Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kupinas džiaugsmo, bet ir nerimo dėl galimų sveikatos problemų. Šiame straipsnyje aptarsime tokias problemas kaip toksoplazmozė, įvairios infekcijos nėštumo metu ir kraujas šlapime (hematurija), siekiant suteikti išsamios informacijos ir padėti priimti teisingus sprendimus. Taip pat aptarsime kačių nėštumo ypatumus ir echoskopijos svarbą diagnozuojant bei stebint nėštumą.
Infekcijos Nėštumo Metu: Pavojai ir Prevencija
Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, kurios gali kelti pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui. Svarbu žinoti apie dažniausiai pasitaikančias infekcijas ir jų prevencijos būdus.
Toksoplazmozė: Kačių Keliamas Pavojus
Toksoplazmozė - parazitinė liga, kurią sukelia pirmuonis toksoplazma (Toxoplasma gondii). Šis pirmuonis dauginasi kačių, galvijų, kiaulių, graužikų žarnyne. Žmonės juo dažniausiai užsikrečia per cistomis užkrėstą maistą (nuo kačių), per nešvarias rankas, valgydami blogai termiškai paruoštą maistą. Šį parazitą užsikrėtusi nėščia moteris gali perduoti vaisiui (jei užsikrėtimas įvyksta nėštumo metu). Kai kuriems žmonėms toksoplazmozė gali sukelti į gripą panašius simptomus ir požymius, tačiau daugumai sergančiųjų jie nepasireiškia.
Ši liga itin pavojinga moterims nėštumo metu. Jei užsikrečia nėščioji, sukėlėjas per placentą gali būti perduotas vaisiui, sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą arba kūdikis gali gimti negyvas. Didžiausia rizika perduoti toksoplazmozę kūdikiui gresia, jei moteris užsikrečia trečiąjį nėštumo trimestrą, o mažiausia - jei pirmąjį trimestrą. Daugelis ankstyvų infekcijų baigiasi negyvo kūdikio gimimu arba persileidimu. Iš karto po gimimo ligos požymiai ir simptomai atsiranda tik nedaugeliui kūdikių.
Kaip užsikrečiama toksoplazmoze:
- Po kontakto su kačių išmatomis, kuriose yra toksoplazmų. Parazitų galima netyčia nuryti, prilietus burną rankomis po sodininkystės darbų, išvalius kraiko dėžę arba palietus bet ką, kas lietėsi su užkrėstos katės išmatomis.
- Valgant nepakankamai iškeptą, užterštą mėsą (ypač kiaulieną, ėrieną ir elnieną) arba vėžiagyvius (pavyzdžiui, austres, moliuskus ar midijas). Kartais T. gondii gali būti ir nepasterizuotuose pieno produktuose.
- Naudojant užterštus peilius, pjaustymo lenteles ar kitus įrankius.
- Valgant neplautus vaisius ir daržoves. Jų paviršiuje gali būti T. gondii parazitų.
- Po užkrėsto organo transplantacijos arba perpylus kraują.
Užsikrėtus T. gondii, parazitas suformuoja cistas, kurios gali pasiekti beveik bet kurią kūno dalį - dažnai tai būna smegenys ir įvairūs raumeniniai audiniai, įskaitant širdį. Jei žmogus yra sveikas, imuninė sistema kontroliuoja parazitus. Todėl jie lieka neaktyvūs ir suteikia visą gyvenimą trunkantį imunitetą. Jei moteris prieš pat nėštumą arba nėštumo metu pirmą kartą užsikrečia T.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas: nėščia katė
Simptomai ir Diagnostika:
Tai, kokie yra toksoplazmozės požymiai, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Dauguma sveikų žmonių, užsikrėtusių T. Kai kurie gali jaustis taip, lyg sirgtų gripu. Tokia būklė labiau tikėtina asmenims, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl ŽIV / AIDS, chemoterapijos arba neseniai persodinto organo. Siekiant diagnozuoti toksoplazmozę, atliekamas antikūnų kraujo serume nustatymas.
Prevencija:
- Nėštumo metu labai svarbu neturėti kontakto su kačių išmatomis, t.y. kiti šeimos nariai kačių kraiko dėžutę turėtų kasdien valyti ir dezinfekuoti aktyviojo chloro turinčiomis valymo priemonėmis arba verdančiu vandeniu.
- Kruopščiai nuplauti virtuvės reikmenis, kurie buvo naudojami ruošiant žalią mėsą.
