Hemorojus po gimdymo: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Įvadas

Hemorojus po gimdymo yra dažna problema, paveikianti daugelį moterų. Tai gali sukelti diskomfortą, skausmą ir nerimą. Šiame straipsnyje aptarsime hemorojaus priežastis po gimdymo, simptomus, gydymo būdus ir prevencines priemones.

Kas yra hemorojus?

Hemorojus - tai išangės kanalo audinių „pagalvėlės“, susidedančios iš sustorėjusio pogleivio, kraujagyslių, lygiųjų raumenų skaidulų bei jungiamojo audinio. Hemorojus - tai liga, pasireiškianti kraujavimu iš išangės pagalvėlių, jų iškritimo arba kraujagyslinių tarpų trombozės simptomais. Šią anatominę struktūrą turi visi žmonės. Laikoma, kad tai yra dalies išangės kanalo audinių nusileidimas žemyn, kuris baigiasi iškritimu, uždegimu bei kraujavimu.

Pagal tai, kurioje tiesiosios žarnos zonoje formuojasi pakitimai ir atsiranda hemorojinis mazgas, hemorojus skiriamas į vidinį bei išorinį. Išorinis hemorojus - tai žemiau dantytosios linijos esantys kraujagysliniai tarpai. Jeigu yra padidėjusios arba simptomais pasireiškiančios išangės pagalvėlės virš dantytosios linijos, jas vadiname vidiniu hemorojumi. Paprastai vidinis hemorojus būna neskausmingas, net jei išvirsta arba kraujuoja. Tik išvirtęs ir užstrigęs bei užsitrombavęs vidinis hemorojus yra labai skausmingas. Išorinis hemorojus yra skausmingas. Neretai kartu pasireiškia ir išorinis, ir vidinis hemorojus.

Vidinis hemorojus skirstomas pagal laipsnius:

• I laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai neiškrinta iš išangės kanalo ir pasireiškia kraujavimu.
• II laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai išlenda tuštinantis arba stanginantis, tačiau po to savaime grįžta į išangės kanalą; gali varginti iškritimas ir kraujavimas.
• III laipsnio: vidinio hemorojaus mazgai išlenda tuštinantis arba stanginantis ir negrįžta į išangės kanalą, tačiau juos galima ranka įstumti į išangės kanalą.
• IV laipsnio: vidiniai hemorojiniai mazgai, išlindę kartu su dantytąja linija, negrįžta į išangės kanalą - jų netgi ranka įstumti negalima.

Būtina atskirti IV laipsnio hemorojų - planinę, neskausmingą situaciją nuo vidinio trombuoto hemorojaus - ūminės būklės, lydimos intensyvaus skausmo, kuomet vidinio hemorojaus mazgai staiga įstringa išangės kanale, trombuojasi kraujagyslės ir mazgai keletą arba keliolika dienų negali būti grąžinti iš išangės kanalo.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Hemorojus nėščiosioms, kaip minėta, gali pasireikšti dviem ūminėmis būklėmis:

1. Trombuotu vidiniu hemorojumi (arba įstrigusiu vidiniu hemorojumi).
2. Perianaline (išangės) venine tromboze - tai poodinių veninių tarpų trombozė, kuri gali būti skausminga, tačiau pagrindinis simptomas - mazgelis, sudarytas iš krešulio, atsiradusio poodiniame tarpe; kartais krešulio pertmpta oda nekrotizuoja ir krešulys išteka, taip pacientė pasveiksta; kitais atvejais krešulys palengva sunyksta, dažnai palikdamas odos perteklių išangės srityje.

Hemorojaus priežastys po gimdymo

Etiologija (ligos priežastys), patogenezė (ligos vystymosi mechanizmas), dažnis, simptomai, rizikos veiksniai Hemorojaus išsivystymo mechanizmas nevisiškai aiškus, tačiau nustatyti keli šią ligą sukeliantys veiksniai. Nėštumas, gimdymas bei laikotarpis po gimdymo neabejotinai turi įtakos šiai išangės patologijai atsirasti. Gimdymas natūraliais takais yra dubens dugno patologijos (kuriai priklauso ir išangės patologija - hemorojus) po gimdymo rizikos veiksnys. Vidurių užkietėjimas (dėl per mažo suvartojamų skysčių kiekio bei nepakankamo skaidulų kiekio maiste), stanginimasis tuštinantis, veninė stazė dėl padidėjusio pilvo ertmės spaudimo (didėjant gimdai), padidėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, hormoniniai veiksniai (progesteronas), nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas turi įtakos išangės patologijai išsivystyti nėštumo laikotarpiu. Dažniausi ir jau įrodyti rizikos veiksniai yra vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nėštumas ir gimdymas.

