Šiame straipsnyje apžvelgsime vaikystės prisiminimus, tremties išgyvenimus, knygų pasaulį ir žaislų įvairovę, remdamiesi įvairiais pasakojimais ir patirtimis. Nukeliausime į vaikų literatūros pasaulį, prisiminsime sunkius tremties metus ir žaislų džiaugsmą.
Akmuo, kuris prabilo
Kazys Saja savo kūrinyje aprašo akmenį, kurį anksčiau niekas nemylėjo. Tą rusvą akmenį buvo pamėgę šunys, o nevalyvi gyventojai prie jo daužė butelius ir vertė šiukšles. Tačiau vieną dieną akmenyje atsirado užrašas: "EIK ŠALIN!" Žmonės iš pradžių nepaisė šio užrašo, bet netrukus prie akmens nebeliko šiukšlių, o artėjant Vėlinėms, žmonės pradėjo nešti gėles ir žvakes.
Žmonės spėliojo, kas po tuo akmeniu palaidotas. Vieni manė, kad tai vaikų apleistas tėvas, kiti - savižudis ar mokytojas, kurio nemėgo mokiniai. Keturkojų draugų šeimininkai nebeleisdavo savo šunims ženklinti akmens. Vienas dėdulė pasakojo, kad jo vilkšunis dabar prie akmens tik lyžteli jį ir liūdnai užkaukia. Moterėlė tvirtino, kad po akmeniu gulinčio žmogaus dvasia jai sapnuojasi kas naktį.
Šis akmuo tapo priminimu, kad kiekvienas žmogus gyvenime yra buvęs kam nors šiurkštus ar neteisingas.
A. Liuminas: Tarp Sukčiaus ir Mito
Ši vieta, anksčiau nepriklausiusi miesto teritorijai, dabar vadinama A. Niekas tiksliai nežino, kas buvo tas Liuminas. Vieni teigė, kad jis buvo didelis sukčius, pastatęs aliuminių indų liejyklą. Kiti prisiminė, kad šį pakraštį žmonės vadino Alium arba Liuminiu. Kai aliuminių rakandų niekas nebepirko, liejykla buvo uždaryta. Naujasis savininkas prasiskolino bankui ir dingo.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas ir lentynos
Buvusias tarnybines patalpas užėmė dvi įsibrovėlių šeimos - Liubrikai ir Snaipos. Iš pradžių jie rinko spalvotą metalą, paskui ėmė pilstyti skiestą kontrabandinį spiritą į surinktus plastiko butelius. Liubrikas po pusmečio sėdo į kalėjimą, o Snaipai pavyko išsisukti.
Sigito vaikystė: Tarp gatvės ir svajonių
Jeigu tėvui išėjus atsirasdavo koks nematytas svečias, Sigitas buvo išmokytas dingti. Jis slėpdavosi tuščioje sieninėje spintoje. Adolfas Snaipa kartą trenkė žmonai per butelio dugną ir išmušė Laimai du priekinius dantis.
Adolfas bandė įkalbėti Sigitą elgetauti gatvėje. Jis sakė, kad Sigitas bus artistas ir kada nors taps žvaigžde. Laima prieštaravo, nes Sigitui reikėjo ruoštis į mokyklą. Adolfas atšovė, kad gatvėje jis galės skaityti iškabas ir skaičiuoti pinigus. Jis liepė Sigitui meluoti, kad jo motina mirė, tėvas kalėjime, o senelė nesikelia iš lovos.
Kai Sigitas buvo mažesnis, tėvas įkalbėjo jį valgyti tarakonus. Kartą mama išvadino Adolfą sadistu. Prie elgetaujančio Sigito dažnai kibdavo bomžai ir sukčiai, kurie jį spardydavo. Algis, Liubrikų sūnus, buvo pamėgęs uostyti klijus.
