1-2 kartus per savaitę. Bet kokio muilo ant kūdikio odos nepalikite ilgiau kaip 5 minutes. Kūdikių odai drėkinti tinka aliejai - saulėgrąžų, simondsijų, migdolų, sezamo, kviečių daigų ar specialios kūdikiams skirtos odos priežiūros priemonės. Atkreipkite dėmesį, kad aliejus būtų be konservantų, jopilkite į vonelę 5 ml arba ištepkite odelę po maudymo, ypač kai oda sausa, sutrūkusi, lupasi, gimus perbrendusiam naujagimiui.
Kaip prižiūrėti kūdikio galvytę?
Galvos plovimas vaikui kelia didžiausią diskomfortą, todėl nenustebkite, kad kūdikis ims verkti. Tai jautri vieta. Vis gi gydytoja rekomenduoja kartą per savaitę išplauti ją su šampūnu.
„Naujagimiui, gimdymo metu plaukai išsitepa, ten lieka ir kraujo, ir gleivių, todėl reikėtų juos švariai nuplauti, bet jei maudome kas antrą dieną, kaskart su šampūnu plauti galvos tikrai nereikia“, - teigė specialistė.
Kūdikiui galvytę pakanka plauti kartą per savaitę, bet jei kūdikio galvytė labai prakaituoja, plaukite dažniau. Galvos plovimo dažnis priklauso nuo to, kaip greitai plaukučiai „sulimpa“ ir praranda purumą. Naudokite tik kūdikiams skirtus šampūnus, kurie negraužia akyčių.
Dar vienas klausimų keliantis dalykas - pleiskanų luobelė ant kūdikio galvytės. Pasak gydytojos, jei ji nėra didelė, nieko nedaryti nereikia - užtenka švelniai patrinti skudurėliu. Jei didesnė - valandą prieš maudynes ištepti galvą vaikišku aliejumi, o paskui nuplauti. Nušluosčius, švelniai pavalyti specialiomis medžiaginėmis šukomis, bet jokiu būdu nekrapštyti. „Po truputį savaime praeis, tik nereikia skubėti ir tikėtis, kad po pirmų maudynių ji išnyks“, - sakė pašnekovė.
Ar galima į vandenį pilti eterinius aliejus?
Nors šiuolaikiniams tėvams jau nereikia aiškinti, kad į vandenį nereikia pilti kalio permanganato, anot gydytojos, dabar yra kita itin pamėgta priemonė - eteriniai aliejai. „Su jais daroma labai daug klaidų. Jei suaugusiesiems tinka ir jiems skaniai kvepia, tai nereiškia, kad naujagimiui, kurio uoslė ir oda yra dešimt kartų jautresnė, patiks tas aliejus. Todėl pirmaisiais metais nerekomenduoju jų naudoti kur tik papuola. Pilti į vandenį tikrai nereikia, nes mažylių oda labai jautri ir mes nežinome, kiek tai gali ją sudirginti. Dabar netgi pastebiu, kad tėvai, norėdami, jog jų vaikai nesirgtų, tiek prigarina tų eterinių aliejų, kad vaikai pradeda sloguoti nuo jų“, - sakė medikė.
Ką daryti nuprausus vaiką?
Gydytoja pataria, po prausimosi neskubėti. Kūdikį reikia iššluostyti ir leisti jam pabūti nuogam. Jei matote, kad oda sausėja, ištepkite aliejumi. Tiesa, aliejus gali būti ne tik sausos odos, bet ir masažo pagalbininkas. Juk vaiko paglostymas ir prisilietimai sutvirtina ryšį. Jei kūdikis stambesnis ir susidaro raukšlės, kuriose kaupiasi nešvarumai bei drėgmė, yra specialūs kremai su cinku ir variu. Jei viskas gerai, tokias vietas užtenka nuvalyti švaria medžiagėle.
Medikė nerekomenduoja kūdikio ausų valyti ausų krapštukais. „Užtenka išorinę landą iššluostyti rankšluosčiu, kad sieros nenustumtumėte į ausies landą“, - sakė medikė.
