Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip teisingai laikyti kūdikį, atsižvelgiant į jo amžių, raidą ir naudojamas priemones. Aptarsime gultukus, nešiokles, sėdimus vežimėlius, vaikštynes bei šokliukus, kad galėtumėte priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo vaiko priežiūros. Taip pat aptarsime kūdikių mankštą ant kamuolio ir masažo svarbą.
Gultukai ir Vibro Kėdutės: Kada ir Kaip Naudoti?
Gamintojai rekomenduoja naudoti gultukus nuo gimimo, tačiau svarbu jais nepiktnaudžiauti. Šios priemonės pirmiausia skirtos tėvams, o ne vaikams. Jei naudojate gultuką naujagimiui, įsitikinkite, kad jis yra žemiausioje padėtyje. Kūdikiui augant, galima didinti pasvyrimo kampą, vadovaujantis gamintojo instrukcija.
Dar būdamas įsčiose, vaisius yra susirietęs į kamuoliuką, todėl ką tik gimęs kūdikis išlaiko panašią padėtį. Per ilgas buvimas tokioje padėtyje gali sukelti raumenų disbalansą.
Reikėtų atkreipti dėmesį į dviejų rūšių gultukus: vibruojančias supynes ir supamus gultukus be elektrinio mechanizmo. Elektriniai gultukai stimuliuoja kūdikio nervų sistemą vibracija, supimu, muzika ir apšvietimu, o tai gali būti per daug nesusiformavusiai nervų sistemai. Vibracija gali būti rizikos veiksnys suaugusiam žmogui, todėl reikėtų atidžiai įvertinti, ar ji tikrai palanki kūdikiui.
Įvairūs šaltiniai rekomenduoja neguldyti kūdikio gultuke ar automobilinėje kėdutėje ilgiau nei 30-45 minutes be pertraukos. Bendra trukmė pusiau sėdimoje padėtyje neturėtų viršyti 2 valandų per parą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Pagal saugaus kūdikių miego rekomendacijas, saugiausia miegoti ant lygaus, tvirto paviršiaus. Miegant 30 laipsnių ir aukštesnėje padėtyje, gali sutrikti kvėpavimo funkcija ir smegenys gaus mažiau deguonies, todėl gultuke migdyti mažylio nerekomenduojama. Jei kūdikis užmiega gultuke, leiskite jam miegoti trumpai ir, esant galimybei, perkelkite į vežimėlio lopšį arba lovelę.
Ilgas buvimas nekintančioje padėtyje gali padidinti kaukolės deformacijos tikimybę, kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą, lėtinti motorinę ir kognityvinę raidą, nes kūdikis negali vartytis, keisti padėties, mokytis šliaužti, ropoti ir tyrinėti aplinką.
Renkantis gultuką, svarbu, kad jis būtų pilnos komplektacijos, pagamintas iš Europos kokybės standartus atitinkančių medžiagų. Visos dalys turi būti veikiančios ir nesulūžusios. Elektroniniai prietaisai turi turėti gerai apsaugotus maitinimo elementus.
Kuo rečiau ir trumpiau naudosite gultuką, tuo geriau. Saugiausia vieta vaikui - lovelėje aukštais kraštais, manieže arba ant grindų patiesus specialų kilimėlį. Kai kūdikis pradeda pats vartytis ir šliaužti, atsisakykite gultuko ir leiskite jam lavinti judėjimo įgūdžius. Gultukas aukščiausioje padėtyje gali būti naudingas pradedant primaitinimą trintu maistu dar nesėdinčiam mažyliui, tačiau tik tiek, kiek reikia.
Nešioklės ir Vaikjuostės: Kaip Saugiai Nešioti Kūdikį?