Sigitas suprato, kad už elgetavimą miesto centre jo globėjai privalo mokėti duoklę. Laima palydėdavo Sigitą iki centro ir liepdavo jam pačiam susirasti vietą. Ji sakė, kad tėvui nereikia sakyti apie visus uždirbtus pinigus. Sigitas paklausė mamos, ar Adolfas tikrai yra jo tėvas. Mama pagrasino, kad užvoš Snaipai už tą benkartą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Adolfas Snaipa grįžo išgėręs mažiau, negu norėjo. Jis paklausė, apie ką jie šnekėjosi. Laima atsakė, kad apie jį. Snaipa paklausė Sigito, kada jis nustos varvinęs į lovą. Laima prašė nesibarti. Adolfas padovanojo Sigitui pripučiamą čiužinį.
Muzika ir Paslaptys
Kartą Sigitas sutiko du vaikigalius, kurie rėždavo per vitrinų stiklus. Jis taip pat pamatė juodaodį su šviesiaplauke mergina. Juodaodis padavė Sigitui grotuvą su ausinėmis. Sigitas išgirdo nuostabią muziką. Tačiau jis suprato, kad negalės parodyti šios dovanos tėvams.
Sigitas užsuko pas Liubrikus ir paprašė Algio, kad jį pasaugotų. Algis sutramdė savo godumą ir paklausė, ką Sigitas darys, kai išsieikvos baterijos. Algis pažadėjo užlopyti skylėtą čiužinį. Jis taip pat pasakė, kad žino vieną mirtiną paslaptį, kurios už jokius pinigus nenusipirktum. Jis pasakė, kad Sigitas nėra Snaipa, nes Adolfas ne jo tėvas. Algis pasiūlė atskleisti šią paslaptį, jei Sigitas jam perleis grotuvą.
Algis papasakojo, kad Sigito mama jį dar nešiojo pilve, kai jo tėvą pasodino. Tikrasis Sigito tėvas, Jurgis Jomantas, draugavo su jo mama, o paskui ją pradėjo kabinti toks tipas, sugrįžęs iš Amerikos ar Anglijos. Jie nuvažiavo visi trys prie ežero, ir tas amerikonas pamėgino Jurgį nuskandinti. Jurgis pataikė jam akmeniu į galvą ir buvo nuteistas dešimčiai metų. O kai Sigitas gimė, jo motina ištekėjo už Snaipos.
Laiškas iš Kalėjimo
Pastaruoju metu Sigitas nebesišlapino į savo gultą, o patėvis nė karto nebebuvo įstūmęs jo į „karcerį“. Visus parneštus pinigus dabar pasiimdavo mama. Adolfas Snaipa lyg ir nustojo gerti, visai dienai išeidavo taisyti aplamdyto Balvočiaus merso.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Iš nuteistųjų kolonijos sugrįžo Jonas Liubrikas. Jis parvežė Sigitui laišką nuo Jomanto. Laiške buvo parašyta, kad Jomantas sužinojo, jog Sigitas iki šiol nežino, kas yra jo tėvas, ir kad namiškiai verčia jį elgetauti gatvėse.
Sigitas parodė laišką mamai. Mama pasakė, kad viskas buvo ne taip. Ji pasakė, kad Adolfas nėra Sigito tėvas, bet kur jis rastų geresnį. Ji taip pat pasakė, kad Jurgis galbūt užmušė Sigito tikrąjį tėvą. Ji paprašė, kad Algis parašytų laišką Jomantui, jog jie gyvena gerai ir kad Sigitas turi savo tėtį ir jam kito nereikia.
Akmenys ir Tremtis
Jurgis Jomantas būdamas maždaug Sigito amžiaus manė, kad akmenys gali išdygti ir augti kaip grybai. Tuo metu į Mosėdį buvo atsikėlęs jaunas daktaras Vaclovas Intas, mylintis akmenis.
Bronė Brazauskaitė pasakojo apie savo šeimos tremtį į Sibirą. Būdama trejų metų, ji tapo liaudies prieše ir su tėvais bei dviem seserimis gyvuliniame vagone išdardėjo į Sibirą. Jie atsidūrė Irkutsko srityje, Čeremchovo rajone. Atvežė juos žiemą; barakas supuvęs, kiaurais pamatais, maistas išsibaigė kelionėje, sniego gilu. Sesės išvarytos kirsti miško, tėtis - tiesti ledinio kelio rąstams prie upės gabenti. Mama, pasiėmusi kokią savo dar Lietuvoj austą staltiesę ar lovatiesę, su kaimynėmis brenda pusnynais į sibiriečių kaimus iškeisti jų į kibirą bulvių. Bronė beveik visą dieną sėdėdavo atitvertame barako kamputyje, laukdama mamos. Jai padėjo ištverti katinėlis, vardu Gerumėlis.
