Kaip Ugdyti Vaikų Paklusnumą ir Atsakomybę: Patarimai Tėvams ir Pedagogams

Vaikų auklėjimas - tai nuolatinis mokymosi procesas, reikalaujantis kantrybės, meilės ir nuoseklumo. Svarbu ne tik išmokyti vaikus paklusti, bet ir ugdyti jų atsakomybę, savarankiškumą bei gebėjimą priimti teisingus sprendimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti skirtingais vaiko raidos etapais, kokie veiksniai daro įtaką atsakomybės formavimuisi ir kaip išvengti dažnų klaidų auklėjant.

Įvadas: Atsakomybės Svarba Vaikų Gyvenime

Vaikų savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas yra esminė jų asmeninio augimo dalis, padedanti pasiruošti gyvenimo iššūkiams. Ugdant šiuos įgūdžius, vaikai mokosi priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir tapti labiau pasitikintys savimi. Vaiko atsakomybės ugdymas - užduotis tėveliams, kurią spręsti reikėtų jau nuo mažų dienų. Psichologų teigimu, vaikui itin svarbu suvokti atsakomybę, nes tai reiškia savojo „aš", savo jausmų suvokimą bei gebėjimą spręsti rūpesčius, kurių - mažesnių ar didesnių - turime visi.

Atsakomybės Apibrėžimas ir Jos Svarba Vaikui

Žodis „atsakomybė“ apibrėžiamas kaip reikalingumas, būtinumas atsakyti, atsiskaityti. Mokslininkai gi sako, kad atsakingumas yra sudedamoji žmogaus sąmoningumo matavimo dalis. Psichologai teigia, kad šis terminas pakankamai platus ir apima gebėjimą laikytis žodžio bei susitarimų, vykdyti savo įsipareigojimus, būti patikimu, būti prisidedančiu šeimos, bendruomenės ir visuomenės nariu. Trumpiau tariant, atsakingas žmogus geba priimti sprendimus, suvokia jų pasekmes ir supranta, kad yra atsakingas už savo elgesį. Akcentuojama, kad atsakomybė yra viena iš žmogaus vidinių stiprybių. Todėl vaikui atsakomybės suvokimas itin svarbus tam, kad susigaudytų savo jausmuose. Gebėjimas prisiimti atsakomybę suteikia jam drąsos bei pasitikėjimo savimi.

Tenka patirti, kad tėvai tikisi, jog vaiko atsakingumas nuo mažens formuosis savaime, o užaugęs jis taps atsakingu žmogumi. Bet norint pasiekti šio tikslo, būtinas suaugusiųjų įsitraukimas, ugdanti ir tobulėti skatinanti aplinka, o sektinas pavyzdys - viena svarbiausių sąlygų.

Veiksniai, Darontys Įtaką Atsakomybės Formavimuisi

Labiausiai vaiko elgesiui paveiki yra socialinė aplinka, o pokyčiai vyksta palaipsniui, per vaiko įgyjamas žinias, per patirtį. Vaikai geriausiai mokosi ne ausimis, bet akimis. Todėl siekdami vaiką išmokyti tam tikrų dalykų, visų pirmiausia turime rodyti asmeninį pavyzdį. Vaikas mokosi iš savo tėvų, stebi juos ir jų elgesį atspindi. Tad kreipiant dėmesį į atsakomybės jausmo lavinimą, ne pro šalį įsivertinti save pačius: kaip mes elgiamės, ar visada savo atžalai esame gerasis pavyzdys? Pagalvokime, ar tikrai vykdome savo įsipareigojimus, neatidėliojame pažadų, darbą pabaigiame iki galo, nevėluojame ir pan.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Leisdami vaikui daryti užduotis pagal gebėjimus, jo asmeninį tempą, skatinsime jį didžiuotis savo pasiekimais, stiprės jo atsakomybės jausmas. Taip pat būtina vaikui akcentuoti jo pastangas bei pažangą: šiandien susitvarkei savo kambarį be atskiro paraginimo, puikiai padirbėjai, didžiuojuosi tavimi. Vaiko atliktų darbų pastebėjimas ir pastangų įvertinimas didina jo motyvaciją. Be kita ko, neužmirškime, kad mokomasi ne tik iš teigiamų, bet ir neigiamų patirčių.

