Nuo pat vaikystės esame mokomi apie kalcio svarbą stipriems kaulams ir dantims. Kalcis iš tiesų yra vienas svarbiausių mineralų žmogaus organizmui, reikalingas ne tik kaulams ir dantims, bet ir normaliai nervų sistemos, raumenų bei širdies funkcijai. Nėštumo metu kalcio poreikis ypač išauga, nes jis reikalingas ne tik motinos, bet ir vaisiaus kaulų bei dantų vystymuisi. Be kalcio, nėštumo metu svarbu užtikrinti pakankamą magnio kiekį, kuris padeda palaikyti normalų raumenų darbą, nervų sistemos funkcijas, mažina nuovargį bei stresą. Šiame straipsnyje aptarsime kalcio ir magnio naudą nėštumo metu, jų poreikį, šaltinius ir svarbą motinos bei vaisiaus sveikatai.
Kalcio svarba nėštumo metu
Kalcis sudaro apie 1,5-2 % viso žmogaus kūno masės, o didžioji dalis sukaupta kauluose ir dantyse. Nors dažniausiai siejamas su sveikais kaulais ir dantimis, kalcis organizme atlieka svarbų vaidmenį daugelyje procesų - nuo nervinių impulsų perdavimo iki širdies ritmo reguliavimo. Apie 99 % viso kalcio atsargų žmogaus kūne yra sukaupta kauluose ir dantyse, suteikiant jiems tvirtumą, elastingumą ir apsaugant nuo lūžių bei karieso. Be kalcio neįmanomas normalus raumenų susitraukimas ir atsipalaidavimas, jis veikia kaip signalų perdavėjas tarp nervų ir raumenų ląstelių. Kalcis palaiko stabilų širdies ritmą bei prisideda prie nervinių impulsų perdavimo. Taigi, kalcis organizme atlieka daug daugiau nei tik kaulų stiprinimo funkciją.
Nėštumo laikotarpis - ypatingas etapas, kai kalcio poreikis moters organizme smarkiai išauga. Mineralas reikalingas ne tik mamos kaulams, dantims ir raumenų veiklai, bet ir vaisiaus skeletui bei dantims formuotis. Kai trūksta kalcio nėštumo metu, dažnai pasireiškia tokie simptomai kaip kojų mėšlungis, dantų silpnėjimas, nagų trapumas, nuovargis. Be to, kalcio stygius nėštumo metu veikia ne tik motiną, bet ir vaisių: kūdikis gali gimti su mažesne kaulų mase, vėliau augimo laikotarpiu susidurti su silpnesne kaulų struktūra.
Mūsų organizmas pats pasigaminti kalcio negali, todėl jo turime gauti iš maisto produktų bei maisto papildų.
Kalcio trūkumo požymiai ir pasekmės
Kai organizme pradeda mažėti kalcio, pirmieji požymiai dažnai būna subtilūs, tačiau ilgainiui tampa vis akivaizdesni. Dažniausiai žmonės pastebi raumenų trūkčiojimus, spazmus ar mėšlungį - tai vienas aiškiausių signalų, kad organizmui stinga šio mineralo. Ne mažiau svarbus ženklas - pakitusi odos, nagų ir plaukų būklė. Nagai tampa trapūs, plaukai ima lūžinėti, o oda - sausesnė. Ilgalaikis trūkumas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų: vaikams - rachitą, o suaugusiems - osteopeniją ar osteoporozę, kai kaulai tampa silpni ir linkę lūžti.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl skysto kalcio vaikams
Kalcio trūkumas nėštumo metu gali pasireikšti tokiais nemaloniais požymiais kaip raumenų spazmai, dantų silpnėjimas, nagų trapumas ir nuovargis.
Kalcio šaltiniai
Pagrindiniai kalcio šaltiniai yra pieno produktai (pienas, sūris, jogurtas), tačiau kalcio natūraliai randama ir kituose produktuose. Žalialapės daržovės - brokoliai, kopūstai, špinatai - suteikia ne tik kalcio, bet ir kitų mikroelementų. Riešutai ir sėklos (sezamo, migdolai, chia) - tai puikus pasirinkimas veganams ar vegetarams.
