Kūdikiai yra ypač pažeidžiami virusinių infekcijų, nes jų imuninė sistema dar tik vystosi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kūdikiai užsikrečia virusais, ypatingą dėmesį skirdami rotavirusinei infekcijai, taip pat apžvelgsime kitas dažnas virusines ligas ir būdus, kaip apsaugoti kūdikius nuo infekcijų.
Rotavirusinė infekcija: kas tai?
Rotavirusinė infekcija yra ūminė virusinė infekcinė liga, kurią sukelia rotavirusai. Beveik visi vaikai iki 5 metų amžiaus yra užsikrėtę rotavirusu. Maždaug trečdalis vaikų, hospitalizuotų dėl viduriavimo, serga rotavirusine infekcija. Dauguma vaikų pirmą kartą užsikrečia rotavirusu būdami 6-36 mėnesių amžiaus. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali užsikrėsti rotavirusais kelis kartus. Didžiausias sergamumas stebimas tarp 6-24 mėnesių amžiaus vaikų.
Vyresni vaikai ir suaugusieji retai serga šia infekcija, o jei serga, tai dažniausiai lengvomis arba besimptomėmis formomis. Sunkiausiai sergama užsikrėtus pirmą kartą, tačiau sunkiai sirgti gali bet kuris vaikas. Yra žinomi keli sunkios ligos išsivystymo rizikos veiksniai: mažas gimimo svoris (mažiau kaip 2500 g), kitas vaikas šeimoje iki 24 mėnesių amžiaus ir sunkios imunodeficitinės būklės.
Rotavirusinei infekcijai būdingas sezoniškumas. Vidutinio klimato juostoje sergamumas padidėja žiemos ir pavasario mėnesiais, o atogrąžų šalyse - šaltesniais ir sausesniais mėnesiais. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse rotavirusai sukelia sezoninius viduriavimo protrūkius nuo gruodžio iki gegužės. Protrūkiai dažniausiai registruojami vaikų kolektyvuose ir šeimose.
Kaip plinta rotavirusinė infekcija?
Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, kuris rotavirusus išskiria į aplinką su išmatomis. Ligonis į aplinką išskiria labai daug rotavirusų (108-1010 virusų/ml išmatų). Infekcinė dozė yra labai maža - pakanka tik 10-100 rotavirusų, kad imlus žmogus susirgtų. Virusas labai užkrečiamas ir lengvai plinta.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Rotavirusais dažniausiai užsikrečiama fekaliniu oraliniu būdu, tačiau užsikrėsti galima ir pavartojus užteršto vandens ar maisto, virusams plintant nuo žmogaus žmogui tiesioginio sąlyčio būdu bei per užterštus aplinkos daiktus (pvz., per durų rankenas, vandens čiaupus, tualeto sėdynes, žaislus). Susirgę žmonės platina rotavirusus tiek pajutę ligos simptomus, tiek ir per pirmas tris dienas po pasveikimo. Nustatyta, kad rotavirusais užsikrėtę žmonės taip pat gali užkrėsti kitus, kol jiems dar nepasireiškia ligos simptomai.
Dėl higienos įgūdžių stokos virusai labiausiai plinta vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius, o suaugusieji dažniausiai užsikrečia namuose nuo sergančių mažų vaikų. Rotavirusais galima užsikrėsti ir viešose vietose, ypač ten, kur paviršiai nedezinfekuojami (pvz., nuo sauskelnių keitimo stalų). Ant žmogaus rankų patekę virusai išbūna gyvybingi keletą valandų, todėl užterštomis, neplautomis rankomis gali būti užteršiami aplinkos paviršiai arba užkratas gali būti perduodamas tiesioginio sąlyčio metu (buitinis kontaktas).
Rotavirusinės infekcijos protrūkiai galimi slaugos namuose, laisvės atėmimo vietose, kareivinėse ir kituose uždaruose kolektyvuose. Rotavirusinės kilmės ligos protrūkių pasitaiko tarp keliautojų. Taip pat galima hospitalinė rotavirusinė infekcija bei oro lašinis virusų perdavimas, kai ūmiu ligos laikotarpiu labai artimai bendraujama su kosinčiu ligoniu.
Rotavirusinės infekcijos simptomai
Užsikrėtus rotavirusais, inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 12 iki 48 valandų, kartais 5-7 dienas. Ligos simptomai prasideda ūmiai:
- Gausus (10-12 kartų per parą) viduriavimas vandeningomis, putotomis, šviesiomis, dvokiančiomis išmatomis.