Paklusnumas ar Atsakomybė: Kur Nubrėžti Ribą?

Praktikoje tenka susidurti su klaidinga nuostata, kai tėvai savo veiksmus supranta kaip atsakingumo ugdymą. O gal tai tėra paklusnumo iš atžalos siekimas? Paprastas pavyzdys: mama prašo sūnų ar dukrą ką nors padaryti čia ir dabar. Vaikas nenori, turi tam priežasčių: gal ne iš karto užduotį atliks, gal dėl tam tikrų aplinkybių nenorės ar negalės ir pan. Tai tada mūsų reakcija gali būti dvejopa: eisime į konfliktą ir reikalausime paklusti, o gal bandysime išklausyti vaiką ir suprasti jo pasirinkimą.

Pirmuoju atveju, savo elgesiu siektume tik paklusnumo. Bet pagrindinis tikslas turi būti ne aklą paklusnumą laimėti, o išgirsti vaiką, jo argumentus, kalbėtis, kurti, puoselėti ryšį ir taip ugdyti atsakomybę už savo elgesį. Noras, kad vaikas reaguotų į mūsų prašymus, pastabas ar užduotis ir neabejotų mūsų autoritetu - tai labai suprantami ir svarbūs tikslai, jų pasiekiama palaipsniui. Jei būsime nuoseklūs ir linkę pažangą pastebėti, laikysimės susitarimų, laikui bėgant vaikas atliks užduotį savo iniciatyva, o ne todėl, kad paprašėte - išsiugdys atsakingas požiūris.

Atsakomybės Ugdymas Skirtingais Raidos Etapais

Vaiko atsakomybė formuojama jau nuo mažens, leidžiant save suvokti per patyrimus. Niekada nėra per anksti. Nuo mažens vaikas turi būti pratinamas pats atlikti tam tikras užduotis: pavalgyti, apsirengti, pasidėti savo daiktus į vietą ir t.t. Tačiau skatinčiau tėvelius įvertinti individualius vaiko pajėgumus. Blogiausia, ką galime padaryti, tai atlikti užduotis už savo vaiką, nors ir pačių geriausių ketinimų vedini. Juk pasitaiko, kad tėvai ruošia už vaiką namų darbus tam, kad šis gautų geresnį pažymį. Tokia „pagalba“ žalinga.

Vaikui augant, natūralu, atsakomybės kinta, jų daugėja. Paaugliai geba daugiau prisidėti prie namų ruošos, gaminti maistą, nupirkti reikalingus produktus ir pan. Taip pat verta apsvarstyti jaunuolio galimybes įsitraukti į visuomeninę veiklą. Būdamas tam tikros bendruomenės dalimi, jaunuolis geriau suvokia savo įsipareigojimų vertę, atsakomybę prieš kitus. Jei pamirš atlikti jam paskirtas užduotis, greičiausiai jausis nejaukiai, nuvils bičiulius, tokios natūralios elgesio pasekmės ugdo.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Patarimai Tėvams, Siekiantiems Užauginti Atsakingą Žmogų

• Būkite pavyzdžiu savo vaikams, atsakingumo mokykite patys elgdamiesi atsakingai.
• Išlikite pozityvūs - pagyrimai bei padrąsinimai skatina darnius tarpusavio santykius, kelia vaiko savivertę.
• Didesnes užduotis suskaidykite į mažesnes, vaikui paskirta didelė užduotis gali pasirodyti per sudėtinga.
• Labai svarbu tikėti savo vaikais - jūsų pasitikėjimas juos paskatins labiau tikėti savo jėgomis.
• Nustatykite ribas ir taisykles, šeimos taisyklės turi būti aiškios ir visiems suprantamos.
• Kalbėkite su vaikais apie galimas elgesio pasekmes.
• Leiskite patirti elgesio pasekmes, nes mokomasi ne tik iš teigiamų, bet ir neigiamų patirčių.