Pirmaisiais mėnesiais ji pataria po maudynių kūdikiui uždėti kepurytę. Džiovinti plaukų džiovintuvu jokiu būdu nereikia. „Tik dar labiau išsausinsite galvos odą, be to, galite ir nudeginti“, - perspėja gydytoja.
Kai vaikas sausas ir aprengtas, galima praverti vonios duris, kad temperatūra po truputį vėstų.
Po maudynių naujagimius ir mažus vaikus reikia apgaubti rankšluosčiu ir kruopščiai, švelniai, bet greitai nušluostyti. Geriausiai tinka minkštas, purus, iš anksto pašildytas frotinis rankšluostis. Jei šalia nėra šildytuvo, rankšluostį galima iš anksto pašildyti priglaudus prie tėvelių kūno.
Vaikiškas bekvapis kūno aliejus su medetkomis puoselėja ir saugo gležną jūsų kūdikio odą, jį galima naudoti ir tada, kai atliekamas raminamasis masažas.
Kruopščiai išvalykite tas kūdikio kūno dalis, kur gali likti vandens, pavyzdžiui, pažastis, ausytes, kakliuką.
Drabužėlius iš anksto pašildykite ant gyvatuko - kūdikiui bus jaukiau juos vilkėti.
Kur maudyti kūdikį geriausia?
Pirmaisiais mėnesiais gydytoja pataria vaiką maudyti kūdikių vonelėse, kur ir saugiau, ir paprasčiau. Po kokio mėnesio, jei tėvai nusprendžia, kad prilaikydami leis vaikui ir paplaukioti, ir panardyti, galima ir vonioje. Vis tik I.Plėštytė-Būtienė pataria būti labai švelniems, kad kūdikis neišsigąstų. Jei tai pirmas vaikas, geriausia, kad maudytų jį abu tėvai, kol neturi tinkamų įgūdžių.
Parduotuvėse galima įsigyti patogių kūdikiams skirtų vonelių, pagamintų iš lengvo plastiko ir su vandens išleidimo anga dugne. Bet naujagimį taip pat lengvai galima maudyti ir švariame praustuve. Geriau nenaudokite vonios pagalvėlių ir sėdynių, plūduriuojančių žiedų. Jie ne tik trukdo tiesioginiam vaikučio ir tėvų odos kontaktui, bet ir gali sukelti pagundą palikti kūdikį be priežiūros, net ir trumpam.
Ar reikia grūdinti kūdikį?
Anot gydytojos, apliejimas šaltesniu vandeniu yra jau daugelį metų rekomenduojamas. Tik nereikia pulti į kraštutinumus ir nepilti ant vaiko ledinio vandens. „Kad aplietumėte šaltu vandeniu nesukeldami jokių pasekmių, reikia bent pusės metų, kad vaiko kūnas priprastų. Atvėsinkite vandenį po vieną laipsnį ir po truputį pratinkite. Tokias procedūras galima pradėti nuo kokio 2 kūdikio mėnesio, jei jis sveikas“, - sakė medikė.
Ar galima su vaiku į pirtį?
Anot gydytojos, vesti vaiką į pirtį galima, bet viskas turi būti saikinga. „Dvidešimt minučių ten su juo sėdėti tikrai nereikia. Be to, reikia įvertinti ar nėra kokios nors širdies ligos, imuninės sistemos problemų, ar nesloguoja. Jei vaikas sveikas, po truputį pratinti galima, tik nereikia perkaitinti“, - sakė medikė.
Vienerių metų vaiko vesti į pirtį ji dar nerekomenduoja, bet dvejų-trejų metų mažylį jau galima.
Ką daryti, jei vaikas serga?
Jei vaikas serga ir karščiuoja, apiprausti po dušu, pasak medikės, reikia, bet didelių maudynių geriau vengti. „Numušus temperatūrą reikia apiprausti, nes ir pačiam vaikui bus lengviau“, - pataria I.Plėštytė-Būtienė.
