Anglis - vienas svarbiausių elementų mūsų planetoje, dalyvaujantis įvairiuose procesuose, pradedant žmogaus gyvybe ir baigiant dirvožemio derlingumu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip susidaro anglis įvairiose formose, pradedant pavojingu anglies monoksidu (smalkėmis) ir baigiant anglies junginiais, kurie yra būtini sveikam dirvožemiui.
Anglies Monoksidas (Smalkės): Pavojingas Produktas
Anglies monoksidas (CO), kitaip žinomas kaip smalkės, yra bespalvės, bekvapės ir labai nuodingos dujos. Jos susidaro nevisiškai sudegus organiniams junginiams, kai trūksta deguonies. Smalkės gali susidaryti šildant namus kietuoju kuru, veikiant transporto priemonėms, buitiniams prietaisams ar elektriniams įrankiams.
Apsinuodijimo Smalkėmis Simptomai ir Pavojai
Apsinuodijimo smalkėmis simptomai priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus jomis kvėpuoja. Lengvo apsinuodijimo atveju smalkės sukelia galvos svaigimą, skausmą, pulsavimą smilkiniuose, padažnėjusį kvėpavimą, dusimą, pykinimą ar vėmimą. Stipraus apsinuodijimo atveju sutrinka orientacija, žmogus nebesupranta, kur yra, ir nebesugeba išeiti iš patalpos, kurioje yra smalkių, gali prarasti sąmonę, oda ir gleivinė pamėlynuoja.
Dėl savo savybių neturėti nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, smalkės yra itin sunkiai atpažįstamos. Būtent dėl to, jei pastebėjote kažkurį iš šių simptomų, nieko nelaukite ir kuo greičiau atidarykite langus, patalpą išvėdinkite ir išeikite į lauką. Jei nukentėjusiojo būklė bloga, jis nebesiorientuoja ar yra praradęs sąmonę, padėkite jam išeiti į gryną orą ar išneškite jį. Paguldykite apsinuodijusį žmogų ant kairiojo šono, kad galėtų laisvai kvėpuoti ir neužspringti.
Mirtis gali ištikti jau esant 60-70 % karboksihemoglobino (HbCO) kiekiui kraujyje. Kadangi karboksihemoglobino (HbCO) koncentraciją kraujyje galima nustatyti tik laboratoriniais metodais, apsinuodijimo toksinėmis dujomis simptomai nustatomi pagal anglies monoksido koncentracijos ore laiką ir tūrinį lygį (ppm - anglies monoksido molekulių skaičius 1 mln. oro molekulių).
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Kaip Apsisaugoti Nuo Apsinuodijimo Smalkėmis
Kadangi anglies monoksidas yra žmogaus pojūčiais neaptinkamos dujos, rekomenduojama į pagalbą pasitelkti specialiai tam sukurtą priemonę - smalkių detektorių. Jis leis apsisaugoti nuo šių dujų patekimo į namus, biurą ar kitą patalpą.
Smalkių detektorius yra įrenginys, kuris elektrocheminiu būdu atpažįsta net ir nedidelius anglies monoksido kiekius. Aptikus pavojingą koncentraciją ore, šis detektorius paleidžia garsinį signalą. Kadangi anglies monoksidas yra lengvesnis už orą ir kyla aukštyn, geriausia, jog smalkių detektorius būtų sumontuotas ant lubų.
Be to, svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją patalpoje, kurioje yra krosnelė, ir reguliariai tikrinti vėdinimo ir dūmtraukių vamzdžius. Neuždenkite ventiliacijos angų ir oro angų ir reguliariai tikrinkite oro trauką. Teisingai pastatykite dujinius prietaisus. Niekada nenuvertinkite savijautos pokyčių - dusulio, galvos skausmo ir svaigimo, pykinimo, vėmimo ir kt.
Anglis Dirvožemyje: Sveiko Dirvožemio Pagrindas
Ekspertai teigia, kad laikas ūkininkams atsigręžti į anglį. Būtent ši organiniuose junginiuose randama medžiaga yra pagrindinė sąlyga sveikam dirvožemiui ir gausiam derliui.
Anglies Junginių Įtaka Dirvožemiui
Dirvožemio produktyvumui įtakos turi labai daug įvairių veiksnių (iš viso apie 50), pradedant biotiniais, abiotiniais (lietus, vėjas, sausra) ir baigiant antropogeniniais - susijusiais su žmogaus veikla. Kaip rodo daugybė mokslinių tyrimų, didžiausią įtaką dirvožemiui turi anglies organiniai junginiai, kurie angliavandenių pavidalu per šaknis patenka į augalus.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kuo anglies junginių dirvožemyje yra daugiau, tuo didesnis dirvožemio atsparumas minėtiems aplinkos veiksniams. Tad tikslas - agrotechnologinėmis priemonėmis užauginti kiek įmanoma didesnę žaliąją masę, kad ji, patekusi į dirvožemį, čia galėtų palikti kuo daugiau anglies oganinių junginių.
Be naudos dirvožemiui, anglies sekvestracija stipriai prisideda prie oro taršos mažinimo, mat fotosintezės būdu augalai iš atmosferos pasisavina žalingas CO2 dujas ir šiuos junginius paverčia geraisiais - žaliąja mase. Kuo daugiau žaliosios masės dirvožemyje, tuo sekvestracijos matmuo didesnis.
