Knyga - tai ne tik įdomi istorija, bet ir didelis darbas, kuriame dalyvauja daugybė žmonių. Nuo rašytojo, įkvėpto minties, iki skaitytojo, laikančio knygą rankose, - kiekvienas etapas yra svarbus ir reikšmingas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip gimsta knyga, kokie žmonės dalyvauja šiame procese ir kokie iššūkiai kyla kūrėjams.
Knygos gimimo ištakos: nuo seniausių laikų iki šių dienų
Pirmųjų leidybos užuomazgų reikėtų ieškoti senosiose kinų, egiptiečių, šumerų ir kitose civilizacijose. IV-III amžiuje pr. Kr. jau buvo ir šiokių tokių knygų prekybos verslo užuomazgų. Žlugus imperijai knygų dauginimo poreikis gerokai sumenko. Tuo metu knygas daugiausiai perrašinėdavo vienuoliai. Į naują lygmenį Europos leidyba pakilo XV amžiuje, kai J. Gutenbergas išrado spaudą renkamaisiais spaudmenimis. Amžiaus pabaigoje ši veikla gerokai suklestėjo, o knygų leidyba virto atskira pramonės šaka. Pirmoji lietuviška knyga yra Martyno Mažvydo Katekizmas. Lietuvoje knygų poreikis šiek tiek vėlavo. Leidyba suklestėjo tik XVI amžiaus pabaigoje. 1990-ais metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjo ir nauja leidybos era. Atsirado pirmosios lietuviškos leidyklos, daugelis jų gyvuoja iki šiol.
Nuo minties iki rankraščio: rašytojo kelias
Knygos gimimas prasideda nuo mažos mintelės, kuri užgimsta rašytojo galvoje. Tai gali būti įkvėpimas iš vaikystės prisiminimų, skaitytojų patarimų ar perskaitytų knygų. Rašytojas Tomas Dirgėla teigia, kad jam rašyti vaikams paskatino bičiulio Vytauto V. Landsbergio klausimas: „Tomai, ar tu esi galvojęs parašyti ką nors vaikams?“ Šis pastūmėjimas lėmė pirmosios knygos „Apie raganą Šiokią Tokią“ atsiradimą.
Rašytojas, kurdamas vaikams, savo skaitytojus skirsto į dvi amžiaus grupes: vaikus nuo 2 iki 6 metų amžiaus ir į vaikus nuo 8-12 metų amžiaus. Kuriant šiam amžiui iš tikrųjų reikia tą amžių truputį pažinti, nes vaikas dar iš tiesų jaunas - reikia, kad to teksto nebūtų per daug, kad jam rašoma istorija būtų tarsi paviršutiniškai suprantama ir dar turėtų giluminę vietą. Kartais yra sakoma, kad nors paveikslėlių knygai tekstą parašo rašytojas, bet iliustratorius taip pat atlieka pusę darbo, nes to amžiaus vaikams labai svarbios yra iliustracijos. Rašydamas knygas pasikonsultuoju su pačiais mažiausiais, iš kompiuterio paskaitau tekstą, klausdamas ką jie mano, ką norėtų pakeisti ir pan.
Kad idėja virstų realybe, rašytojas skiria nemažai laiko rašymui. T. Dirgėla knygos rašymui per dieną skiria nuo 2 iki 4 valandų. „Tiesiog atsisėdu ir rašau įsijungęs kompiuterį. Nusistatau laikmatį 50-iai minučių ir rašau. Per tas 50 minučių visada būnu išsikėlęs sau tikslą parašyti mažiausiai 500 žodžių arba kitaip sakant - vieną knygos skyrių. Rašymo procesas taip ir vyksta, o knyga gimsta per 2-4 savaites“, - pasakoja rašytojas.
Taip pat skaitykite: Nuo idėjos iki knygos vaikams
Rašymo procese kyla įvairių iššūkių. T. Dirgėla prisipažįsta, kad jam kartais trukdo trys maži vaikai, kurie neina į darželį, taip pat karštis vasarą.