Jei organizme trūksta kalcio, jo atsargas galima papildyti kalcio preparatais. Svarbu pažymėti, kad iš jų įsisavinama tik apie 30% kalcio, todėl kalcio dienos dozę rekomenduojama paskirstyti ir vartoti dalimis. Geram kalcio įsisavinimui būtinas vitaminas D, mat jis padeda kalcį iš žarnyno pernešti į kraują. Vitamino D3 stoka netgi gali lemti kalcio trūkumą organizme.
Kalcio papildai: kada ir kaip vartoti
Nors idealu būtų visą kalcį gauti iš mitybos, realybėje ne visada tai pavyksta. Čia į pagalbą ateina kalcio papildai. Jie rekomenduojami, kai kraujo tyrimai rodo trūkumą arba kai žmogus priklauso rizikos grupei (nėščiosios, senjorai, veganiškai besimaitinantys asmenys). Yra įvairių papildų formų - kalcio karbonatas ir kalcio citratas yra dažniausiai sutinkami. Pastarasis laikomas geriau pasisavinamu, ypač žmonėms su sumažėjusia skrandžio rūgštimi. Papildai dažnai derinami su vitaminu D, nes be jo kalcio įsisavinimas yra ribotas.
Svarbu suprasti, kad per didelis papildų vartojimas gali sukelti pertekliaus simptomus - nuo virškinimo sutrikimų iki inkstų akmenų.
Taip pat skaitykite: Šaltiniai ir dozavimas vaikams: kalcis, magnis, cinkas
Kalcio perteklius: hiperkalcemija
Nors dažniausiai kalbame apie trūkumą, svarbu nepamiršti, kad ir kalcio perteklius organizme gali būti pavojingas. Medicinoje ši būklė vadinama hiperkalcemija. Ji pasireiškia tuomet, kai ilgą laiką vartojama per daug kalcio papildų arba organizmas dėl ligų ima reguliuoti jo apykaitą netinkamai. Tačiau jei hiperkalcemija užsitęsia, pradeda atsirasti rimtesnės problemos: inkstų akmenys, kaulų silpnėjimas, širdies ritmo sutrikimai. Yra net atvejų, kai per didelis kalcio kiekis kraujyje sukelia sumišimą, atminties praradimą ar net sąmonės praradimą.
Kalcio sąveika su kitais mineralais
Kalcis nėra vienišas elementas - jo poveikis organizmui glaudžiai susijęs su kitais mineralais. Vitaminas D yra būtinas tam, kad kalcis būtų gerai pasisavinamas žarnyne. Jei vitamino D trūksta, net ir vartojant daug kalcio, organizmas negali jo tinkamai panaudoti. Kita vertus, per daug kalcio gali slopinti magnio įsisavinimą. Ne mažiau svarbus ir fosforas, kuris kartu su kalciu sudaro kaulų mineralinę struktūrą. Tačiau per didelis fosforo kiekis, dažnai gaunamas iš gazuotų gėrimų ar perdirbtų produktų, gali išbalansuoti šią pusiausvyrą.
Kada kreiptis į gydytoją
Kalcio trūkumo ar pertekliaus požymiai dažnai būna panašūs į kitų ligų simptomus, todėl vien iš jausenos diagnozuoti sudėtinga. Kreiptis į gydytoją būtina, jei nuolat jaučiate raumenų spazmus, kaulų skausmą, dažnai lūžta nagai ar dantys, vargina nuovargis ir nerimas. Kraujo tyrimai padeda nustatyti ne tik kalcio kiekį, bet ir bendrą mineralų pusiausvyrą organizme. Tiksli diagnozė leidžia parinkti tinkamiausią gydymo ar papildų vartojimo planą.
Magnio svarba nėštumo metu
Magnis dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų, padeda palaikyti normalų raumenų darbą, užtikrina nervų sistemos funkcijas, padeda sumažinti nuovargį bei stresą, subalansuoti cukraus kiekį kraujyje, palaikyti gerą nuotaiką, mažina kraujo spaudimą. Šis mikroelementas yra svarbus energijai ir medžiagų apykaitai. Be jo organizmas negali pasisavinti angliavandenių, baltymų, riebalų, todėl magnio nauda organizmui yra labai didelė. Šis mikroelementas glaudžiai susijęs ir su kalciu, nes yra reikalingas palaikant sveiką kalcio kiekį kraujyje.