Praktiniai Patarimai, Kaip Ugdyti Atsakomybę

• Leiskite vaikams priimti sprendimus kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, renkantis drabužius, žaidimus ar užsiėmimus. Svarbu pradėti nuo mažų pasirinkimų ir palaipsniui didinti jų sudėtingumą.
• Mokykite vaikus suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmes. Jei vaikas padaro klaidą, padėkite jam suprasti, kas nutiko, ir aptarkite, kaip kitą kartą galėtų pasielgti kitaip.
• Priskirkite vaikui amžių atitinkančias užduotis namuose. Tai gali būti kambario tvarkymas, stalų dengimas, augintinio priežiūra ar indų plovimas. Užduotys padeda vaikui suvokti savo indėlį į šeimos gerovę ir ugdo atsakomybę.
• Leiskite vaikui klysti ir mokytis iš savo patirties. Parodykite, kad pasitikite savo vaiku ir tikite jo gebėjimu atlikti užduotis bei priimti sprendimus. Pasitikėjimas stiprina vaiko savivertę ir skatina jį stengtis būti savarankiškesniu.
• Padėkite vaikui mokytis kritiškai mąstyti ir spręsti problemas. Kai vaikas susiduria su sunkumais, užduokite klausimus, kurie padėtų jam apgalvoti galimus sprendimus.
• Būkite nuoseklūs. Nustatykite aiškias taisykles ir ribas, kurių laikomasi nuolat. Vaikas turi suprasti, kokie yra lūkesčiai ir kokios pasekmės laukia, jei jų nesilaikys.
• Pagirkite vaiką už pastangas, net jei rezultatas nėra tobulas. Tai skatina vaiką toliau stengtis ir nesusitelkti vien tik į galutinį rezultatą.
• Sukurkite namų aplinką, kurioje vaikas jaustųsi palaikomas ir vertinamas. Būkite kantrūs, palaikantys ir supratingi, kai vaikas susiduria su iššūkiais.

Socialinė Pedagogika ir Atsakomybės Ugdymas

Socialinė pedagogika yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Ji orientuota į asmenų, ypač vaikų, socializacijos procesus ir jų tarpusavio sąveiką su aplinka. Taikant socialinę pedagogiką pradinėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas vaikų socializacijai, švietimo lygio gerinimui, individualių poreikių atpažinimui, mokyklos bendruomenei, tėvų įtraukimui ir bendrai prevencijai.

Socialinis pedagogas progimnazijoje taiko prevencines priemones, kad sumažintų socialines problemas (pvz., patyčias, smurtą, socialinę izoliaciją) ir teikia intervencines strategijas, kad padėtų vaikams, susiduriantiems su sunkumais. Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką. Socialinė pedagogika padeda integruoti socialinius ir kultūrinius aspektus į mokymo procesą. Tai gali apimti projekto darbą, grupinį mokymąsi ir kitus metodus, kurie skatina vaikų aktyvumą ir įsitraukimą. Socialiniai pedagogai dirba kartu su tėvais, mokytojais ir bendruomenės nariais, siekdami sukurti palaikančią aplinką vaikams.