Tomo Dirgėlos kūrybinis kelias
Būtent pastarajai kategorijai save priskiria ir žinomas vaikų knygų autorius Tomas Dirgėla. Jis jau ne pirmą kartą ryžtasi eksperimentui kurti viešose vietose, kur ne tik gimsta jo naujos knygos skyriai, bet ir aplanko gerbėjai. Jis jau ne pirmą kartą ryžtasi eksperimentui kurti viešose vietose, kur ne tik gimsta jo naujos knygos skyriai, bet ir aplanko gerbėjai. Rašyti pastūmėjo meilė kūrybai ir vaikams Rašytojas T.Dirgėla pasakojo, kad rašyti vaikams specialiai neplanavo, tačiau viskas susiklostė natūraliai, tarytum savaime - iš meilės kūrybai ir vaikams. Rašymas vaikams - svajonių darbas Pasak T.Dirgėlos, po pirmojo parašyto kūrinio jis suprato, jog knygų kūrimas vaikams iš tiesų yra ne tik smagi veikla, bet ir toks darbas, kurį pats rašytojas apibūdino „svajonių darbu“.
Anot jo, problemų susikaupti triukšmingose vietose jam nekyla ir dėl to, kad niekada nekuria visiškoje tyloje - namuose aplink dažnai žaidžia ir krykštauja jo vaikai, todėl šurmulys jam įprasta. Šią savaitę rašytoją T. Dirgėlą galima sutikti „Caffeine” kavinėse. Anot jo, ši erdvė turi savo privalumų - ne tik patogu bet kada papildyti karštų gėrimų atsargas, bet ir yra vietos patogiai prisėsti, pasidėti kompiuterį.
Rašytojas T. Dirgėla akcentuoja, kad norėtų pakeisti nusistovėjusį požiūrį į rašytojus, kad jie gali kurti tik tylioje bibliotekoje, o vaikams taip siekia parodyti, kad rašymas ir skaitymas yra pramoga, jie gali ateiti pabendrauti su mėgstamu rašytoju.
Anot knygų autoriaus, svarbu leisti sau kurti taip, kaip norisi. „Neplanuoju knygų skyrių į priekį ir kai vienas baigiasi, net nenutuokiu, apie ką rašysiu kitame - tai ir yra įdomiausia, nes knygos rašymo procesas yra visai nenuobodus, o kartais ir pats nustebinu save, kai kažkas įdomaus įvyksta naujame skyriuje, - juokiasi T. Dirgėla.
Taip pat skaitykite: Nuo idėjos iki knygos
Kūrybiškumo paieškos ir rašytojo įžvalgos
Viešosios vietos tampa vis patrauklesnės kūrėjams. Pasak lyderystės bei vadovavimo ekspertės, lektorės Airidos Ruibytės-Butkuvienės, aplinka yra vienas tų veiksnių, darančių įtaką kūrybiniam procesui, tačiau universalių sprendimų nėra ir vertėtų įsiklausyti į save. Vieniems reikia garso, kitiems - ramybės, vieni nori šurmulio ir žmonių aplink, kitus įkvepia ramybė ir gamta. Svarbu sau priminti, kad pats turi galimybę nuspręsti ir susikurti palankią erdvę kūrybai. Kūrybine veikla užsiimantys žmonės kartais susiduria su vadinamuoju bloku, kai naujos idėjos neateina, sunku susikaupti. Tokiais atvejais ji rekomenduoja peržiūrėti savo kasdienę rutiną ir pagalvoti, kam yra skiriamas laikas ir energija. Reikėtų tarsi pasidaryti dienos nuotrauką ir pažiūrėti, ar laiką leidžiu energijai iškrauti, ar kaip tik jos prisikrauti. Kiek laiko per parą miegu, kiek leidžiu sau būti gamtoje, kaip ir kuo maitinuosi, ar skiriu dėmesio savo kūnui, o gal per daug laiko leidžiu socialiniuose tinkluose ir telefono ekrano?