Gamintojai teigia, kad nešioklėse galima nešioti mažylį nuo pirmųjų dienų, tačiau kineziterapeutai nerekomenduoja skubėti ilgam vertikalizuoti naujagimio, kol jis dar tvirtai nelaiko galvos. Jei nusprendėte nešioti naujagimį nešioklėje, įsitikinkite, kad ji atitinka jo amžių, yra saugi, prilaiko galvą ir stuburą taisyklingoje padėtyje.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Nėra patikimų tyrimų, kurie įrodytų, kad taisyklingo nešiojimo nešioklėje trukmę reikėtų riboti. Praktikoje tai priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, kaip kūdikis joje jaučiasi. Jei kūdikis mažas, intervalai tarp maitinimų, sauskelnių keitimo yra trumpi, todėl natūraliai darysite pertraukas net būdami ne namuose. Svarbu keisti padėtis: gulėjimas ant nugaros, ant pilvuko, nešiojimas šonu, kad tolygiai stiprėtų raumenys.
Jeigu turite galimybę, kūdikį visuomet migdykite arba perkelkite ant lygaus paviršiaus vos tik jam užmigus. Jeigu keliaujate ir mažylis užmiega nešioklėje, pasistenkite, kad tai būtų išimtis, o ne taisyklė.
Jeigu nešioklė nėra ergonomiška, ji gali padidinti klubo sąnario displazijos tikimybę. Rekomenduojama, kad nešiojamo kūdikio klubai būtų plačiai atverti ir sulenkti 90º kampu, kitaip vadinamoje „varliuko“ pozoje. Didesnę riziką klubo sąnario displazijai turi kūdikiai, nešiojami nešioklėse, kai kojos ištiestos kabo žemyn arba yra suglaustos „slingo“ tipo nešioklėje.
Renkantis nešioklę, įsitikinkite, kad ji ergonomiška, atitinka kūdikio amžių ir svorį. Prieš perkant rekomenduojama kartu su mažyliu nuvykti į parduotuvę ir nešioklę pasimatuoti, kad konsultantas paaiškintų, kaip taisyklingai ją naudoti. Ji turi būti patogi tiek jums, tiek kūdikiui, turite gebėti užsidėti ir nusiimti ją savarankiškai. Nešioklėje kūdikis turi gebėti judinti galvą, rankas ir kojas. Patikrinkite, ar nešioklės dalys neįsispaudžia į mažylio veidą ir kūdikis neužsigaus mėgindamas stebėti aplinką per nešioklės kraštą.
Nešioklė rekomenduojama iki 2 metų arba kol patiems tėvams bus per sunku nešioti ūgtelėjusį vaiką. Aktyviam laisvalaikiui ar kelionėms galite įsigyti specialių nešioklių, tinkamų ir vyresniems vaikams.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Sėdimas Vežimėlis: Kada Galima Naudoti?
Kūdikių priemones reikėtų rinktis ne pagal kūdikio biologinį amžių, o pagal jo raidą. Sėdimą vežimėlį galima rinktis tik tuomet, kai mažylis geba sėdėti tiesiai be pagalbos. Iki tol reikėtų rinktis pusiau sėdimą padėtį arba gulimą vežimą.
Tai, kiek laiko kūdikis gali išbūti sėdimame vežimėlyje, priklauso nuo daugybės aplinkybių. Jau vaikštančiam kūdikiui rekomenduojama kuo dažniau leisti žingsniuoti pačiam, o į vežimėlį sodinti tik pavargus. Jei vežimėlis turi pilno horizontalaus atsilenkimo funkciją, jame galima miegoti.
Per anksti pradėtas naudoti sėdimas vežimėlis gali kelti pavojų kūdikio stuburo formavimuisi ir turėti įtakos raumenų tonuso disbalanso atsiradimui. Stuburo linkiai pradeda formuotis tik kūdikiui išmokus savarankiškai sėdėti tiesia nugara. Iki tol stuburas nėra pasiruošęs priimti krūvį vertikalioje padėtyje. Per daug ankstyvas kūdikio sodinimas gali turėti įtakos laikysenos sutrikimams vaikui augant.