Nėštumo laikotarpiu tam tikri mechaniniai veiksniai didina hemorojaus išsivystymo tikimybę: didėjanti gimda sukelia pilvo ertmės slėgio padidėjimą, be to, dėl mechaninio spaudimo į viršutinę tiesiosios žarnos, apatinę tuščiąją bei vartų venas vystosi veninė stazė (veninis sąstovis), kuri ypač išryškėja antroje nėštumo pusėje. Dėl padidėjusio pilvo ertmės slėgio ir veninės stazės sutrinka vidinio išangės rauko kraujotaka. Be to, nėštumo laikotarpiu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 25-40 proc. Šie veiksniai sukelia gausesnį kraujagyslių prisipildymą ir išsiplėtimą bei veninę stazę mažajame dubenyje.

Išangės patologijos simptomai dažniausiai atsiranda antrą, trečią nėštumo trečdalį (iš 27 proc. nėščiųjų, sirgusių hemorojumi, 43 proc. moterų patologija diagnozuota trečią nėštumo trimestrą, 16 proc. - pirmą, 23 proc. - antrą) ir laikotarpiu po gimdymo. Hemorojaus simptomai ypač vargina pacientes, praėjus vienam mėnesiui po gimdymo.

• Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu: Auganti gimda užspaudžia venas, dėl to veninis kraujas ima blogiau tekėti atgal į širdį, tada padidėja veninis spaudimas kojų, lytinių organų, išangės, tiesiosios žarnos srityse, ir pilvo ertmėje formuojasi veninė stazė. Be to, didėja nėščiosios svoris ir kartu labiau spaudžiamos venos.
• Gimdymas: Gimdymo metu stumiant vaisių gimdymo takais, dar labiau suintensyvėja išangės kraujagyslių spaudimas ir ištempimas. Standinantis gimdymo metu spaudžiamos tiesiosios žarnos kraujagyslės ir vidiniai hemoroidiniai mazgai išsiverčia išorėn. Nustatyta, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais bei instrumentiniu būdu (naudojant vakuuminę vaisiaus ekstrakciją, akušerines reples), išangės patologija dažnesnė. Kiti rizikos veiksniai, susiję su ankstesniais nėštumais ir gimdymais - tai užsitęsęs ilgas gimdymas (daugiau nei 12 val.), užsitęsęs antras gimdymo laikotarpis ir stangų laikotarpis, didelio svorio naujagimio (4000 g ir daugiau) savaiminis gimdymas bei užsitęsęs nėštumas (daugiau nei 40 nėštumo savaičių). Nustatytas galimas ryšys tarp hemorojaus išsivystymo tikimybės ir tarpvietės pažeidimo gimdymo metu (tiek savaiminio tarpvietės plyšimo, tiek epiziotomijos - tarpvietės kirpimo).
• Vidurių užkietėjimas: Moksliniais tyrimais patvirtintas vidurių užkietėjimo ir hemorojaus ryšys. Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu neabejotinai skatina išangės patologijos atsiradimą nėštumo laikotarpiu bei laikotarpiu po gimdymo. Vidurių užkietėjimas nėštumo laikotarpiu šešis kartus padidina hemorojaus tikimybę. Nėštumo metu viduriai užkietėja dėl hormoninių pokyčių ir dėl to, kad didėjanti gimda užspaudžia žarnyną.
• Kiti veiksniai: Hemorojui atsirasti įtakos turi antsvoris, mažas judrumas, nuolatinis sėdimas ar stovimas bei sunkus fizinis darbas, paveldėjimas. Kai kurie mokslinės literatūros šaltiniai nurodo, kad hemorojaus rizikos veiksnys yra padidėjęs kūno masės indeksas (KMI). Hemorojus dažnesnis vyresnio amžiaus nėščioms ir gimdyvėms.