Maistas, miegas, fizinis aktyvumas yra tai, į ką mes turime atsigręžti, kai pajaučiame vieną ar kitą kūrybinį bloką. Puikus būdas stebėti savo dieną ir pasižymėti viską, ką tą dieną veikiu.
Idėjų paieškos ir rašymo procesas
Nors rašyti vaikams T.Dirgėlai yra smagu, ne mažiau įdomu ieškoti idėjų kūrybai. Rašytojo teigimu, daugelis idėjų rašymui kyla iš jo paties vaikystės prisiminimų, skaitytojų pasiūlymų bei knygų skaitymo. Kad idėja virstų realybe, reikia ją įgyvendinti. T.Dirgėlai knygos rašymas yra rimtas darbas. Prie kiekvieno kūrinio rašytojas praleidžia nuo 2 iki 4 valandų per dieną.
Rašant kyla įvairių iššūkių Nors kūrinių rašymui skiria nemažai laiko, rašytojas neslepia, jog rutinoje pasitaiko įvairių iššūkių, kurie kartais padeda, o kartais trukdo rašyti. Pasakojimas turi būtų suprantamas T.Dirgėla įsitikinęs, jog tam, kad knygos turinys ir pasakojama istorija būtų įtikinama, labai svarbu rašyti taip, kad knygos istorija, veikėjų kalba nepasirodytų dirbtina. Rašytojo manymu, sunku apibūdinti vaikus kaip skaitytojus. Jie vaikai turi skirtingus pomėgius, charakterius ir mėgsta skirtingas knygas, todėl kaip skaitytojai jie yra įvairūs.
T.Dirgėlai tenka dalyvauti susitikimuose su skaitytojais. Jo teigimu, vaikai yra labai smalsūs ir užduoda daug klausimų. Vieni iš jų - apie rašytojo kūrinius, kiti - labiau asmeniški. Pašnekovo manymu, šiuolaikiniai kūriniai labiau skirti šiandienos vaikams. Anksčiau rašyti kūriniai taip pat skaitomi, tačiau vaikams gali kilti įvairių klausimų apie knygos turinį, kadangi dabartinis ir ankstesnis laikotarpis, kai buvo rašomos knygos, gerokai skiriasi. T.Dirgėla pripažino, jog savo paties vaikystėje, pradinėse klasėse knygas atsiversdavo tik palieptas močiutės arba mokytojos ir tik vėliau, po pradinių klasių, atrado tikrą skaitymo džiaugsmą. Skirtos skirtingo amžiaus vaikams Rašytojas, kurdamas vaikams, savo skaitytojus skirsto į dviejų amžių grupes - vaikus nuo 2 iki 6 metų amžiaus ir į vaikus nuo 8-12 metų amžiaus. Pasak rašytojo, taip yra dėl to, jog rašomos knygos šio amžiaus vaikams skiriasi savo turiniu ir sudėtingumu.
Taip pat skaitykite: Nuo idėjos iki knygos: kelionė
Kūrybinė komanda: iliustratoriai, redaktoriai ir dizaineriai
Parašytas rankraštis keliauja į leidyklą, kur prie jo dirba visa kūrybinė komanda. Iliustratoriai kuria paveikslėlius, kurie papildo ir pagyvina tekstą. Redaktoriai taiso klaidas, tobulina stilių ir užtikrina, kad knyga būtų suprantama vaikams. Dizaineriai rūpinasi knygos išvaizda, maketuoja puslapius ir kuria viršelį.
Rašytoja Ilona Bakšė vaikams pasakojo, kad knygutės kūrimas - tai ilgas, tačiau labai įdomus procesas, kuriame dalyvauja: rašytojai, dailininkai, redaktoriai, dizaineriai ir kitų įvairių profesijų žmonės.