Magnio vaidmuo dar labiau išauga nėštumo metu. Priklausomai nuo nėščiosios amžiaus, per dieną reikia gauti maždaug 350-400 mg magnio. Beveik visoms nėščiosios organizmo sistemoms, taip pat ir augančiam vaisiui reikia magnio. Nemažai mamų yra patyrusios trumpą ir diskomfortą keliantį gimdos sukietėjimą, įsitempimą. Tai vadinama gimdos apsitraukimais arba paruošiamaisiais sąrėmiais. Medikai teigia, kad iki kelių kartų per dieną sukietėjanti gimda - visiškai normalu, bet profilaktikai rekomenduojama vartoti magnio papildus.
Taip pat skaitykite: Kalcio šaltiniai vaikams
Magnis - ypač svarbus gimdoje augančio vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Šis mikroelementas padeda puikius pagrindus mažylio kaulams ir būsimiems dantims. Kaip daugelis žinome, suaugusiems žmonėms magnio paros norma yra 400 mg. Gali būti, kad anksčiau pradėti vartoti magnio preparatus paskatins šis faktas: nėštumo metu su šlapimu pašalinama net 25 proc.
Magnio trūkumo požymiai ir priežastys
Sumažėjus magnio kiekiui organizme sutrinka ne viena, bet kelios organizmo funkcijos:
- Raumenis traukia mėšlungis.
- Sutrinka miegas.
- Pasireiškia rankų ir kojų pirštų tirpimas.
- Juntamas bendras silpnumas.
- Padidėjęs nervingumas.
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija.
- Atminties susilpnėjimas.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai.
- Sumažėjęs sportinis pajėgumas.
- Odos sudirgimai.
- Pakilęs kraujospūdis.
Magnio stoką gali iššaukti gausus prakaitavimas sportuojant, geriami šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai, perteklinis alkoholio ar kofeino vartojimas, viduriavimas, didelės fizinio darbo apkrovos, nesveika mityba, stresas, nėštumas ar žindymas bei paauglystės metu pastebimas intensyvus augimas.
Magnio šaltiniai
Norint savo organizmo magnio atsargas papildyti natūraliais būdais, būtina pasirūpinti sveika ir subalansuota mityba, kurios racione būtų lapinių daržovių, migdolų ir anakardžių riešutų, avokadų, bananų, pupelių, visadalių grūdų, neriebių pieno produktų ir juodo šokolado.
Su tinkama mityba pavyks užtikrinti tik dalį reikiamos magnio paros dozės, ypač, kai organizmas jaučia jo stoką, tačiau likusią dalį pavyks gauti vartojant kokybiškus tablečių ar miltelių formos maisto papildus.
Magnio papildai: formos ir vartojimo taisyklės
Mūsų vaistinėse ir internetinėje parduotuvėje rasite didelį magnio preparatų asortimentą bei kainų įvairovę. Galėsite pasirinkti jums ir jūsų gyvenimo būdui tinkamiausią vartoti mikroelemento formą: kapsulės, tirpūs vandenyje milteliai, šnypščiosios tabletės, skysti magnio papildai. Į maisto papildus magnis dedamas druskų pavidalu, todėl pagal druskos kilmę preparatai yra skirstomi į organinius arba neorganinius. Juose yra randamas skirtingas šio mikroelemento kiekis, todėl renkantis priimtiniausią formą, atkreipkite į tai dėmesį.
Vartojant magnio preparatus, būtina laikytis kelių taisyklių:
- Magnio nevartoti kartu su kalciu vienu metu, nes šie mikroelementai veikia priešingai ir konkuruoja tarpusavyje, taip silpnindami vienas kito poveikį. Norint užtikrinti efektyvų jų įsisavinimą, reikėtų magnį vartoti ryte, o kalcį - vakare.
- Magnio nevartoti kartu su multivitaminais, kurių sudėtyje yra vitaminas C. Ši sąveika - nesuderinama tarpusavyje, todėl šias medžiagas vartojant kartu prastėja jų įsisavinimas ir teigiamas poveikis.
- Stiprinti magnio poveikį vartojant kitus mineralus - magnį vartoti derinant su kalciu ir cinku - taip pagerės šio mineralo įsisavinimas. Geriausia būtų magnį vartoti ryte, kalcį vakare, o cinką - tarp jų darant bent 3-4 valandų pertrauką.