Ką daryti, jei kūdikis bijo maudytis vonioje?
Maždaug 9-10 mėnesių kūdikiams ima reikštis įvairios baimės ir tai yra normali vaiko raidos dalis. Patarimai, kaip elgtis, jei kūdikis bijo maudytis vonioje:
- Išsiaiškinkite baimės priežastis. Pasistenkite pastebėti, ko konkrečiai bijo kūdikis.
- Parodykite didelės vonios privalumus.
- Maudykitės kartu su vaiku.
- Mažą vonelę įdėkite į didelę vonią. Kitų maudynių metu vaiką maudykite į didelę vonią įstatytoje vonelėje, tačiau vandens pripilkite ir į didelę vonią, paraginkite vaiką jį paliesti, pasitaškyti.
Svarbūs patarimai maudant kūdikį
- Prižiūrėkite mažylį visą laiką, kol jis yra vonioje. Kūdikiai gali prigerti net tada, kai vandens tėra vos 2-3 cm.
- Nepilkite pernelyg daug vandens.
- Pasirūpinkite, kad mažylis nepargriūtų. Patieskite vonioje guminį kilimėlį ir pasodinkite kūdikį ant jo. Nuo pat pradžių laikykitės taisyklės: vonioje jam galima tik sėdėti, stovėti - šiukštu.
- Muilą naudokite saikingai. Muilas, šampūnas ir vonios putos ilgai mirkstant dirgina odą, todėl naudokite juos saikingai arba rinkitės specialias priemones, pritaikytas jautriai kūdikių odai.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kūdikių maudymą
Ar reikia vonelės?
Nebūtina. Naujagimį taip pat lengvai galima maudyti ir švariame praustuve.
Kaip prižiūrėti bambą maudant?
Kol neužgijusi bambos žaizda, daugeliui tėvų neramu, ar galima ją šlapinti maudant. Patariu specialiai jos nemirkyti, bet jei šiek tiek sudrėko - tikrai nieko baisaus.
Ką daryti, jei sausa oda?
Odą sausina ne pats vanduo, o putojantys prausikliai ir muilai. Jei odelė švari, nėra pūlinukų, užtenka maudyti tik vandenyje be jokių prausiklių. Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, rinkitės „sausesnį“ maudynių metodą - apšluostymą. Į vonelę galima įtiesti minkštą rankšluostį, poroloną ar įdėti specialų vonios gultuką. Be to, kūdikių odelė yra labai plona, ją sausina net ir apiprausimas vandeniu, todėl prausiklius naudokite pagal poreikį ir saikingai (pakanka vos kelių lašų). Pirmosiomis dienomis geriausia nenaudokite nieko.
Kūdikių odos priežiūra po maudynių
Po maudynių svarbu tinkamai pasirūpinti kūdikio odele. Kūdikį atidžiai nusausinkite, prieš uždėdami sauskelnes ar drabužėlius. Jei kūdikio oda labai sausa arba net trūkinėja, galite tepti vazelino pagrindu pagamintus produktus. Taip pat galite patepti odą drėkinamuoju losjonu, jei jame nėra kvepalų ir dažiklių, kurie gali dar labiau suerzinti jūsų kūdikio odą. Pastebėjusi, kad odelė paraudusi, patepkite kremu. Tinka ir kūnelio priežiūros aliejukas. Sušukuokite plaukučius. Rinkitės šukas su saugiais apvaliais dantukais arba labai minkštą ir švelnų šepetėlį. Nukirpkite nagučius. Rinkitės specialiai kūdikiams sukurtas žirklutes apvaliais galiukais.
Dažnos kūdikių odos problemos ir jų sprendimai
Kūdikių oda yra labai jautri ir linkusi į įvairias problemas. Štai keletas dažniausių problemų ir patarimų, kaip jas spręsti:
- Iššutimai: Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą.