Svarbu, kad knygos istorija, kalba nepasirodytų dirbtinė. Rašytojo manymu, sunku apibūdinti vaikus kaip skaitytojus. „Kiek yra skirtingų vaikų, tiek yra ir skirtingų skaitytojų. Vaikai iš tikrųjų turi skirtingus pomėgius, charakterius. Šiuolaikinio skaitytojo vaiko negalėčiau apibūdinti, kad jis visgi toks ar kitoks ir taškas - vaikai yra labai įvairūs“, - savo nuomone dalijasi T. Dirgėla.
Kelionė į spaustuvę ir pas skaitytojus
Baigus visus paruošiamuosius darbus, knyga keliauja į spaustuvę. Spaustuvėje knyga atspausdinama, įrišama ir paruošiama kelionei į knygynus ir bibliotekas. Iš spaustuvės knygelės siunčiamos į bibliotekas, knygynus.
Susitikimas su skaitytojais yra paskutinis ir svarbiausias knygelės kelionės etapas. Rašytojai dažnai dalyvauja susitikimuose su vaikais, skaito ištraukas iš savo knygų, atsako į klausimus ir bendrauja su skaitytojais. T. Dirgėlai tenka dalyvauti susitikimuose su skaitytojais.
Šiuolaikinės knygos: inovacijos ir iššūkiai
Šiuolaikinės knygos yra labai įvairios. Yra knygų, kurias galima ne tik skaityti, bet ir liesti, klausytis ar pažaisti su knygelėje gyvenančiu personažu. Tačiau šiuolaikiniai vaikai turi daug kitų pramogų, tokių kaip kompiuteriniai žaidimai ir televizija. Todėl rašytojai ir leidyklos turi stengtis, kad knygos būtų įdomios ir patrauklios vaikams.
T. Dirgėla įsitikinęs, jog šiais laikais skaitymas tarp įvairaus amžiaus vaikų konkuruoja su kompiuteriu, šiuolaikinėmis technologijomis. „Manau, pirmiausia atsakomybę dėl knygų skaitymo turėtų prisiimti tėvai. Iš vienos pusės galima suprasti, kad tėvai labai užsiėmę - bėgioja per darbus ir tie darbai galbūt niekada nesibaigia. Aš manau, kad pirmiausia tėvai turi ne tik kalbėti vaikui, kad skaitymas yra labai geras ar naudingas dalykas, turėtų būti ir pavyzdys. Taip pat reikia jau nuo ankstyvos vaikystės vaiką pratinti prie knygos. Iš pradžių, kai vaikas yra mažas, knygą jam reikia duoti kaip žaislą, nes tų knygų yra ir patiems mažiausiems - jas gali kandžioti, pilstyti vandeniu ir joms nieko neatsitiks. Manau, kad tėvai didelę klaidą daro, kai knygas supriešina su kompiuteriniais žaidimais. Iš vienos pusės vaikui skaitymas atrodo kaip bausmė ir automatiškai jam kyla mintis, jog tai knyga - blogas dalykas, neįdomu“.
Skaitymas turėtų būti skiepijamas nuo vaikystės T. Dirgėla įsitikinęs, jog šiais laikais skaitymas tarp įvairaus amžiaus vaikų konkuruoja su kompiuteriu, šiuolaikinėmis technologijomis. Kad vaikai norėtų į rankas pasiimti knygą patys, rašytojas siūlo tėvams knygų skaitymą diegti nuo mažumės ir patiems rodyti pavyzdį, jog skaitymas yra įdomus.
