Globos institutas Lietuvoje yra skirtas užtikrinti, kad vaikai, likę be tėvų globos, galėtų augti saugioje ir šeimai artimoje aplinkoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime globos įteisinimo procesą, globėjų teises ir pareigas, valstybės paramą bei kitus svarbius aspektus.
Globos tikslas ir svarba
Globos tikslas - užtikrinti, kad vaikas galėtų saugiai augti ir vystytis šeimoje, kuri supranta ir geba atliepti jo poreikius. Tai ypač svarbu vaikams, kurių tėvai susiduria su priklausomybėmis, stokoja socialinių įgūdžių ar dėl ligos negali tinkamai pasirūpinti savo atžalomis. Vaikai turi teisę augti šeimos aplinkoje - tai yra ir jų didžiausias poreikis. Mes, suaugusieji, šią teisę privalome įgyvendinti.
Kas gali tapti globėju?
Globėjais gali tapti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, atitinkantys tam tikrus reikalavimus. Išimtys taikomos tik giminaičių globai. Asmuo, norintis tapti globėju, turi atitikti šiuos kriterijus:
- Nebūti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu.
- Nesirgti ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
Globos įteisinimo procesas
Norintys globoti vaikus, turėtų pateikti prašymą savo miesto savivaldybės administracijai. Kartu su prašymu reikia pateikti medicininę formą (046/a) ir šeimoje kartu gyvenančių, vyresnių nei 16 metų asmenų, raštišką sutikimą.
Pasiruošimo procesas
Nors žmonės mano, kad pasiruošimo procesas yra ilgas ir varginantis, tačiau būtent mokymų ir vertinimo metu šeimos gali priimti tvirtą galutį sprendimą dėl norimo globoti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties. Atitikus pirminį vertinimą, Jus pakviesime į globėjų rengimo mokymus, kurių trukmė apie 3 mėnesius (10 susitikimų kartą per savaitę). Mokymai privalomi kiekvienam asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Mokymų ir vertinimo metu yra organizuojami 7 grupiniai ir mažiausiai 2 individualūs susitikimai. Grupinių susitikimų metu šeimos dalijasi savo patirtimi, lūkesčiais, atliekamos įvairios praktinės užduotys, padedančios įsigilinti į vaiką bei jo poreikius. Individualių susitikimų metu galima aptarti individualius šeimai kilusius klausimus.
Vaiko parinkimas šeimai
Visuomenėje vis dar sklando įsitikinimas, kad globėjai vaikus gali pasirinkti tiesiog nuėję į globos namus. Ši praktika jau nebėra taikoma, nes tai yra neteisinga vaikų atžvilgiu. Šiuo metu vaikui yra parenkama šeima, o ne vaikas šeimai. Net ir vaiko supažindinimas su šeima vyksta pamažu. Iš pradžių būsimi globėjai susipažįsta su vaiko byla, kurioje pateikiami pagrindiniai duomenys apie vaiką, jo sveikatą, elgesį, socialinę kilmę, jo poreikius. Po pirmųjų susitikimų yra išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimą naujoje šeimoje. Susipažinimas su vaiku yra labai atsakingas procesas, siekiama kuo labiau apsaugoti jį nuo pakartotinių traumų.
Globėjo teisės ir pareigos
Tapę globėjais, jie bendradarbiauja su teritoriniu vaiko teisių apsaugos skyriumi, globos centru. Kiekvienam globėjui yra skiriamas globos koordinatorius, kuris gali patarti visais globėjui rūpimais klausimais. Dažniausiai globėjai ir globos koordinatoriai bendrauja, kai yra poreikis užtikrinti vaiko bendravimą su jo biologine šeima. Šis procesas gali kelti įvairių įtampų tarp globėjų ir vaiko biologinių tėvų, todėl globos koordinatorius tampa tarsi tarpininkas. Jis padeda organizuoti vaiko susitikimus su jo šeima. Susitikimai gali būti organizuojami globos centro patalpose, globėjas neprivalo priimti vaiko biologinių tėvų savo namuose. Bendravimas su vaiko biologiniais tėvais vyksta per globos koordinatorių. Taip globėjai yra apsaugomi nuo galimų neigiamų vaiko biologinės šeimos reakcijų jų atžvilgiu.
Valstybės parama globėjams
Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save kaip globėjus. Dažniausiai asmenys globėjais tampa vedami vidinių paskatų, tačiau negalime nuneigti globėjams teikiamos valstybės paramos svarbos. Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius.
Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui). Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas). Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmoką gaus apie 7,7 tūkst. vaikų, o globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą - apie 5,5 tūkst.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Be to, kai kurios savivaldybės skiria pagalbos pinigus jų savivaldybės globotiniams. Globojamam vaikui sulaukus pilnametystės yra skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai.
Neveiksnumo nustatymas ir globa
Gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.
Teisinis reglamentavimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Neveiksnumo nustatymo tvarka
Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (LR CPK) numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Globėjo skyrimas
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Svarbu atsiminti
Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Globos formos
Lietuvoje yra kelios globos formos:
- Globa šeimoje: vaikas apgyvendinamas globėjų šeimoje. 2020 m. 59,3 proc. tėvų globos netekusių vaikų buvo apgyvendinta globėjų šeimose.
- Globa šeimynoje: vaikas apgyvendinamas šeimynoje, kurią sudaro profesionalūs globėjai. 2020 m. 0,5 proc. tėvų globos netekusių vaikų buvo apgyvendinta šeimynose.
- Globa globos centre (pas budintį globotoją) ar šeimyniniuose namuose: vaikas apgyvendinamas institucijoje, kurioje jam užtikrinama priežiūra ir ugdymas. 2020 m. 40,2 proc. vaikų pateko į globos įstaigų, globos centrų sistemą.