- Nuplauti visus vaisius ir daržoves.
- Vartokite gerai termiškai apdorotą mėsą.
- Nevalgykite neplautų vaisių, daržovių, negerkite ir nenaudokite maistui gaminti, daržovėms, vaisiams plauti atvirų telkinių vandens.
Gydymas:
Sprendimą dėl toksoplazmozės gydymo turi priimti gydytojas specialistas. Dažniausiai, jeigu toksoplazmozė pasireiškia pirmą kartą sveikam asmeniui, ji sunkių simptomų nesukelia ir specifinis gydymas nereikalingas. Esant poreikiui (pvz., imunosupresijai), infektologas gali skirti specifinį gydymą vaistais ir sudaryti ligonio stebėjimo planą.
Kitos Infekcijos Nėštumo Metu
Be toksoplazmozės, nėštumo metu svarbu saugotis ir kitų infekcijų:
- Cistitas: Dažnesnis nėštumo metu dėl padidėjusio progesterono kiekio. Gydomas antibiotikais.
- Inkstų uždegimas: Gydomas antibiotikais ir dideliu skysčių vartojimu (2,5-3 litrai per dieną).
- Pienligė: Sukeliama Candida grybelio. Gydoma specialiais kremais arba makšties žvakutėmis.
- Bakterinė vaginozė: Gydoma medikamentais, slopinančiais anaerobinių mikroorganizmų augimą.
- Peršalimas: Išvengti padeda kruopšti rankų higiena ir imuniteto stiprinimas.
- Gripas: Patikimiausia prevencijos priemonė yra skiepai. Nėščiosios nuo gripo yra skiepijamos nemokamai.
- Koronavirusas (COVID-19): Svarbu laikytis prevencinių priemonių.
- Vėjaraupiai: Planuojant nėštumą nesirgusioms vėjaraupiais moterims reikėtų pasiskiepyti.
- Raudonukės: Ši infekcija ypač pavojinga dėl apsigimimų.
- Vaisiaus dangalų chorioamnionitas: Gydomas antibiotikais.
- B grupės streptokokų sukeltos infekcijos: Jei nustatoma, kad moters organizme yra BGS, skiriama antibiotikų.
- CMV infekcija: Pagrindinė prevencijos priemonė yra geri higienos įgūdžiai.
- Parvovirusinė infekcija: Nėščiosioms reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais ir rūpintis higiena.
- Pūslelinė: Siekiant neužsikrėsti reikia vengti kontakto su sergančiu žmogumi.
- Hepatitas B: Pagrindinė apsaugos priemonė yra skiepai nuo hepatito B.
- Chlamidiozė: Gydoma antibiotikais.
- ŽIV: Gydoma antiretrovirusiniais (ARV) vaistais.
Kraujas Šlapime (Hematurija): Priežastys ir Kada Kreiptis Į Gydytoją
Kraujas šlapime, arba hematurija, gali būti tiek nekenksmingas, tiek ir rimtos sveikatos problemos požymis. Nėštumo metu šis simptomas reikalauja ypatingo dėmesio.
Galimos priežastys:
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Viena iš dažniausių kraujo šlapime priežasčių. Bakterijos patenka į šlapimo pūslę ir sukelia uždegimą, kuris gali pažeisti kraujagysles.
- Šlapimo pūslės akmenys: Mineraliniai dariniai, kurie gali dirginti šlapimo takus ir sukelti kraujavimą.
- Trauma: Šlapimo takų sužalojimai, tokie kaip kritimas ar smūgis į pilvą, gali sukelti kraują šlapime.
- Vėžys: Nors ir rečiau, onkologiniai susirgimai taip pat gali būti kraujo priežastis šlapime.
Kada kreiptis į gydytoją:
Jei pastebėjote kraujo savo šlapime, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus, kad nustatytų priežastį ir paskirtų tinkamą gydymą.
Taip pat skaitykite: Supraskite katės elgesį
Gydymas:
Gydymo planas priklauso nuo pagrindinės kraujo atsiradimo šlapime priežasties. Esant šlapimo takų infekcijai, gali būti skiriami antibiotikai, o esant šlapimo pūslės akmenligei gali prireikti chirurginio pašalinimo.
Kačių Nėštumas: Ypatumai ir Echoskopijos Svarba
Kačių nėštumas yra unikalus procesas, kuriam būdingi tam tikri ypatumai. Svarbu žinoti apie kačių lytinį ciklą, nėštumo požymius ir echoskopijos svarbą diagnozuojant bei stebint nėštumą.