Knygos viršelis: nuo apsaugos iki reklamos
Šiandien viršelis padeda parduoti, tačiau jo tikslas istorijos tėkmėje labai pasikeitė. Šimtus metų viršelių pagrindinė funkcija buvo apsaugoti jautrius, dažniausiai rankomis rašytus puslapius. Žinoma, jie buvo kuriami estetiški: odiniai, kaustyti. Dauguma senovinių knygų iš tiesų atrodė beveik vienodai ir knygos viršelis mažai sakė apie jos turinį. Ypač ryškūs pokyčiai ėmė matytis devynioliktame amžiuje, kai atsirado naujų įrišimo būdų ir medžiagų. Jos tapo pigesnės ir paprastesnės. Prasidėjo masinė gamyba. Viršelio vaidmuo ėmė keistis. Praktinė paskirtis apsaugoti viduje esančius puslapius perdavė estafetę reklamos funcijai. Dabar gi pažiūrėję į knygą mes galime iš karto užsimanyti ją perskaityti, taip pat nujausti, kas laukia viduje. Pokario laikais knygų pramonė tapo itin konkurencinga ir knygų viršeliais iki šiol bandoma perteikti žinutę apie žanrą, nuotaiką ir pagrindines temas. Šiuolaikiniame pasaulyje knygos dizainas labai priklauso nuo atsakingų leidyklos žmonių skonio, kurį, neslėpkime, formuoja paklausa, tai yra mes - skaitytojai. Todėl įvairiose šalyse tos pačios knygos viršeliai gali gerokai skirtis. Net ir Lietuvoje skirtingi leidimai gali atrodyti visiškai kitaip. Kartais viršeliai pritaikomi tam tikrai auditorijai.
Knygos gimimo procesas vaikų akimis
Šiandien darželyje vyko edukacija „Kaip gimsta knygos?“, kuri skirta lietuvių Kalbos dienoms paminėti. Rašytoja Ilona Bakšė papasakojo vaikams, kad knygelės gimimas prasideda nuo mažos mintelės, kuri užgimsta rašytojo galvoje. Knygutės kūrimas - tai ilgas, tačiau labai įdomus procesas, kuriame dalyvauja: rašytojai, dailininkai, redaktoriai, dizaineriai ir kitų įvairių profesijų žmonės.
Susitikimas su skaitytojais yra paskutinis ir svarbiausias knygelės kelionės etapas. Vaikai su rašytoja Ilona suskaičiavo daugiau nei 14 profesijų žmonių, kurie padeda knygelėms atkeliauti pas skaitytojus. Tyrinėjo šiuolaikines inovatyvias knygeles, kurias galima ne tik skaityti, bet ir liesti, klausytis ar pažaisti su knygelėje gyvenančiu personažu. Su didžiuliu smalsumu vaikai klausėsi pasakojimo apie rašymo meną, uždavinėjo bei atsakinėjo į Ilonos užduodamus klausimus, žaidė nuotaikingus žaidimus. Susitikimas su rašytoja suteikė vaikams daug džiaugsmo, praturtino jų žodyną, sužadino vaizduotę bei sustiprino jų meilę knygoms.
Leidyklos užkulisiuose: vyriausiojo redaktoriaus darbo subtilybės
Norint suprasti, kaip gimsta knyga, svarbu pažvelgti į leidyklos veiklą iš vidaus. Leidyklos „Baltos lankos“ vyriausioji redaktorė S. Saulina atskleidžia, ką reiškia išleisti knygą: nuo ko viskas prasideda ir kaip viskas vyksta.
Viskas prasideda nuo nuolatinio būdravimo, ieškojimo, pokalbių su žmonėmis, kurių literatūriniu skoniu pasitiki, žvelgimo atviromis akimis į įvairiausias idėjas ir temas ir, žinoma, skaitymo. Sakyčiau, kad tuo užsiimti gali smalsus, azartiškas, nepailstantis lobių ieškotojas, archeologas, keliautojas, dėl geros knygos pasiryžęs knygų kaugėse kastis sluoksnis po sluoksnio gilyn, puslapiais nukeliauti tūkstančius kilometrų, išmaišyti neatrastas knygų žemes. O kai tas ieškotojas galiausiai atranda ir nusprendžia, kad štai čia jo lobis - knyga, kurią būtina išleisti, - itin atsakingas darbas bus surasti geriausius tos knygos leidybos bendradarbius: verstiniam kūriniui - tinkamiausius ir profesionaliausius vertėjus ir redaktorius, originaliam kūriniui - redaktorius, vaikiškai knygai - iliustratorius, knygos idėjai - jos įgyvendintojus, rašytojus ar sudarytojus. Lygiagrečiai visiems šiems kūrybiniams procesams vyksta ir žemiškesnių leidybos reikalų tvarkymas: darbų organizavimas, autorių teisių įsigijimas ir bendravimas su užsienio agentais, sutarčių sudarymas.