Kaip Padidinti Anglies Kiekį Dirvožemyje
Kokybiškas dirvožeminis - esminė sąlyga sveikiems augalams. Jei norime užtikrinti jo gyvybingumą ilgalaikėje perspektyvoje, visų pirma turėtume pasirūpinti jame veikiančiais mikroorganizmais. Didžiausią vertę dirvožemiui šią dieną kuria organika, kuri, grįžusi į dirvą, virsta humusu. Tad dirvožemio kokybė priklauso nuo to, kiek jame yra humuso.
Tačiau kartais, nepaisant didelio humuso kiekio dirvožemyje, susiduriama su problema, kai dėl didelio kritulių kiekio maisto medžiagos išplaunamos - jos nukeliauja gilyn į dirvožemį ir po tam tikro laiko augalas nebegali jų pasiekti. Tokiu atveju padeda produktai su mikroorganizmais, kurie gerokai padidina mineralinių trąšų efektyvumą.
Labai geri rezultatai gaunami ir mikroorganizmus naudojant atskirai - išpurškiant ant pasėlių ar organinių liekanų po sėjos. Kad po javapjūtės likę šiaudai ir kita šalutinė organinė produkcija būtų efektyviai panaudota gerinant dirvožemį, siūlomi produktai, kurių sudėtyje yra skirtingi mikroorganizmai - grybai ir bakterijos.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Tyrimai rodo, kad lauke su pridėtiniais mikroorganizmais sekvestracija buvo didesnė nei dirvoje be pridėtinių mikroorganizmų. Vadinasi, humuso dirvožemyje pagaminama irgi daugiau.
Grafenas: Nauja Anglies Forma Elektronikoje ir Jutiklių Kūrime
Grafenas - tai vieno atomo storio anglies atomų sluoksnis, išdėstytas šešiakampėje gardelėje. Dėl savo unikalių savybių grafenas vis labiau praverčia elektronikoje, jutiklių kūrime ir kitose srityse.
Grafeno Gamyba
Grafeno gamyba vadinama „auginimu“ - nes jis ant reikiamo padėklo „užauga“ tartum žolė, pamažu uždengianti plikos žemės plotą. Dažniausiai laboratorijose ši medžiaga gaunama iš metano dujų, kurios yra anglies šaltinis.
Komerciniu būdu grafenas auginamas taip: specialioje krosnyje, kurioje pilna metano, įdėtas vario padėklas kaitinamas iki 1000 °C. Esant tokiam karščiui, prasideda cheminės reakcijos, kurias paspartina varis (tampa katalizatoriumi) ir padeda metano molekulei „nusimesti“ vandenilį.
Kitas būdas - anglies atomus „žvejoti“ iš metano dujų, auginant jį ne ant vario, bet ant specialių stiklo plokštelių iš silicio su silicio oksido sluoksniu. Plokštelės įdedamos į vamzdinę krosnį, kurioje yra savotiškas „tunelis“ su elektrodais, tarp kurių sukuriama plazma - įkaitintos jonizuotos dujos. Pro šį „tunelį“ paleidžiamos tekėti metano dujos: įvyksta jų dramatiškas „susidūrimas“ su plazma. Pastaroji metaną suskaldo, o laisva tapusi ir vandenilio atsikračiusi anglis išlekia iš plazmos „tunelio“ ir nugula ant silicio oksido padėklo. Šitaip užauga grafeno sluoksnis.
Grafeno Panaudojimas
Dėl savo savybių grafenas įvardijamas kaip kone ideali medžiaga jutikliams kurti ir tobulinti; jie tampa jautresni, mažesni, lengvesni bei lankstesni. Pavyzdžiui, daug tikimasi medicinos srityje: pasaulyje atliekami tyrimai su gliukozės, vėžio žymenų, ŽIV, COVID-19 ir kitus organizmo pokyčius „pastebinčiais“ jutikliais, kuriuose yra grafeno.
Grafenas taip pat gali būti naudojamas mikrofluidikos sistemose, skirtose skysčių parametrų matavimui. Naudojant grafeną, galima keisti skysčio tėkmės kryptį, pavyzdžiui, kad jis tekėtų į kairę ar į dešinę. Taip pat nustatyti, ar yra skysčio prietaise ir, kai jo yra, - įjungti arba išjungti kitas tokio prietaiso dalis.
Kvėpavimas: Gyvybės Šaltinis ir Anglies Dvideginio Šalinimas
Kvėpavimas - tai svarbiausia funkcija kūne, nes nuo kvėpavimo priklauso visos kitos ląstelių-audinių-organų-sistemų-organizmo funkcijos. Kvėpavimo sistema saugo organizmą nuo kai kurių mikroorganizmų, trukdydama jiems patekti į vidų ir išmesdama juos atgal į išorę. Kvėpavimo metu iš organizmo šalinamos perdirbtos dujos, žuvusios ląstelės, bakterijos ir kitos medžiagos.
Mes įkvepiame orą, kurio sudėtyje daug deguonies, azoto, argono dujų, nedaug inertinių dujų, vandens garų ir jonų, ir iškvepiame medžiagų apykaitos produktus dujiniame pavidale, perdirbtą anglies dvideginį ir nepanaudotą deguonį.
Kvėpavimo sistema, keisdama anglies dvideginio kiekį kraujyje, gali keisti kraujo pH (rūgščių-šarmų pusiausvyrą). Deguonies ir anglies dvideginio kiekis kraujyje yra gyvybiškai svarbūs rodikliai, kurių kritiniai poslinkiai gali baigtis organizmo žūtimi.