Kačių Lytinis Ciklas
Kačių patelių lytinis ciklas yra sezoninis. Katės gali gimdyti tik šiltuoju metų laiku (nuo pavasario iki ankstyvo rudens). Kačių patelių ciklas prasideda, kai jos sulaukia 80% suaugusio amžiaus ir kai dienos ima ilgėti. Tai gali nutikti net 5 mėnesių amžiaus. Po 7-8 metų amžiaus ciklas tampa nereguliarus, todėl atsiranda daugiau gimdymo komplikacijų. Naminės katės yra apsaugotos nuo saulės šviesos, todėl ciklas gali būti ne toks dažnas kaip laukinių kačių.
Yra keturios pagrindinės ciklo fazės:
- Proestrus: Tai toks ciklo laikas, kai patelės traukia patinus, bet dar neprisileidžia jų arti. Estrogenų kiekis didėja ir ji ruošiasi ovuliacijai. Šiuo periodu patelės labai meilios, trinasi galvą pažemiui, o užpakalinę dalį riečia į viršų. Ji taip pat gali ženklinti teritoriją namuose bei garsiai ir dažnai miauksėti.
- Estrus: Patelės elgesys tęsiasi: trinasi, verkia, miaukia ir panašiai, tik skirtumas toks, jog ji jau priima patiną, kai jis prisiartina. Toks elgesys gali trukti apie 7 dienas. Nepaisant ankstesnės nuomonės, poravimosi veiksmas nesutrumpina estrus periodo.
- Interestrus: Tai periodas tarp estrus laiko režimo. Jei katė nesusikergia arba susikergia, bet nesėkmingai ir neįvyksta ovuliacija, tuomet šis laikotarpis trunka maždaug 8-10 dienų. Tai reiškia, kad staugimas, trynimąsis, teritorijos ženklinimas ir kiti estrus periodui būdingi požymiai tęsiasi apie savaitę, tada nutrūksta maždaug savaitei, tuomet vėl prasideda, gryžta ir taip tęsiasi visą pavasarį, vasarą iki rudens kol katė susikergs, bus kastruojama, arba pajunta ateinančią žiemą.
- Diestrus: Jei patelė susikergia ir ovuliuoja, ji pereina į šią skirtingą reprodukcijos stadiją. Jos kiaušidės ruošiasi galimam nėštumui ir ji nustoja rujoti mažiausiai 35-37 dienas, net jei ji nėra vaikinga.
Nėštumo Požymiai ir Diagnostika
Savininkas gali pastebėti, kad nekastruota patelė yra apvalesnė nei įprastai ir padidėja jos speneliai.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės nėštumo tendencijos
Diagnostikos metodai:
- Kraujo analizė: Naudojami ekspres nėštumo testai katėms ir kalėms ir gali būti atlikti per 15 minučių veterinarijos klinikoje.
- Radiologija: Apie 45 nėštumo dieną kačiukai turės mineralizuotą skeletą ir matysis rentgeno nuotraukose.
- Echoskopija: Atliekant echoskopiją nėštumas gali būti pastebimas nuo maždaug nuo 3 savaitės po apvaisinimo, yra galimybė įvertinti kiek vaisių yra gimdoje, jų širdies darbą (tokiu būdu galima apžiūrėti ar visi vaisiai yra gyvi, ar jie gerai jaučiasi).
Kačių nėštumas vidutiniškai trunka 66 dienas, diapazone nuo 62 iki 69 dienų.