Lageryje vaikai lakstydavo po miškus, uogaudavo. Kartą rusiukai sugalvojo lietuviukus suvaryti į urvą kalnuose, prišnekėję, kad tame urve yra sausainių ir saldainių. Pavasarį Bronės sesuo nusivedė ją prie to urvo, o iš jo vertėsi gyvatės. 1956-ųjų kovą, po aštuonerių tremties metų, jiems buvo leista grįžti Lietuvon.
Knygos ir Kalba
Sibire Bronė gaudavo knygų „iš Valiulio maišo“. Tas žmogus atsivežė tris maišus knygų. Bronė turėdavo švariai nusiplauti rankas prieš skaitydama. Labiausiai jai įsiminė Miunhauzeno nuotykiai ir Petro Rimkūno Kiemėnų kaimas. Skaityti rusiškai išmokė tėtis, iš kažkur gavęs Ivano Krylovo pasakėčias.
Grįžus į Lietuvą, Bronę priglaudė dėdė. Mama iš Sibiro grįžo be sveikatos, sirgo, Bronė ėjo už ją į kolūkį.
Bronė išvertė latvių pasakų, Andrio Kolbergo detektyvą Šešėlis, Andrio Purinio, Vladimiro Kaijako, Rutos Skrebelės, Vitos Štelmacherės kūrybos vaikams ir paaugliams. Anglų kalbos išmokė mokytojas Talačka.
Bronė baigė lietuvių filologijos studijas, dirbo Vilniaus universitete, Lietuvių kalbos katedroje. Ji rūpinosi lietuvių kalbos kultūra, priešinosi jos rusinimui.
Žaislų Pasaulis
Straipsnyje taip pat minimi įvairūs žaislai vaikams:
- Daugiafunkcinė vaikiška virtuvėlė su garsais ir švieselėmis.
- Lavinamasis kubas su mini žaidimais.
- Lavinamasis žaislas su pianino klavišais ir kamuoliukų čiuožykla.
- Sulankstomas dvipusis kilimėlis.
- Kombinuotas lėlių vežimėlis 3 in 1.
- Lavinamasis staliukas su daug veiklos.
- Stumdukas - veikos stalas viename.
- Trijų ratų sportinis vaikiškas lėlių vežimėlis su aksesuarais.
- Kelioninė lovytė - maniežas.
- Vaikiškas pianinas su mikrofonu ir kėdute.
- Sensorinių, minkštu žaislų rinkinys.
- Veiklos staliukas - šviečiantis vaikiškas pianinas su būgnais ir besisukančia karusele.
- Spalvingas ančiuko formos vonios žaislas.
- Daugiafunkcinė vaikiška virtuvėlė su garso efektais ir garais.
- Žaislas leidžiantis vaikui vairuoti automobilyje.
- 25 klavišų vaikiškas pianinas - sintezatorius su mikrofonu.
- Sulankstomas lėlių vežimėlis.
- Ponių namelis.
- Stumdukas - veikos stalas - žaidimų konsolė viename.
- Medinis lavinamasis stumdukas.
- Vaikiškas lėlių vežimėlis 3 in 1.
- Vaikiškas modernus medinis stumiamas vežimukas.
- Kilimėlis - dėlionė.
Šie žaislai skirti lavinti vaikų motoriką, koordinaciją, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius.
Maisto Klausimai
Straipsnyje taip pat užsimenama apie maisto ruošimą vaikams. Viena mama klausia, ar daržovienė su mėsyte prarūgs, jei ją išvirsi ryte ir pasiimsi su savimi. Ji teiraujasi, ką tokiu atveju daryti. Kita mama atsako, kad visada nešdavosi savo pagamintą maistelį ir pasišildydavo jį kavinėje. Ji niekada neduodavo maistelio iš lentynos ir mažai bendravo su mišinukais.