- Pilvo gurgėjimas (80 %).
- Pilvo pūtimas ir skausmas.
- Vėmimas (80 %).
- Karščiavimas (90 % sergančių vaikų). Temperatūra gali būti subfebrili (37,5-38 °C) arba retai aukšta (39 °C) ir laikosi 2-3 dienas.
Viduriavimas dažniausiai trunka 3-7 dienas, kartais iki 2 savaičių. Trečdaliui ar net pusei infekcija sergančių vaikų kartu gali būti sloga, kosulys, paraudusi, skausminga gerklė.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Dėl viruso poveikio virškinimo sistemai sutrikdomas organizmo skysčių balansas, maisto medžiagų įsisavinimas, netenkama elektrolitų, todėl atsiranda organizmo dehidratacijos požymių (troškulys, sausa burna, liežuvis, šalta oda, šlapinimosi suretėjimas ar išnykimas, ašarų sumažėjimas; suėmus odą į raukšlę ji išsilygina lėtai). Netekus 0,5 % kūno svorio atsiranda pirmieji organizmo dehidratacijos požymiai.
Laiku nepradėjus gydyti, gali išsivystyti hipovoleminis šokas ir kitos gyvybei pavojingos būklės. Viduriuojantiems ir vemiantiems vaikams dėl mažo kūno svorio greičiau nei suaugusiesiems vystosi dehidratacija ir ligos komplikacijos.
Rotavirusinės infekcijos gydymas
Būtinas simptominis gydymas, organizmo prarastų skysčių ir elektrolitų balanso atkūrimas (rehidracija). Tai svarbiausias ūminio gastroenterito gydymo tikslas. Specifinio virusą veikiančio antivirusinio gydymo nėra. Maži vaikai dėl ūmaus rotavirusinio gastroenterito dažnai gydomi ligoninėje.
Organizmo dehidratacija ir su ja susiję pokyčiai gali sukelti traukulius bei kitas gyvybei pavojingas būkles ar net mirtį. Taikant simptominį gydymą, ligos simptomai palengvėja per 3-8 dienas. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad virusai iš organizmo pasišalina per 8-9 dienas, tačiau kartais ligonis virusus gali išskirti su išmatomis žymiai ilgiau - iki mėnesio.
Galimas pakartotinis užsikrėtimas, tačiau sergama lengviau ar be simptomų. Persirgus kelis kartus įgyjamas imunitetas vidutinės ir sunkios formos rotavirusinei infekcijai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Rotavirusinės infekcijos diagnostika
Infekcijos diagnostika remiasi anamneze, klinikiniu ištyrimu ir laboratoriniu patvirtinimu. Rotavirusinė infekcija įtariama esant ūmaus viduriavimo, vėmimo klinikinių požymių, ypač padidėjus sergamumui ar kai yra nustatomas kontaktas su viduriuojančiu vaiku, t. y. esant grupiniams susirgimams.
Infekcijai nustatyti naudojami imunofermentiniai tyrimų metodai - tiriamos ligonio išmatos, jose ieškoma virusų antigenų. Gali būti naudojami ir kiti tyrimo metodai: polimerazinės grandininės reakcijos tyrimas, kai išmatose nustatinėjamos viruso nukleorūgštys, virusai indentifikuojami elektroniniu mikroskopu arba naudojami greitieji antigeno testai.
Rotavirusinės infekcijos profilaktika
Galima infekcijos nespecifinė ir specifinė (skiepų) profilaktika. Nespecifinės profilaktikos priemonės apima asmens ir aplinkos higienos priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią ligos sukėlėjo plitimui bei sumažinti tikimybę užsikrėsti.
Pagrindinė nespecifinės infekcijos profilaktikos priemonė - rankų higiena. Rekomenduojama kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, prieš gaminant maistą, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko ar parduotuvės, po sąlyčio su gyvūnais, slaugant sergantį vaiką ir kitais atvejais.
Dėl rotavirusų didelio atsparumo aplinkoje svarbu tinkamai valyti ir dezinfekuoti įvairius paviršius, viešąsias vietas, dažnai liečiamus daiktus. Mokslinės literatūros duomenimis, vienas pagrindinių rotavirusinės infekcijos plitimo veiksnių yra nešvarios ligonius prižiūrinčių asmenų rankos, ant kurių virusas gali išlikti gyvybingas kelias valandas, todėl po galimai nesaugaus sąlyčio su ligoniu ar jo daiktais jas būtina kaskart ne tik plauti su muilu, bet ir dezinfekuoti.