Priežiūra Nėštumo Metu
Kačių patelės turi tik kelis reikalavimus nėštumo metu. Geriausiai skiepyti kates prieš nėštumą. Patelės užsikrėtusios nėštumo metu arba vakcinuotos gyva vakcina gali atsivesti kačiukus su specifiniu defektu vadinamu smegenėlių hipoplazija, smegenų nenormaliu išsivystymų, kas sukelia svirduliavimus ir net traukulius. Nėštumo metu yra taip pat svarbi blusų kontrolė, nes blusų sukelta anemija (mažakraujystė) veda prie naujagimių kačiukų mirties. Vaikingoms katėms rasti tinkamą preparatą jums padės veterinarijos gydytojas. Dauguma patelių bando sukti lizdą pačios paskutinėm nėštumo savaitėm. Jei nėštumas pasitvirtino, katytę reikėtų prižiūrėti kiek atidžiau, nei įprastai. Pasirūpinkite, kad niekas jos neužgautų, kad gyvūnėlis kuo mažiau stresuotų ir galėtų pailsėti nuo didelio pašalinio triukšmo. „Nėštumo metu katytę galite pradėti po truputėlį maitinti mažų kačiukų maistu, kuriame daugiau vitaminų ir baltymų. Anot veterinarijos gydytojos, nėštumo metu nerekomenduojama katėms duoti papildomų skanėstų, mat kačiukams augant didėja katės pilvo tūris, spaudžiamas skrandis ir mažėja jos apetitas. Suvalgiusi kelis skanėstus katė pasijus soti, tačiau negaus jai taip reikalingų maistinių medžiagų. Ypatingai katytę saugokite nuo blusų, erkių ir kirminų, mat šie parazitai nesunkiai perduodami ir mažyliams. Dar prieš ruošdamiesi būsimam nėštumui įsitikinkite, kad augintinė neturi šių kenkėjų, pasirūpinkite dirželiu nuo blusų ir erkių.
Gimdymas
Gimdymas prasideda kelias valandas (nors gali trukti ir visą dieną) nerimavimu, laižymųsi, lizdo sukimu, žingsniavimu, vėmimu ir verkimu. Taip pat vyksta stangos, katės pilvo raumenys susitraukinėja ir vėl atsileidžia, pasirodo išskyros iš makšties. Jei išskyros yra gausios ir juodos ar kraujo spalvos, tokiu atveju jūs turite kreiptis į veterinarijos gydytoją. Kaip ir šunims, kūno temperatūra sumažėja (37.8° C). Tai reiškia, kad 12-36 val. laikotarpyje ji turėtų gimdyti. Pirma gimdymo stadija progresuoja iki antros , kurios metu prasideda sunkūs susitraukimai ir kačiukų gimimas. Trečia gimdymo stadija yra placentos atsidalinimas. Pilnas kačiukų gimimas trunka maždaug 6 valandas, tarpai tarp kiekvieno gimusio yra apie 30-60 minučių. Jeigu ji stresuoja arba yra išbalškyta, ji gali sustabdyti gimdymo procesą ir pradėti gimdyti tik sekančią dieną. Mamos dažniausiai suėda placentą ir kačiukų dangalus. Nera jokios specialios naudos šiam elgesiui, todėl jei kas nori, gali pašalinti šiuos dangalus iš lizdo ir apsaugoti ją nuo suėdimo, bet būkite atsargūs, nenutraukite bambagyslės kai nukirpsite ją, nes tai gali sužaloti kačiuko vidaus organus. Nemėginkite patraukti jos ir kačiukų į “geresnę” vietą po to kai gimdymas jau prasidėjo. Tai gali sukelti jai stresą ir dar blogiau - nesirūpinimą savo mažyliais. Dažniausiai gimdymas vyksta normaliai ir be jokiu kliūčių. Kačiukai gali pradėti valgyti kietą maistą maždaug nuo 4 savaičių amžiaus ir gali įsikurti naujuose namuose nuo 8 savaičių amžiaus. Išskyros iš makšties normaliai trunka apie 3 savaites po gimdymo. Šios išskyros būna juodos ar kraujingos ir susidaro dauguma iš nešviežio kraujo. Jei išskyros atrodo ypatingai kraujingos, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jei išskyros atrodo kaip pūliai, tikriausiai ji turės gimdos uždegimą.
Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją:
- Makšties kraujavimas nėštumo metu nėra normalu ir tai gali būti aborto požymis. Jei tai įvyksta vėlyvo nėštumo laikotarpiu ( 8-tą savaitę) ji gali pagimdyti per anksti ir gali būti, kad jai reikalinga cezario pjūvio operacija.
- Dystokia (apsunkintas gimdymas). Jei ji turėjo ilgas sunkias stangas ilgiau nei 60 minučių, jai reikalinga pagalba priimant kačiukus.
- Užsilaikiusi placenta/metritas. Jei mamai užsilaiko placenta, tai gali įsimesti infekcija, pradėti karščiuoti, dingsta apetitas, nesirūpina kačiukais.
- Vaisiaus užstrigimas. Stebėkite gimdymo laiką, jei kilo įtarimų, kad kačiukas gali būti užstrigęs, kuo greičiau kreipkitės į veterinarą.
- Pernešiojimas. Reikėtų žinoti, kada apytiksliai katė buvo apvaisinta, mat pasitaiko atvejų, kad gimdymas neprasideda laiku. Tuomet prireiks Cezario pjūvio.