Hemorojaus simptomai po gimdymo

Dažniausi išangės patologijos simptomai:

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

• Skausmas ir niežėjimas išangėje.
• Kraujavimas iš išangės šviesiu krauju. Nedidelis kiekis kraujo pasirodo baigiant tuštintis ir palieka pėdsaką ant tualetinio popieriaus. Kraujas gali netgi tekėti srovele.
• Skausmingas mazgelis išangės srityje.
• Iškritęs hemorojaus mazgas (kraujagyslinių audinių perteklius, matomas išangės kanale) jau yra progresuojančios ligos požymis. Tik prasidėjus ligai mazgas iškrinta stipriau pasistanginus, bet pasituštinus iškart sugrįžta atgal. Vėliau mazgai iškrinta kosint, čiaudint ar keliant svorį. Galiausiai mazgai būna nuolat iškritę ir traumuojami apatinių drabužių.
• Mažakraujystė. Esant hemorojui nuolat netenkama kraujo, todėl atsiranda rizika išsivystyti mažakraujystei, kuri ypač pavojinga nėštumo metu.

Labai svarbu nepamiršti, kad hemorojaus klinikiniai simptomai gali būti panašūs ir į kitas išangės bei storosios žarnos ligas: išangės įplėšą, ūminį paraproktitą, tiesiosios žarnos iškritimą, išangės kondilomas, opinį kolitą, Krono ligą ir net išangės ar storosios žarnos vėžį. Todėl ėmus kraujuoti iš tiesiosios žarnos, net jei ir nustatomas hemorojus, reikia ištirti visą storąjį žarnyną, norint įsitikinti, kad nėra dar vienos kraujavimą sukeliančios priežasties.

Hemorojaus gydymas po gimdymo

Nesant ūminių būklių, hemorojaus, kaip ir daugumos kitų chirurginių ligų, chirurginis gydymas atidedamas po nėštumo ir gimdymo, o dažniausiai - iki laktacijos (žindymo) periodo pabaigos. Visais hemorojaus atvejais nėštumo metu rekomenduojama pradėti nuo konservatyvaus gydymo, kurio pagrindas - tuštinimosi reguliavimas. Rekomenduojama vengti vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi, ilgo sėdėjimo tualete; rekomenduojama kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti.

Konservatyvus gydymas

• Mitybos korekcija: Stenkitės išvengti vidurių užkietėjimo, laikydamasi specialios dietos. Valgykite rupius maisto produktus, turinčius daugiau skaidulų (žalias, virtas bei troškintas daržoves, šviežius ir džiovintus vaisius, rupių miltų gaminius, sėlenas ir pan.). Gerkite daug skysčių.
• Vietiniai vaistai: Hemorojaus požymiams palengvinti galite naudoti specialias žvakutes, kurias pasiūlys gydytojas ar vaistininkas. Jos stiprina odos bei gleivinės atsparumą infekcijai, skatina audinių atsinaujinimą bei žaizdų gijimą, malšina uždegimą. Tinka žvakutės ir kremai, kurių sudėtyje yra glicerino. Nėščiųjų hemorojų galima gydyti „Posterisan” tepalu ar žvakutėmis.
• Flavonoidai: Veiksminga konservatyvaus gydymo priemonė - flavonoidai ir vietiškai vartojami vaistai. Vienas vietinio vartojimo medikamentų hemorojui gydyti yra kompleksinis vaistas - Tribenozidas / Lidokainas. Tai vietinio poveikio vaistas, skirtas lokalaus simptominio vidinio ir išorinio hemorojaus gydymui. Tribenozidas sąlygoja priešuždegiminį poveikį, mažina patinimą išangėje, didina kraujagyslių elastingumą ir tonusą. Lidokainas turi vietinį anestetinį (skausmą malšinamąjį) poveikį, todėl sąlygoja greitą poveikį subjektyviesiems simptomams (mažina skausmą, deginimą, niežulį išangės srityje), Tribenozidas padeda palengvinti objektyviuosius hemorojaus sukeliamus simptomus (uždegimą, kraujavimą, mazgus išangės srityje), sustiprina Lidokaino poveikį hemorojaus subjektyviems simptomams (skausmas, deginimas, niežulys). Vaistas vartojamas tiesiosios žarnos kremo ar žvakučių pavidalu. Nėštumo laikotarpiu jis gali būti vartojamas nuo ketvirtojo nėštumo mėnesio, vaisto negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Vaistą galima vartoti po gimdymo ir žindymo laikotarpiu. Visais atvejais rekomenduojama dozė negali būti viršyta. Vaistą reikėtų vartoti rytą ir vakare tol, kol ūminiai ligos požymiai išnyks, paprastai 7-10 dienų.
• Higiena: Laikykitės higienos. Tinkama analinės srities higiena sumažina niežėjimą, skausmą, todėl po kiekvieno tuštinimosi būtinai švariai apsiplaukite drungnu vandeniu suvilgytu medvilninės vatos gniužulėliu. Geriau nenaudokite įprasto muilo, kurio kvapiosios medžiagos ir šarminė terpė gali dirginti jautrią analinės srities odą. Šluostytis patartina minkštu drėgnu popieriumi arba kūdikiams skirtomis drėgnomis servetėlėmis. Šiuo metu šluostymąsi rekomenduojama keisti elementariu nusausinimu. Išangę visuomet valykite tik judesiais iš priekio atgal, o ne priešingai.
• Sėdimos vonelės: Pasėdėkite šiltoje vonelėje. Atsiradus hemorojaus simptomams siūloma pasidaryti šiltą paprasto vandens arba su ramunėlių ekstraktu (apie 40 ºC) vonelę, po 10-15 min.
• Ledukų kompresas: Jei hemorojus yra išorinis ir išsikišęs gumbelis būna sutinęs bei skausmingas, būtų naudinga dieną praleisti lovoje dedantis ledukų kompresus. Geriausiai šiam tikslui tiktų saujelė šaldytų žirnių, suvyniotų į nedidelės ir plonos medžiagos skiautę. Niekada neleiskite ledukams tiesiogiai liestis su oda.
• Kiti patarimai: Tuštinantis nereikėtų stipriai stangintis. Jei nepavyksta pasituštinti, kurį laiką pavaikščiokite. Tuštintis lengviau sėdint ištiesus nugarą, nes kai sėdima susilenkus, reikia didesnių pastangų stanginantis. Miegokite ant šono, o ne ant nugaros. Taip gulėdama neužspausite tiesiosios žarnos venų.