Be to, rekomenduojama, kad ligonis būtų izoliuotas, t. y. turėtų atskirą patalpą (ar jos dalį), lovą, o patalynė, rankšluosčiai, drabužiai būtų laikomi ir skalbiami (ne žemesnėje nei 60 °C temperatūroje) atskirai nuo kitų skalbinių bei lyginami.
Nors laikantis higienos taisyklių galima pristabdyti viruso plitimą, tačiau veiksmingiausia profilaktikos ir kontrolės priemonė - skiepai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki vakcinacijos nuo rotavirusinės infekcijos pradžios registruotas vaikų iki 5 metų amžiaus hospitalizacijų dažnis svyravo nuo 300 iki 600 atvejų 100 000 vaikų.
Kitos dažnos virusinės infekcijos, kuriomis serga kūdikiai
Be rotavirusinės infekcijos, kūdikiai dažnai serga ir kitomis virusinėmis ligomis, tokiomis kaip:
- Peršalimo virusai: Dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Šie virusai sukelia karščiavimą, slogą, gerklės skausmą, kimimą, kartais - kosulį. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 savaičių.
- COVID-19: Omicron atmaina dažniausiai pasireiškia neaukštu karščiavimu (iki 38 laipsnių), stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu.
- Norovirusinė infekcija: Simptomai panašūs į rotavirusinės infekcijos, tačiau būdingas ūmesnis ir dažnesnis vėmimas, karščiavimas nėra didelis.
- Enterovirusinės infekcijos: Būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Taip pat gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys).
- Vėjaraupiai: Labai užkrečiama oro lašeliniu būdu, turi ilgą inkubacinį laikotarpį (iki 21 dienos). Būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, kuris pradžioje pasireiškia dėmelėmis, vėliau pūslelėmis, o joms subliuškus - šašais.
Kaip apsaugoti kūdikį nuo virusų?
- Rankų higiena: Dažnai plaukite rankas muilu ir vandeniu, ypač po sąlyčio su sergančiais žmonėmis, prieš valgant ir po pasinaudojimo tualetu.
- Vakcinacija: Pasiskiepykite nuo rotavirusinės infekcijos ir kitų ligų, nuo kurių yra vakcinos.
- Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis: Stenkitės, kad kūdikis nebūtų arti sergančių žmonių, ypač jei jie serga kvėpavimo takų infekcijomis.
- Valykite ir dezinfekuokite paviršius: Reguliariai valykite ir dezinfekuokite dažnai liečiamus paviršius, tokius kaip durų rankenos, žaislai ir stalai.
- Sveikas gyvenimo būdas: Užtikrinkite, kad kūdikis gautų pakankamai miego, sveikai maitintųsi ir būtų fiziškai aktyvus. Tai padės sustiprinti jo imuninę sistemą.
- Krūties pienas: Jei įmanoma, maitinkite kūdikį krūtimi, nes krūties pienas suteikia jam antikūnų, kurie padeda apsisaugoti nuo infekcijų.
- Vitaminas D: Užtikrinkite pakankamą vitamino D kiekį organizme, ypač šaltuoju metų laiku.
Ką daryti, jei kūdikis susirgo?
- Kreipkitės į gydytoją: Jei kūdikis karščiuoja, vemia, viduriuoja ar turi kitų nerimą keliančių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
- Užtikrinkite pakankamą skysčių kiekį: Svarbu, kad kūdikis gertų pakankamai skysčių, kad išvengtų dehidratacijos. Jei kūdikis vemia, duokite jam mažais gurkšneliais gerti elektrolitų tirpalą.
- Laikykitės dietos: Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis, svarbu laikytis dietos - vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto.
- Probiotikai: Duokite kūdikiui probiotikų, kurie padės atkurti žarnyno mikroflorą.
- Izoliuokite kūdikį: Kad išvengtumėte viruso plitimo, izoliuokite sergantį kūdikį nuo kitų šeimos narių.
Imuniteto stiprinimas
Svarbu stiprinti vaikų imunitetą nuo mažens, laikantis sveiko gyvenimo būdo, rėžimo, užtikrinant kokybišką miegą (nuo 21 iki 1-2 val. nakties). Pasirūpinkite visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti ir kasdien būti bent 1-2 valandas lauke.