Praktiniai Užsiėmimai Atsakomybės Ugdymui

• Projektinė veikla: skatinkite mokinius dirbti grupinėse projektinėse veiklose, kuriose kiekvienas narys turi aiškiai apibrėžtas užduotis.
• Klasės tvarkymas: leiskite mokiniams prisiimti atsakomybę už klasės tvarkymą.
• Savivaldos grupės: sukurkite mokinių savivaldos grupes, kurios sprendžia įvairias problemas, susijusias su mokykla (pvz., renginius, akcijas, projektus).
• Atsakomybės už rezultatus skatinimas: paskirkite užduotis, kurių rezultatai bus matomi (pvz., pristatymai, projektai), ir aiškiai apibrėžkite, kaip jų pasiekimai bus vertinami.
• Refleksija po veiklų: po grupinių projektų ar įvykių skatinkite mokinius diskutuoti apie tai, kas pavyko, kas ne, ir kodėl.
• Mentorystė: skatinkite vyresnius mokinius tapti mentoriumi jaunesniems.
• Laiko planavimas: mokykite mokinius planuoti savo laiką, numatyti užduotis, nustatyti prioritetus ir laikytis terminų.
• Darbų pasidalinimas: įtraukite mokinius į sprendimų priėmimą ir užduočių pasidalinimą klasėje. Tai gali būti tiek mokymosi užduotys, tiek kasdieniai klasės reikalai.
• Teigiamų pavyzdžių analizė: analizuokite sėkmingų asmenybių ar istorinių figūrų atvejus, kurie parodė didelę atsakomybę.
• Atsakomybė už aplinką: įtraukite mokinius į aplinkosaugos projektus, tokius kaip mokyklos sodo kūrimas arba aplinkos tvarkymas.

Bendradarbiavimo Užsiėmimai Vaikams, Tėvams ir Mokytojams

Keletas praktinių užsiėmimų vaikams ir jų tėveliams, vaikams ir mokytojams, kurie Jus suburs, suartins:

• Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kurti paveikslus ar koliažus, vaizduojančius savo šeimą, pomėgius ir mėgstamiausias akimirkas.
• Mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu rašyti pasakojimus apie tai, kaip jie įsivaizduoja savo svajonių dieną.
• Dirbtuvėse mokytojai, tėvai ir vaikai gali kartu kurti unikalų žaislą iš perdirbtų medžiagų (popieriaus, kartono, plastiko).
• Suaugusieji ir vaikai gali pasakyti arba suvaidinti mėgstamas pasakas ar istorijas.
• Suaugusieji ir vaikai gali sukurti ir atlikti dainą, kuri reikštų jų šeimos vertybes ar tradicijas.
• Suaugusieji gali paruošti klausimus, į kuriuos vaikai atsakys, pavyzdžiui, „Kokia tavo mėgstamiausia spalva?“ arba „Koks tavo didžiausias svajonių?“.

Saugumas Vasaros Metu: Tėvų Atsakomybė

Be viso šio, kupino vasaros pramogų laiko, neturėtume užmiršti, kad dėl nepriežiūros, nesaugios aplinkos, patirties stokos, nepamokyti vengti pavojų ar lydimi vaikiško smalsumo vaikai susiduria su skaudžiomis nelaimėmis, patiria įvairių traumų. Tai tik kelios skaudžios patirtys ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, vaikus gelbėjantiems medikams, kurie kartu su vaiko teisių gynėjais kaskart primena, kad vaikus reikia saugoti, jiems nuolat priminti apie tykančius pavojus. Net kelių minučių suaugusiojo nusisukimas nuo vaiko gali baigtis tragiškai. Tėvai turi įvertinti aplinkos saugumą.

Kaip Pasiruošti Saugiai Vaikų Vasarai

Vaiko teisių gynėja sako, kad tėvai patys turi rodyti teigiamą pavyzdį įvairiose situacijose. Kai tėvai kalba vaikams, kad reikia elgtis vienaip, tačiau patys elgiasi priešingai, vaikas kopijuoja tėvus. Paaugę vaikai atvirai pasakoja, kad tėvai patys elgiasi neatsakingai: šokinėja nuo tiltelių, palieka saugoti kūdikius mažamečiams, vartoja alkoholį nesusimąstę, kas prižiūrės vaikus.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

„Tėvų pareiga ir atsakomybė - ugdyti sąmoningus vaikus. Tėvai nebus nuolat šalia, tad atsakingos laisvės suteikimas ir aiškių ribų žinojimas tiek tėvams, tiek vaikams suteiks saugumo, o tai reikia daryti išmintingai ir sistemingai. Svarbiausia paklausti vaiko, girdėti, ko jis norėtų. Ypač paaugliams geriausia suteikti progą vasaros atostogas susiplanuoti patiems. Svarbiausia - aplinkos pakeitimas ir tiek fizinis, tiek emocinis vaikų saugumas“, - atkreipia dėmesį G. Salickienė.