Renkantis vežimėlį, atkreipkite dėmesį į jo svorį ir patogumą. Įsitikinkite, kad jis turi pilno atsilenkimo funkciją, kad kūdikiui užmigus galėtumėte jį paguldyti į horizontalią padėtį. Priklausomai nuo to, ar dažniausiai keliaujate pasivaikščioti lygiu pagrindu ar miško takeliais, pasirinkite vežimėlio ratų pravažumą ir amortizaciją, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo traumų.
Rekomenduojama leisti vaikams kuo daugiau judėti. Kai vaikas ima užtikrinai vaikščioti ir bėgioti, verta išmėginti kitas „transporto priemones“, pavyzdžiui, triratuką. Dauguma triratukų yra skirti vaikams nuo trejų metų amžiaus, tačiau dalį jų (be pedalų mynimo funkcijos) galite išmėginti ir anksčiau. Triratukas pranašesnis už vežimėlį, nes vaikas jame turi išlaikyti tiesią nugarą ir pusiausvyrą, todėl dirba daugiau raumenų grupių.
Vaikštynės ir Šokliukai: Ar Verta Juos Naudoti?
Vaikštynės ir šokliukai nėra rekomenduojami kineziterapeutų ir pediatrų. Sėdėdamas vaikštynėje ar šokliuke, kūdikis nėra normalioje, pusiau sėdimoje, pusiau stovimoje padėtyje. Mažylis turėtų atsistoti tik tuomet, kai yra tam fiziškai pasiruošęs. Nesant susiformavusiems stuburo linkiams, stuburas nėra pasirengęs priimti dideles apkrovas, tokias kaip vaikščiojimas ar šokinėjimas, todėl vaikštynes naudoję vaikai vėliau dažnai kenčia nuo laikysenos sutrikimų, vaikšto pasistiebę arba suka pėdutes į vidų eidami, taip pat dažnai neturi savisaugos jausmo ir neišmoksta saugiai kristi. Rekomenduojama šių priemonių visai atsisakyti.
Kūdikių Mankšta ant Kamuolio: Nauda ir Saugumas
Kūdikių mankšta ant kamuolio yra švelnus ir efektyvus būdas skatinti mažylio motorinę raidą, stiprinti raumenis ir gerinti koordinaciją. Ši mankšta, dar vadinama fitneso mankšta kūdikiams, yra pratimų rinkinys, atliekamas su dideliu, pripučiamu kamuoliu. Pratimai apima švelnius judesius, kurie padeda stiprinti kūdikio raumenis, gerinti pusiausvyrą ir koordinaciją, skatinti virškinimą ir raminti nervų sistemą. Mankšta ant kamuolio gali būti atliekama jau nuo kelių savaičių amžiaus, tačiau svarbu atsižvelgti į kūdikio individualų vystymąsi ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Kūdikių Mankštos ant Kamuolio Nauda
- Motorinės raidos skatinimas: Pratimai ant kamuolio padeda stiprinti kūdikio raumenis, ypač nugaros, pilvo ir kaklo. Tai palengvina riedėjimą, sėdėjimą, ropojimą ir galiausiai vaikščiojimą.
- Pusiausvyros ir koordinacijos gerinimas: Kamuolys sukuria nestabilią platformą, kuri skatina kūdikį aktyviai naudoti savo raumenis, kad išlaikytų pusiausvyrą. Tai padeda lavinti koordinaciją ir orientaciją erdvėje.
- Virškinimo gerinimas: Švelnūs judesiai ant kamuolio gali padėti sumažinti pilvo dieglius, dujų kaupimąsi ir vidurių užkietėjimą. Tai ypač naudinga kūdikiams, kurie turi virškinimo problemų.
- Nervų sistemos raminimas: Ritmiški judesiai ant kamuolio turi raminantį poveikį kūdikio nervų sistemai. Tai gali padėti sumažinti nerimą, pagerinti miegą ir palengvinti adaptaciją prie naujos aplinkos.