Leidėjo darbą galėtume palyginti su kino operatoriaus: jis, naudodamasis savo patirtimi ir įgūdžiais, įgyvendina režisieriaus - šiuo atveju rašytojo - viziją, o prie jų prisideda daugybė savo sritį išmanančių žmonių. Kuruoti tokį procesą nėra paprasta - reikia ir daugybę techninių dalykų išmanyti.
Knygos kelias leidykloje: žingsnis po žingsnio
Kaip gi knyga atsiranda knygynuose? Štai tipinis knygos kelias leidykloje:
- Rankraščių skaitymas ir atranka. Viskas prasideda nuo rankraščių ar užsienio kalba išleistų knygų skaitymu. Rašytojai siunčia leidykloms rankraščius, o leidyklos kartais ieško, kas parašytų knygą viena ar kita tema.
- Vertimas. Lietuvių literatūrai šio žingsnio nereikia, tačiau užsienio knygos leidyba be vertėjo neįmanoma.
- Redagavimas. Tiek lietuvių autoriaus tekstas, tiek vertimas patenka į redaktorių rankas. Šie žmonės padeda ištaisyti klaidas, ne tik tas gramatines, bet ir stiliaus bei logines.
- Korektūra. Korektorius yra žmogus, kuriam atiduodamas jau suredaguotas kūrinys ar jo vertimas. Korektorius tekstus tikrina prieš maketavimą, o vėliau ir sugulusius makete.
- Maketavimas ir dizainas. Dažnai šie žingsniai daromi lygiagrečiai. Maketuotojas dėlioja tekstą, o viršelių dizaineris kuria knygos vizualizacijas.
- Spausdinimas. Išversta, suredaguota, pakoreguota ir sumaketuota knyga keliauja į spaustuvę.
- Platinimas. Pagaliau iš spaustuvės parkeliauja naujutėlės, šviežutėlės knygos.
Knygos restauravimas: antram gyvenimui
Ar žinojote, kad knygų restauravimo paslaugomis gali pasinaudoti kiekvienas? Meistrai siūlo įrišti išplyšusius vidinius lapus, juos iš naujo susiūti, įrišti knygą į kietus ar minkštus viršelius. Juos gali pagaminti iš odos, odos imitacijos ar audinio ar popieriaus.
Mokinių patirtis kuriant knygą
Kaip knygos gimimo procesą įsivaizduoja vaikai? Štai ką apie tai mano 5c klasės mokiniai, dalyvavę projekte „Kaip gimsta knyga?“:
- Matas: ,,Veikla patiko, nes galėjau išlaisvinti vaizduotę“.
- Eisvilė: ,,Šiandien sužinojau, kaip linksma dirbti kartu. Veikla patiko, nes labiau pažinau kitus“.
- Auksė: ,,Patiko dirbti komandoje, nes buvo linksma“.
- Kristijonas: ,,Šiandien pakartojau lietuvių kalbą, literatūros istoriją ir anglų kalbą. Sužinojau, kaip kurti knygas ir pats turėjau galimybę vieną jų sukurti“.
- Karolis: ,,Sužinojau, kad jei nori parašyti knygą, reikia fantazijos“.
- Olivija: ,,Kai rašiau knygą, turėjau prisiminti visas gramatikos taisykles“.
- Ieva A.: ,,Pakartojau lietuvių kalbos raides, nosinių raidžių rašybą“.
Kone visiems 5c klasės mokiniams darbas grupėje, kūrimo procesas patiko ir jie norėtų ir daugiau panašių projektų.