Patarimai, Kaip Apsaugoti Vaikus Nuo Nelaimių

• Pagal vaiko amžių įvertinkite jo judrumą, paklusnumą. Mažiausiųjų nė akimirkai negalima palikti be priežiūros.
• Vyresnio amžiaus vaikams išsamiai ir dažnai aiškinkite apie pavojus jam nepažįstamoje aplinkoje.
• Itin skaudžios nelaimės yra skendimai. Akylai saugoti mažylius, neleisti jų prie vandens vienų ir nė sekundei nepalikti net pripučiamuose baseinėliuose ir lauke, kur būna padėtos talpos lietaus vandeniui. Vyresnieji vaikai turi žinoti, kad šokti į vandenį ,,ant galvos“ yra mirtinai pavojinga.
• Nuo nelaimių apsaugo šalmai, kelių ir alkūnių apsaugos.
• Elektros prietaisai namie ar poilsiavietėje turi būti saugūs, nesugedę, vaikai neturi pasiekti elektrinių mėsmalių, pjaustyklių, plaktuvų, siurblių ir kitų prietaisų paleidimo mygtukų.
• Labai svarbu saugūs langai ir balkonai. Atidarytų langų negalima dengti tinkleliais nuo vabzdžių, nes tinklelis neapsaugo atsirėmus. Nepalikite mažų vaikų balkonuose, prie atidarytų langų. Prie palangių nestatykite baldų.
• Nepalikite miegančių vaikų saulės atokaitoje, vienų automobiliuose, vyresniuosius vaikus būtina išmokyti riboti laiką saulėje, vaikus renkite tinkamais drabužiais.
• Vaistai turi būti padėti ne tik taip, kad vaikai nepasiektų, bet ir nematytų, kur jie. Geriausia juos laikyti užrakintus.
• Dviratininkai, riedutininkai turi dėvėti visas apsaugos priemones ir liemenes su atšvaitais, vaikai turi būti supažindinti su saugaus eismo taisyklėmis.
• Taisyklė, kuriai nėra išimčių - su vaikais turi būti tik blaivūs suaugusieji. Taip pat nevalia palikti vaikų asmenims, jeigu yra bent menkiausias nepasitikėjimas jais.
• Nutikus bet kokiai rimtesnei nelaimei skubiai skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kol atvyks pagalba, nukentėjusio vaiko nepalikti vieno.

Paklusnumas - Kas Tai?

Žodis klusnumas, kilęs iš žodžio klausytis. Lotynų, hebrajų, graikų kalbose žodis paklusti turi tą pačią šaknį kaip žodžiai girdėti, išgirsti. Tiesioginė šio žodžio prasmė - pasiruošimas klausyti kito žmogaus išreikšto noro ir vykdyti jį. Vaikų auklėjimo kontekste žodžius klusnumas ir klausymas tenka girdėti skambant skirtingai. Paklusnumas dažnai asocijuojasi su grėsme, baime ir apribojimais. Klausymasis remiasi bendradarbiavimo, sutarimo principais, lygiavertiškumu.

Prieš 15-20 metų šeimoje buvusi paklusnumo samprata šiandien nebeįmanoma, nes vaikai įgavo laisvės, teisių, erdvės kalbėti apie savo norus. Tėvai dažnai pasimetę, nes jų pačių tėvų naudoti (dažnai autoritariniai) auklėjimo metodai nebetinka, o nauji auklėjimo būdai dar neatrasti ar neišmokti. Dažniausiai auklėjimo klausimai imami spręsti iškilus nebevaldomoms problemoms.