Mažai invazyvios procedūros

Tais atvejais, kai konservatyvus gydymas neefektyvus, galima pabandyti mažai invazyvias procedūras: perrišimą guminiais žiedais, skleroterapiją ar infraraudonąją fotokoaguliaciją.

• Hemorojinių mazgų ligacija (perrišimas) guminiais žiedais: Taip pristabdomas kraujo tekėjimas į gumbelį, todėl šis pamažu susitraukia.

Chirurginis gydymas

Esant III-IV laipsnio hemorojui bei ypač ryškiam išoriniam hemorojui arba trukdančioms išangės srities raukšlėms, rekomenduojamas chirurginis gydymas, hemorojų pašalinant.

• Hemorojų operuoti vadinamuoju ligatūriniu būdu: Pritaikius vietinę nejautrą hemorojiniai mazgai (o kartais tik vienas mazgas, kuris kelia daugiausiai diskomforto) perrišamas specialia gumyte. Žmogus to guminio žiedelio net nejaučia. Po 5-7 parų guminis žiedelis nukrenta kartu su perrištu mazgu.
• Operacija stacionare: Kai hemorojus labai užleistas, atliekama chirurginė operacija stacionare.

Hemorojaus prevencija po gimdymo

• Mitybos korekcija: Valgykite daug skaidulų turinčio maisto ir gerkite daug skysčių.
• Reguliarus tuštinimasis: Stenkitės tuštintis reguliariai, venkite stanginimosi.
• Fizinis aktyvumas: Būkite fiziškai aktyvi, mankštinkitės.
• Tinkama higiena: Laikykitės tinkamos analinės srities higienos.

Kreipimasis į gydytoją

Kiekvienai moteriai, pastebėjus išangės patologijos (hemorojaus) simptomus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytojus specialistus, nes, bandydamos pačios diagnozuoti ligą, moterys gali suklysti ir dar labiau sau pakenkti. Svarbu rūpintis savo sveikata ir atsakingai stebėti jos pokyčius, tačiau ligos diagnostiką ir gydymo rekomendacijas derėtų patikėti gydytojams. Šeimos gydytojai ir gydytojai akušeriai-ginekologai, prižiūrintys nėščiąsias ambulatorinėje grandyje, privalo įvertinti koloproktologinės patologijos rizikos veiksnius, perspėti nėščiąją dėl išangės ligų ankstyvųjų simptomų.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

Nenumokite ranka ir kreipkitės į koloproktologą, jeigu:

• Kraujuojate. Tai - antras pagal dažnumą storosios žarnos ligų simptomas.
• Jaučiate uždegimus.
• Nelaikote dujų ir išmatų.
• Pastebėjote išskyrų, gleivių.
• Pastebėjote papildomų darinių išangėje ir tarpvietėje.

tags: #kaip #nepasigauti #hemorojus #per #gimdyma