- Sensorinės integracijos skatinimas: Mankšta ant kamuolio stimuliuoja kūdikio jutimus, tokius kaip lytėjimas, vestibiuliarinis aparatas (pusiausvyra) ir propriorecepcija (kūno padėties suvokimas). Tai padeda integruoti jutiminę informaciją ir pagerinti kūno suvokimą.
- Ryšio su tėvais stiprinimas: Mankšta ant kamuolio yra puiki proga praleisti laiką su kūdikiu, bendrauti su juo ir stiprinti tarpusavio ryšį. Fizinis kontaktas ir dėmesys, kurį skiriate kūdikiui, padeda jam jaustis saugiam ir mylimam.
- Raumenų tonuso normalizavimas: Mankšta ant kamuolio gali padėti normalizuoti raumenų tonusą kūdikiams, kurie turi hipotoniją (sumažėjusį raumenų tonusą) arba hipertoniją (padidėjusį raumenų tonusą).
- Emocinis komfortas: Daugeliui kūdikių patinka švelnus supimas ant kamuolio, kuris primena buvimą mamos įsčiose. Tai gali padėti nuraminti kūdikį ir sumažinti verkšlenimą.
Saugumo Aspektai
Saugumas yra svarbiausias prioritetas atliekant kūdikių mankštą ant kamuolio. Štai keletas svarbių patarimų:
- Pasitarkite su gydytoju ar kineziterapeutu.
- Naudokite tinkamo dydžio kamuolį (dažniausiai rekomenduojamas skersmuo yra 65-75 cm).
- Užtikrinkite saugią aplinką ant lygaus, stabilaus paviršiaus.
- Visada laikykite kūdikį.
- Atkreipkite dėmesį į kūdikio reakcijas.
- Pradėkite nuo trumpų sesijų (5-10 minučių).
- Nenaudokite per daug jėgos.
- Būkite atsargūs su kaklu ir galva.
- Nenaudokite pažeisto kamuolio.
Pratimai ant Kamuolio Kūdikiams
- Pilveliu žemyn: Paguldykite kūdikį ant kamuolio pilveliu žemyn, laikydami jį už šonų. Švelniai supkite kamuolį pirmyn ir atgal, į šonus ir ratu.
- Nugara žemyn: Paguldykite kūdikį ant kamuolio nugara žemyn, laikydami jį už šonų arba kojų. Švelniai supkite kamuolį pirmyn ir atgal, į šonus ir ratu.
- Sėdėjimas: Kai kūdikis pradeda sėdėti pats, galite pasodinti jį ant kamuolio, laikydami jį už rankų. Švelniai supkite kamuolį į šonus.
- Šokinėjimas: Laikydami kūdikį už pažastų, švelniai šokinėkite ant kamuolio.
- Riedėjimas: Paguldykite kūdikį ant kamuolio ir švelniai ridenkite kamuolį pirmyn ir atgal.
Video Pamokos
Internete galite rasti daugybę video pamokų, kuriose demonstruojami kūdikių mankštos ant kamuolio pratimai. Ieškokite "kūdikių mankšta ant kamuolio video" arba "baby gym ball exercises" YouTube platformoje.
Ką Daryti, Jei Kūdikis Nenori Mankštintis?
Jei kūdikis nenori mankštintis ant kamuolio, neverskite jo. Pabandykite kitą kartą, kai kūdikis bus geros nuotaikos ir pailsėjęs. Paverskite mankštą žaidimu, naudokite žaislus, mankštinkitės su kitu žmogumi, pakeiskite aplinką ir būkite kantrūs.
Alternatyvūs Mankštos Būdai
Jei mankšta ant kamuolio nėra tinkama jūsų kūdikiui, yra ir kitų alternatyvių mankštos būdų:
- Masažas
- Pratimai ant grindų
- Plaukimas
- Kineziterapija
Svarbiausia yra rasti mankštos būdą, kuris patinka jums ir jūsų kūdikiui.