Kodėl Vaikai Nepaklūsta?

Svarbu atskirti du momentus: veiksmą ir motyvą. Tam tikru momentu vaiko mintyse gimė mintis: dabar tampysiu užuolaidą, bet prieš tai kilo poreikis, kuris pasireiškė būtent neleistinu veiksmu. Nepaklusdami vaikai dažnai siekia dėmesio, patvirtinimo, nuraminimo. Pats pirminis poreikis vaikui dažnai nepažįstamas, ir jis tikrai nežino, kodėl taip elgiasi. Svarbu pažymėti, kad dažnai pirminiai vaiko poreikiai nepažįstami ir tėvams. Dažnai jie tokį elgesį vertina kaip siekį juos suerzinti, kuris sukelia pyktį, bejėgiškumą ir pirminį vaiko norą išpildyti tampa dar sunkiau.

Auklėjimo Metodai: Paklusnumas ar Bendradarbiavimas?

Galima išskirti du auklėjimo stilius: autoritarinį, kai siekiama įtvirtinti paklusnumą, ir į bendradarbiavimą nukreiptą auklėjimą, kai skatinamas klausymasis. Paklusnumą palaiko bausmės, gąsdinimai, klausymąsi ir bendradarbiavimą išugdyti prireikia kūrybiškumo, pasitelkiant tokius metodus kaip pastiprinimai, apribojimai, loginių pasekmių naudojimas.

Kaip Išlaikyti Ramybę ir Susitarti su Vaiku?

Susivaldyti gali padėti:

• aiškus suvokimas, kas ir kodėl vyksta;
• taisyklių aiškumas (su vaiku nusistatykite, kas yra blogas elgesys ir kas už tai laukia);
• savo jausmų įsisąmoninimas (mintyse pripažinkite: aš dabar toks įsiutęs ir taip bejėgiškai jaučiuosi);
• atsitraukimas (jei negalite valdytis, trumpam pabėkite - į kitą kambarį, nukreipkite savo mintis kitur);
• buvimas viename akių lygyje kalbantis su vaiku.

Pasekmės Vietoj Bausmių

Žodį bausmė verta keisti žodžiu pasekmė. Prieš bausdami, kiekvieną sykį savęs paklauskime: "Ko aš tuo siekiu?" Jei tikslas - kad vaikas bijotų, pasijustų pažemintas - puikiai tiks diržas. Į klausimą ko siekiu, beveik visi tėvai atsako: "Kad vaikas suprastų ir pasimokytų". Supratimą atneša vidinis pasekmių patyrimas. Žinoma, ne visas pasekmes vaikams galime leisti patirti, todėl prisireikia ir draudimų. Mokantis naujų auklėjimo metodų, būtinas kūrybiškumas, kantrybė ir sistemiškumas.

Pavyzdys: Miego Problemos

Pavyzdys: 4 metų Lukas turi problemų su miegu. Vakarais namuose kildavo skandalai - liepiant eiti miegoti Lukas verkdavo, kandžiodavosi, užsimanydavo piešti, valgyti. Tėvai bandydavo elgtis griežtai, bet, matydami verkiantį vaiką, vis dažniau pasijusdavo esantys prasti tėvai. Kaip šiuo atveju panaudoti anksčiau paminėtus metodus?

1. Galima koncentruotis į padrąsinimus: pagirti Luką, vos pamačius tinkamą elgesį, susijusį su miegu.
2. Galima remtis pastiprinimų metodu: sudaryti tam tikrą veiksmų planą, susijusį su miegu, už kurio vykdymą Lukas sulauktų kažko malonaus.
3. Galima numatyti ir minusus. Jei gulimosi procesas vyksta labai triukšmingai, tą dieną gaunamas minusas, kuris atitinkamai anuliuoja vieną pliusą. Šį metodą galima papildyti apribojimais: įvedate taisyklę, kad per savaitę surinkus mažiau nei 10 +, Lukas tos savaitės sekmadienį negalės užsiimti mėgstama veikla. Žiūrėkite į planą kaip į žaidimą, bet vykdykite jį kaip rimčiausią darbą.
4. Galima išbandyti logines pasekmes. Kas nutinka, kai vaikas eina gulti labai vėlai, o keliasi kaip visada? Natūrali pasekmė - jis atsikelia neišsimiegojęs, greit pavargsta. Turėtų būti aiškus dienos režimas, ypač kėlimosi laikas, ir tvirta tėvų valia - negailėti mieguisto vaiko, nes jis pats pasirenka šią pasekmę.