- Pleiskanų luobas: Daugeliu atvejų lopšio dangtelis savaime išnyks. Prieš maudant kūdikį, prieš plaunant kūdikio galvos odą ir galvą švelniu šampūnu, gali būti naudinga nedidelį kiekį minkštinančių medžiagų, tokių kaip mineralinis aliejus, patepti pleiskanotoje vietoje. Jei po kelių plovimų nematote būklės pagerėjimo, turėtumėte pasikalbėti su savo kūdikio gydytoju apie kitus galimus gydymo būdus.
- Kontaktinis dermatitas: Jei negalite nustatyti, kas sukėlė reakciją, turėtumėte pasikalbėti su vaiko gydytoju. Gydymas dažnai apima gydymo būdus namuose ir rekomendacijas, tokias kaip apranga kūdikį laisvais drabužiais ir vengimas šiurkščių audinių, tokių kaip vilna, naudojant odai drėkinamuosius kremus be kvapų ir be dažiklių, kiekvieną dieną maudykite kūdikį drungnu vandeniu, kol praeis bėrimas, vengti bėrimą sukėlusios medžiagos, jei ji žinoma.
- Karščiavimas: Norėdami gydyti kūdikį, turėtumėte vėsinti odą ir vengti naudoti aliejinius produktus. Vėsi vonia ar prausimosi skudurėlis gali padėti numalšinti bet kokį niežėjimą ir nuvalyti bėrimą. Turėtumėte kreiptis į savo kūdikio gydytoją, jei bėrimas nepagerėja per 3 dienas, jei oda atrodo užkrėsta, arba jei jūsų kūdikiui pakyla temperatūra.
Kūdikių odos priežiūra skirtingais metų laikais
Perdėtai rūpindamiesi vaiko oda žiemą tėvai dažnai pamiršta, kad tai būtina nuosekliai daryti visus metus, todėl labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno metų laiko ypatumus.
- Žiema: Šaltuoju metų laiku kiekvieno žmogaus oda išskiria mažiau drėgmės. Ne išimtis ir kūdikiai, kurių vonios procedūroms žiemą reikia skirti ypatingą dėmesį. Sumaniai sluoksniuojami, nuo šalčio ir vėjo saugantys vaikiški drabužiai - svarbi tinkamos kūdikio odos priežiūros žiemos metu dalis.
- Pavasaris: Jei vaikas kenčia nuo pavasarinių alergijų, švarai namuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio nei įprastai. Dulkės ar nešvarumai yra papildomi alergenai, neigiamai veikiantys kūdikio odą. Reikia rinktis bekvapes vaikiškas odos priežiūros priemones, kurios padėtų išvengti vabzdžių įgėlimų.
- Vasara: Šiltas oras skatina prakaito išsiskyrimą, tuomet greičiau dauginasi įvairūs mikroorganizmai, galintys suerzinti vaiko odą. To galima išvengti visuomet su savimi turint kelioninį odos priežiūros rinkinį: kūdikių servetėles be alkoholio ir nuo itin sauso oro gelbstintį drėkinamąjį kremą. Tinkamai drėkinama vaiko oda mažiau paveiki saulės pavojams, bet svarbiausių saulės vonių taisyklių reikia irgi nepamiršti. Svarbiausia reguliuoti buvimo lauke laiką. Būtina vengti tiesioginių saulės spindulių ir ypač saugotis saulės kaitriausiu metu - vidurdienį.
- Ruduo: A. Urbutienė pataria rudenį skirti ramioms, malonioms vonios procedūroms, padedančioms užtikrinti kūdikio odos priežiūros reguliarumą. Tėvai yra linkę šaltuoju sezonu vaiką maudyti karštesniame nei įprasta vandenyje. Tai nėra kūdikio organizmui tinkamiausias sprendimas - tiek vasarą, tiek rudenį vaikas turėtų būti maudomas ne karštoje, o šiltoje vonioje. Rudens vonios procedūras verta sujungti su kūdikio masažu.