Kūdikių Masažas: Nauda ir Technika
Kūdikius galima pradėti masažuoti nuo pirmųjų dienų, tačiau dažniausiai pradedama nuo antrojo mėnesio. Masažuoti gali pati mama ar tėtis. Kūdikiui sparčiai augant, keičiasi masažo pratimai ir gimnastikos pratimai. Masažo negalima atlikti iškart po maitinimo, geriau po valandos. Prieš masažą reikia su kūdikiu pabendrauti ir nuteikti maloniai.
Lytėjimas - tai meilės ir dėmesio kalba, kurią kūdikiai geriausiai supranta. Jie jaučiasi gerai tuomet, kai tėveliai yra šalia, kai jaučia jų rankas, girdi balsą, mato akis. Masažas ir mankšta sujungia fiziologinį bei psichologinį vaikučio vystymąsi ir lavina jį visapusiškai. Fizinių pratimų pobūdis, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, todėl mankštas rekomenduojama atlikti kartu su specialisto pagalba.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems buvo daromas masažas ir gimnastikos pratimai pirmaisiais gyvenimo metais, žymiai mažiau serga ir aplenkia savo bendraamžius, kurie to nepatyrė, psichiniame, protiniame ir fiziniame vystymesi.
Kūdikių Masažo Technika
Kūdikis su pasauliu susipažįsta prisilietimais. Lytėjimo pojūtis kūdikiams leidžia pažinti save ir juos supantį pasaulį. Švelnus masažas padeda jiems pažinti savo kūną. Švelnus masažas stiprina kūdikio ir tėvų ryšį, be to, leidžia atsipalaiduoti bei pailsėti ir kūdikiui, ir tėveliams.
Labai svarbu įsidėmėti, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus, todėl turime atsižvelgti į jo individualius pojūčius, kas patinka, o kas ne. Jei kūdikiui nepatinka, kai masažuojate kurią nors kūno dalį, šią masažo dalį praleiskite ir daugiau dėmesio skirkite toms kūno vietoms, kurių masažas kūdikiui yra malonus.
Oda - tai mažo vaikučio vidinio pasaulio ir didelio išorinio pasaulio riba. Masažą mažyliai jaučia kaip malonų pojūtį ir apsaugą, kartu jie geriau fiziškai pajunta savo kūną. Švelnūs prisilietimai stimuliuoja kūdikių kvėpavimą ir širdies veiklą, padeda pasišalinti susikaupusioms dujoms. Kūdikio reiškiamų signalų tinkamas supratimas ir reagavimas į juos ugdo bendravimą ir jautrumą. Be abejonės, tai turi teigiamą įtaką besimezgančiam tėvų ir vaikų ryšiui.
Tėvams nereikėtų jaudintis, kad masažuodami savo kūdikį ką nors padarys neteisingai. Nereikia tiksliai laikytis instrukcijų. Svarbiausia, kad kūdikis ir masažuojantysis gerai ir patogiai jaustųsi. Tai daug svarbiau nei tiksli judesių trukmė ar eilės tvarka. Jūsų įprastas kasdienis kūdikio priežiūros ritualas, pavyzdžiui, sauskelnių keitimas, gali būti labai lengvai papildytas švelniais masažo judesiais.
Prieš kiekvieną masažo judesį rekomenduojama masažo aliejų pašildyti delnuose. Nusistovėjęs masažo ritualas padeda kūdikiams įprasti prie šio proceso ir numatyti, kas bus - tai suteikia jiems ramybės ir saugumo jausmą. Masažas, kai atliekami judesiai link kūno vidurio, yra labiau stimuliuojantis ir gerai tinka rytiniam priežiūros rutinai. Masažas su į išorę nukreiptais judesiais yra atpalaiduojantis ir gali būti daromas vakare, kai reikalingas nuraminimas baigiantis dienai. Kada geriausia atlikti masažą, nuspręskite pagal kūdikio signalus: jei mažylis atrodo pavargęs, neverta daryti stimuliuojantį masažą.