Richard Baxter Patarimai Tėvams apie Vaikų Auklėjimą

Richard Baxter (1615-1691 m.) - puritonų autorius, daug dėmesio skyręs kasdieniam krikščionių gyvenimui. Jis pabrėžė, kad tėvai turi mokyti vaikus paklusnumo, neleisti jiems elgtis nepagarbiai ir užsispyrusiai. Per didelis familiarumas pagimdo nepagarbą ir nepaklusnumą. Būti paklusniam reiškia atsisakyti savo valios ir priimti tėvų valią. Leisti vaikams priprasti daryti tai, ką jie nori, reiškia mokyti juos nepaklusnumo ir kietaširdiškumo bei ugdyti nepaklusnumo įprotį.

Vaikai turi prisibijoti tėvų, bet ne per daug bijoti ar būti svetimi. Tėvai turi vadovauti jiems ne kaip tarnams, o kaip vaikams. Šie turi žinoti, kad jūs mylite juos ir visi jūsų paliepimai, draudimai bei pamokymai yra skirti jų gerovei, o ne jūsų norų tenkinimui. Jie turi būti auklėjami kaip mąstantys kūriniai, mylintys save ir jaučiantys tėvų meilę.

Mokykime vaikus to, ką apie kiekvieną jiems patikėtą darbą ar draudžiamą nuodėmę sako Biblija. Težino jie tokias vietas ir išmoksta jas atmintinai, nes taip jie matys jūsų paliepimų prasmę bei dievišką valdžią juose; ir taip jų paklusnumas galiausiai taps sąmoningu bei tikrai dievišku.

Visos jūsų kalbos apie Dievą, Jėzų Kristų, Šv. Raštą, amžinąjį gyvenimą ir bet kokį kitą šventą dalyką visada tebūna rimtos ir pagarbios. Tai išugdys vaikuose pagarbą jiems. Tai lies jų sąžines ir padės pasirinkimuose bei pagelbės atsilaikyti prieš pasaulietines nuomones ir panieką. Tai bus kaip šventumo sėkla juose, nes Viešpaties baimė yra išminties pradžia.

Nuolat kalbėkite savo vaikams apie nedorumo ir geidulingumo, norinčio patenkinti tik savo kūniškumą, bjaurumą ir apie išminties bei šventumo grožį. Saugokite juos nuo pataikavimo kūniškumui. Stenkitės „įskiepyti“ vaikų protuose neapykantą palaidam gyvenimui ir pataikavimui kūniškumui.

Pasitelkite visą savo išmintį ir stropumą raunant vaikų išdidumo nuodėmės šaknį. Nepataikaukite jiems (kaip daro daug tėvų), vis kartodami, kokie jie nuostabūs ir ypatingi. Geriau skatinkite juos nuolankumui ir jautrumui, kalbėkite jiems su panieka apie išdidumą ir arogantiškumą, taip įskiepydami į jų protą antipatiją šiems dalykams.

Saugokite juos nuo blogų kompanijų, ypač nuo nedorų žaidimo draugų. Tai yra vienas didžiausių pavojų šiame pasaulyje, ypač, jei jie lanko viešąsias mokyklas, nes šiose dauguma vaikų yra grubūs, nešvankūs ir ruošiami nedorumui. Jų kalba yra bedieviška ir nešvanki, jie pilni išdidumo.

tags: #kaip #aukleti #vaiku #paklausnuma