Mindaugas Kairys - asmuo, daugiau nei du dešimtmečius paskyręs tarnybai Lietuvos policijoje, o vėliau perėjęs į Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovybę. Jo karjera apima įvairias pareigas, pradedant patrulių rinktine ir baigiant direktoriaus pavaduotojo postu. Šiame straipsnyje apžvelgsime M. Kairio profesinį kelią, jo patirtį policijos sistemoje, darbą LKT ir iššūkius, su kuriais jam teko susidurti.
Karjeros kelias: nuo policijos iki kalėjimų tarnybos
M. Kairys nuo 2006 m. dirbo Lietuvos policijoje. Nuo 2022 m. birželio iki šiol ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos viršininko pareigas. Prieš tai ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vado pareigas, šešerius metus dirbo lektoriumi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos Valstybės sienos apsaugos katedroje. M.Kairys Lietuvos teisės universitete yra įgijęs Teisės bakalauro laipsnį, taip pat yra baigęs Mykolo Romerio universiteto Teisės ir policijos veiklos programos studijas, jam suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis.
Pirmadienį Teisingumo ministerijoje prisiekė Mindaugas Kairys, pradėjęs eiti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, jam suteiktas Vidaus tarnybos pulkininko laipsnis, pranešė ministerija.
Patirtis policijos sistemoje: iššūkiai ir pokyčiai
M. Kairys, turintis 21 metų patirtį policijos tarnyboje, atskleidė, kaip per tiek metų pakito Kaunas, policijos darbas ir žmonių požiūris į pareigūnus. Jis teigė, kad policija turi platų užduočių spektrą: prisideda prie pandemijos situacijos valdymo, dirba pasienyje, važiuoja į smurto artimoje aplinkoje iškvietimus ir eismo įvykius.
Pasak M. Kairio, išnyksta vienos nusikaltimų rūšys, o atsiranda kitos. Keičiasi kartos, kultūra ir kriminogeninė padėtis. Nusikaltimai tobulėja, naudojama daugiau išmanių technologijų, atsiranda įvairių naujų sukčiavimo būdų.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kelias: Marijonas Mikutavičius
M. Kairys pastebėjo, kad pareigūno darbo pobūdis stipriai pasikeitė. Dabar sudarytos pakankamai geros darbo sąlygos, pareigūnai aprūpinti reikiamomis darbo priemonėmis. Anksčiau dauguma buitinių dalykų būdavo pareigūno problema. Taip pat trūko transporto.
M. Kairys teigė, kad gyventojų požiūris į pareigūnus iš dalies paveldėtas iš Sovietų sąjungos. Kai kas nors nutinka, sakoma, kad policija nieko nedarė.
M. Kairys mano, kad Kaunas nėra toks nesaugus miestas, kaip buvo piešiama. Anot jo, legendų, kuriomis apipinti rajonai, yra nuo senų laikų, bet šiais laikais tai nėra taip aktualu.
M. Kairys teigė, kad jam teko vadovauti vienai Kauno apskrities nuovadai, kur įvykių buvo įvairių, tarp jų - keletas nužudymų. Nuo kovo jis vadovauja Kauno Patrulių rinktinei - pareigūnams, kurie praktiškai pirmi atsiduria įvykio vietoje, veiksmų sūkuryje.
M. Kairys pasakojo, kad kartais Lietuvos policija feisbuke pasidalija ir smagiomis, šypseną keliančiomis situacijomis. Tačiau yra dalykų, kurių niekas nenori rodyti, pavyzdžiui, emocijos, kurias turi išgyventi pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, kurioje įvyko tragiškas įvykis.
Taip pat skaitykite: Išsamus M. Mikutavičiaus gyvenimas
M. Kairys teigė, kad policijos pareigūnams visą laiką gali teikti pagalbą psichologai.
Pasirengimas LGBTQ+ eitynėms Kaune
M. Kairys minėjo, kad šiais metais vienas didžiausių iššūkių Kauno policijos komandai buvo pasirengimas LGBTQ+ eitynėms „Kaunas Pride“. Pasirengimas pradėtas anksčiau, negu numatyta renginio data. Dirbo daug žmonių iš įvairių Kauno apskrities padalinių. Buvo daug planavimo, rengtos pajėgos, vyko mokymai. M. Kairys buvo atsakingas už dalyvių kolonos lydėjimą, todėl su organizatoriais derinosi dėl jų poreikių, patys iškėlė jiems tam tikrų sąlygų.
Nuobaudos ir nesutarimai su Teisingumo ministerija
Pastaruoju metu M. Kairys susidūrė su iššūkiais, susijusiais su Teisingumo ministerijos atliekamais patikrinimais ir skirtomis nuobaudomis. Teisingumo ministrui Rimantui Mockui nusprendus siūlyti Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skirti papeikimą, pastarasis teigė nesutinkantis su tokiu nutarimu.
M. Kairys teigė, kad Teisingumo ministras buvo suklaidintas, nes tyrimo išvadoje matome neatitikimo informacijos tikrovei. Jis pažymėjo, kad sprendimą (siūlyti skirti papeikimą - ELTA) ginčysime teisme.
Teisingumo ministerija teigė, kad gavus pareigūnų profesinių sąjungų informaciją dėl galimų sistemingų LKT vadovybės neteisėtų veiksmų, taip pat dėl galimų korupcijos apraiškų, buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta įvertinti gautus duomenis. Taip pat buvo sudaryta ir speciali komisija, kuri atliko LKT direktoriaus M. Kairio tarnybinį patikrinimą. Komisija tarnybos vadovo veikloje nustatė pažeidimus, susijusius su viešųjų pirkimų, inventorizuojant Kauno kalėjimą, procedūromis.
Taip pat skaitykite: M. Mikutavičiaus biografija
M. Kairys tvirtino, kad, jei Vyriausybė jam skirs papeikimą, jis tokį sprendimą skųs teismui. Jis pabrėžė manantis, kad R. Mockus, kuris ir pasiūlė jam skirti papeikimą, galėjo būti suklaidintas, jam teikta informaciją esą neatitinka tikrovės.
Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala. M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.
Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.
M. Kairys teigė, kad nuo kovo mėnesio tarnyba dėl Teisingumo ministerijos atliekamų patikrinimų yra paralyžiuota. Vis dėlto, pats M. Kairys pabrėžia nematantis pagrindo, kodėl turėtų atsistatydinti.
Pozicija dėl Šiaulių kalėjimo statybų
M. Kairys kartu paragino grįžti, jo žodžiais tariant, į priešistorę, tai yra situaciją, kai kovo mėnesį R. Mockus ėmė kalbėti apie tai, jog Šiaulių rajone kalėjimas greičiausiai nebus statomas. Pasak LKT vadovo, jau tada ministras buvo suklaidintas, mat šios statybos buvo planuotos privačios ir viešosios partnerystės būdu, tai buvo susiję su Lietuvos įspareigojimais gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas, dėl kurių sulaukta kritikos ir iš tarptautinių organizacijų.