- Jeigu vartojamas preparatas, kurio sudėtyje yra tik magnis, geriausia tai daryti vakare, nes šis mineralas atpalaiduoja raumenis ir gerina miego kokybę.
Svarbu ne tik laikytis šių taisyklių, bet ir nevartoti per didelių magnio kiekių.
Organiniai ir neorganiniai magnio preparatai
Žmogaus organizmas geriau pasisavina organinius magnio preparatus, tokius kaip magnio citratas, laktatas arba orotatas. Iš šių druskų lengviausiai į organizmą patenka magnio orotatas, nes ši druska susijungia su organizme esančiais baltymais ir taip daug lengviau patenka į ląsteles.
Neorganiniai magnio preparatai, tokie kaip magnio oksidas, sulfatas ir karbonatas, yra sunkiau įsisavinami nei organinės kilmės druskos. Daugiausiai mikroelemento rasite neorganiniame preparate magnio okside. Vartojant jį, nepasireiškia skrandžio ir žarnyno dirginimas, nes neorganiniai magnio papildai yra gerai organizmo toleruojami.
Kompleksiniai vitaminų junginiai su magniu
Geriausiai organizmas pasisavina organinės kilmės magnį - laktatą, citratą, orotatą. Svarbu paminėti, kad šalia jo turi būti gaunamas ir kalcis bei cinkas, kurie gerina šio mikroelemento pasisavinimą. Taip pat vartojant magnį, kartu rekomenduojama vartoti B grupės vitaminus, kurie sustiprina šio mikroelemento įsisavinimą į organizmą.
Ko nevartoti kartu su magniu?
Magnio preparatai ir kalcis nėra rekomenduojami vartoti tuo pačiu metu.
Prenataliniai vitaminai ir jų svarba nėštumo metu
Nėštumo metu maistinių medžiagų poreikis yra didesnis nei kitais atvejais, todėl prenataliniai vitaminai padeda gauti reikiamų vitaminų ir mineralų, kad sveikata būtų optimali. Nors daugelį šių poreikių galima patenkinti vien mityba, dauguma sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų rekomenduoja prenatalinius maisto papildus. Prenataliniai maisto papildai dažnai apima folio rūgštį, geležį, kalcį, vitaminą D ir kitus mikroelementus. Maistinės medžiagos ir jų dozės skiriasi tarp skirtingų prekių ženklų, todėl prieš perkant svarbu atidžiai perskaityti etiketę.
Pagrindinės prenatalinių vitaminų sudedamosios dalys
- Folio rūgštis: apsaugo nuo nervinio vamzdelio defektų. Tai reikėtų pradėti daryti likus mėnesiui iki nėštumo ir tęsti bent pirmuosius du-tris nėštumo mėnesius.
- Geležis: mažina anemijos riziką, nes geležies poreikis nėštumo metu padidėja.
- Kalcis: gali užkirsti kelią preeklampsijai.
- Vitaminas D: padeda pasisavinti kalcį.
Taip pat prenatalinių papildų sudėtyje gali būti tokių maistinių medžiagų kaip visi B grupės vitaminai, vitaminas A, omega-3 riebalų rūgštys ir kt.
Kada vartoti prenatalinius maisto papildus?
Geriausia būtų pradėti vartoti prenatalinius papildus likus bent mėnesiui iki pastojimo. Jei nėštumas neplanuotas, prenatalinius papildus pradėkite vartoti kuo greičiau. Rekomenduojama kasdien vartoti tik vieną prenatalinio vitamino dozę.
Galimas šalutinis poveikis
Prenataliniai vitaminai paprastai yra saugūs ir turi nedaug šalutinio poveikio. Yra žinoma, kad geležies papildai sukelia vidurių užkietėjimą.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis prenatalinius vitaminus?
Visada pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, kad nustatytumėte, koks prenatalinis papildas jums geriausiai tinka. Papildų sudėtyje gali būti alergenų, pavyzdžiui, kviečių ar kiaušinių, todėl perskaitykite sudedamąsias dalis, jei esate alergiška maistui. Labai svarbu perskaityti papildų sudėtį papildų faktų etiketėje. Prenatalinei priežiūrai skirtuose papilduose turėtų būti bent jau kalcio, folio rūgšties, geležies ir vitamino D.