Kūdikio kojyčių masažą pradėkite judesiu nuo klubo iki pėdos. Vaikams labai patinka sukamieji judesiai išilgai per kojas iki pėdučių. Daug žmonių - ir jaunų, ir vyresnių - sutinka, kad pėdų masažas yra labai atpalaiduojantis. Pėdų masažą atlikite nykščiu braukdami per pėdą nuo kulno iki pirščiukų ir tada per kiekvieną pirštą.
Rankų ir delnų masažas yra panašus į kojų masažą. Pradėkite nuo peties ir braukite per ranką iki delno. Kūdikiams patinka sukamieji judesiai pagal laikrodžio rodyklę išilgai rankų. Taip pat galite švelniai nykščiu pamasažuoti mažą kūdikio delniuką - sukite apskritimus delno viduryje.
Keičiant sauskelnes, yra tinkamas metas kūdikiui atlikti atpalaiduojantį pilvuko masažą. Viena ranka masažuokite kūdikiui pilvuką, atlikdami nedidelius sukamuosius judesius. Kad kūdikis jaustų glaudesnį kontaktą, kitą ranką švelniai priglauskite kitoje pilvuko pusėje - tai leis jūsų kūdikiui jausti fizinę ribą ir suteiks didesnį saugumo pojūtį. Taip masažuodami galite pereiti prie krūtinės srities.
Masažuokite sritį aplink bambą švelniais sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę. Šiuos judesius užbaikite ties kairiuoju klubu. Taip reikia daryti todėl, kad paskutinė žarnyno dalis eina iš dešinės virš viršutinės pilvo dalies ir baigiasi apačioje kairėje. Šis judesys „masažuoja“ susikaupusias dujas tiesiosios žarnos kryptimi ir skatina virškinimą.
Ankstyvosios Raidos Poreikiai ir Neišnešiotų Kūdikių Iššūkiai
Visi, kurie kada nors gyvenime laikė kūdikį savo rankose, tikrai yra pajutę, kaip naudodamasis visomis juslėmis mažasis žmogus atranda, pažįsta ir kuria santykį su aplinka. Šiame trumpame įraše atkreipiame dėmesį į ankstyvosios raidos poreikius bei per anksti gimusio vaikelio vystymosi iššūkius, prie kurių įveikos gali prisidėti sensorinė aplinka.
Visose smegenyse yra išsidėstę už pojūčius atsakingi centrai. Žmogaus smegenys vystosi dar esant motinos gimdoje ir pačios plastiškiausios (sparčiausiai besikeičiančios) yra iki kol vaikui sukanka dveji.
Neišnešioto kūdikio rega stiprėja palaipsniui ir gana lėtai: vos gimęs jis sunkiai išskiria objektus, formas ar spalvas, todėl tik gimusiems svarbesni stimulai yra perteikiami per odą ir klausą. Mažos gestacijos ankstukus (iki 32 sav.) reikia maksimaliai saugoti nuo kintančios, blyksinčios, intensyvios šviesos, geriausia jam - nuolatinė prietema be ryškių šviesų. Kūdikiui augant galima ilginti laikotarpius šviesoje, tačiau tai neturi būti tiesioginiai saulės spinduliai ar akinanti lempų šviesa.
Laiku gimęs kūdikis vizualinius pojūčius pradeda jausti ir išskirti tik po poros savaičių nuo gimimo ir tik tam tikru atstumu nuo akių (maždaug 20 cm). Jei kūdikiui perkate/gaminate virš lovelės besisukančius, kabančius žaislus, geriausia, jog jie būtų kontrastinių (juoda/balta; raudona/juoda) spalvų, aiškių geometrinių formų ir stambūs. Pvz. Nuo kelių mėnesių kūdikiai jau pradeda aiškiau skirti spalvas. Spalvų suvokimą skatina skirtingi, ryškūs objektai, taip pat - skirtingos spalvos šviesa, kurią galite reguliuoti specialiomis lemputėmis ar sensorine įranga. Galite pradėti kūdikį pratinti, kad kambaryje deganti mėlyna šviesa reiškia miego/nakties metą, o pavyzdžiui, gelsva, oranžinė, rausva - budinimosi, žaidimų, aktyvumo šviesa.
Net ir per anksti gimęs kūdikis gali skirti tėvų balsus. Pažįstami ramūs balsai pasiekia ankstuko smegenų jutiminį centrą, gali jį nuraminti, teigiamai stimuliuoti. Taip pat ir atvirkščiai - čaižūs, staigūs, labai garsūs garsai gąsdina, sukelia stresą, dirgina - taigi labai kenkia jautriai nervinei sistemai. Būtent todėl patalpose, kuriose yra slaugomi ankstukai, tiek medicinos personalas, tiek tėvai ar lankytojai turėtų netriukšmauti, nešūkauti, kalbėti ramiu pusbalsiu.
Nustatyta, kad apie septintą kūdikio (pilnai išnešioto) savaitę jis gali suvokti, kad tam tikras daiktas leidžia konkrečius garsus, t.y. sujungti vaizdą ir garsą. Garsų stimuliacijos naujagimiui reikėtų labai saikingai. Urbanistinių garsų nereikėtų bijoti - kūdikiai foninio ūžimo neišskiria, tik vėlesniame amžiuje pavyzdžiui veikianti skalbimo mašina gali trikdyti savo garsu ir vibracija.
Tik ką gimęs mažylis jau gali atskirti savo mamos odos ir pieno kvapą nuo kitų kvapų. Vaiko uoslės ir skonio receptoriai, vadinami chemosensoriniais, yra labai glaudžiai susiję. Juk neveltui, kartais, norėdami prikalbinti mažiuką ką naujo paragauti, bandome nupasakoti malonų maisto kvapą. Atsiminimų ir emocijų kūrimas bei įsirėžimas į sąmonę stipriai susijęs su kvapais ir kiek mažiau su skoniu. Dažniausiai kvapas yra pirmas pranašas ir įspėja apie tai, kas žmogaus laukia - koks maistas, kokia vieta ir kaip joje jis elgsis ar jausis (pvz.
Neišnešioto naujagimio jautrumas prisilietimui priklauso nuo gimimo gestacijos savaitės ir sveikatos būklės. Giliai neišnešiotiems kūdikiams prisilietimas prie odos yra nemalonus ir net skausmingas, todėl pačių mažiausiųjų negalima glostyti, tik švelniai laikyti uždėtą delną ant galvytės ar kojyčių (ligoninės slaugytojos tėveliams parodo, kaip tai reikia daryti). Mažyliui sustiprėjus, medicinos personalas jau pasiūlys “pakengūruoti”, t.y.
Kaip ir kiek sensoriškai stimuliuoti kūdikius? Sakoma, kad mamos instinktai niekada neapgauna, todėl vidinis jausmas greičiausiai pasakys, kada kūdikis pavargo, kada nori būti pasaugotas nuo šviesos ar garso, kada nori būti paglostytas ir nuramintas lopšinės. Svarbiausias patarimas - tėveliams: suraskite Jums tinkamiausius būdus nusiraminti, susikaupti, atsipalaiduoti. Sensorinė stimuliacija yra sąlyginai nauja sritis, mažai žinoma mūsų šalyje, tačiau ir čia yra labai naudingų naujovių. Kelių puikių profesionalų (vaikų psichiatrų, socialinių darbuotojų, psichologų, neformalaus ugdymo specialistų ir kt.) bendradarbiavimas su užsienio medikais, pedagogais ir IT specialistais leido sukurti unikalią sensorinę įrangą “The Sensory Box” (liet. sensorinė įranga). Ši technologija atliepia pagrindinius sensorinius poreikius su šviesos kaita, vizualiniais efektais, muzikos ir gamtos garsais.