Echoskopija Kačių Nėštumo Metu
Echoskopija yra neinvazinis ir saugus diagnostinis metodas, plačiai naudojamas veterinarijoje. Tai ypač vertinga priemonė stebint kačių nėštumą.
Echoskopinio tyrimo eiga:
Echoskopinis tyrimas yra visiškai saugus, nes nenaudoja jonizuojančios spinduliuotės, todėl jį galima atlikti net ir labai jauniems, seniems ar sergantiems gyvūnams. Tyrimo metu gyvūnas paguldomas ant specialaus stalo, o tiriamoji sritis (dažniausiai pilvas ar krūtinė) patepama specialiu geliu, kuris užtikrina garesnį ultragarso bangų pralaidumą. Naudojant echoskopo daviklį, gydytojas švelniai juda juo per odos paviršių ir stebi vidaus organų vaizdą ekrane. Procedūra neskausminga ir dažniausiai nereikalauja sedacijos, nebent gyvūnas labai nervinasi ar sunkiai išbūna ramiai. Tyrimas trunka nuo 15 iki 40 minučių, priklausomai nuo to, kokie organai tiriami ir kokia informacija reikalinga. Baigus tyrimą, gydytojas iš karto gali aptarti matomus rezultatus ir pateikti pirmines išvadas. Tiriamas gyvūnas turėtų būti bent 2 valandas nesišlapinęs, taip sukaupiamas skystis pūslėje ir lengviau pastebimi pakitimai. Echoskopu galima nustatyti katės nėštumą tuo metu, kai išorinių pokyčių dar nematyti. Tyrimas atliekamas paguldžius katę ant kairiojo šono, tik kai kuriais atvejais prireikia katę laikyti rankose. Jei gyvūno kailis trumpas, jo kirpti nebūtina.
Kada atlikti echoskopiją?
Šiuolaikiniu echoskopu patelėms nėštumą galimą nustatyti jau nuo 20-25 d. Tai svarbu, nes vaikingai patelei turi būti pakeistas šėrimas, nutrauktos treniruotės, varžybos. Echoskopuojant taip pat galima stebėti ar embrionai vystosi, jų gyvybingumą. Nuo 30 vaikingumo dienos jau matosi vaisių judesiai, širdies plakimas. Galima atlikti matavimus. Tirti patelę ypač svarbu jei ji vaikingumo metu suserga ar patiria traumą. Veterinarijos gydytojas stebi vaisiaus vystymąsi, apskaičiuoja nėštumo trukmę ir vertina placentos parametrus. Echoskopija padeda laiku aptikti tokias patologijas kaip hidrocefalija, skeleto ar organų apsigimimai, galinčius paveikti nėštumo eigą.
Echoskopijos privalumai:
- Ankstyva diagnostika: Echoskopu galima nustatyti katės nėštumą tuo metu, kai išorinių pokyčių dar nematyti. Praėjus vos 10 dienų po kergimo, echoskopo pagalba, jau matomi embrionai.
- Vaisiaus gyvybingumo įvertinimas: Atliekant echoskopiją yra galimybė įvertinti kiek vaisių yra gimdoje, jų širdies darbą (tokiu būdu galima apžiūrėti ar visi vaisiai yra gyvi, ar jie gerai jaučiasi).
- Patologijų nustatymas: Echoskopija padeda laiku aptikti vaisiaus ar gimdos-kiaušidžių patologijas.
- Nėštumo trukmės nustatymas: Matuojant vaisiaus ilgį ir kaukolės matmenis, įmanoma gana tiksliai nustatyti kačiukų atsivedimo laiką ir skaičių.
- Stebėjimas nėštumo metu: Tirti patelę ypač svarbu jei ji vaikingumo metu suserga ar patiria traumą.
Kitos echoskopijos panaudojimo sritys:
Echoskopija taikoma ne tik nėštumo diagnostikai, bet ir kitoms patologijoms nustatyti:
- Piometra: Piometra - ne tik katėms būdingas susirgimas, kurio metu pastebimas katės gimdos sienelės uždegimas ir pūlių kaupimasis.
- Šlapimo sistema: Echoskopijos pagalba galima ištirti inkstus, šlapimtakius ir šlapimo pūslę.
- Virškinimo sistema: Echoskopiškai galima apžiūrėti kepenis, tulžies pūslę, kasą, skrandį ir žarnas.
- Netikras nėštumas: Netikras nėštumas yra greitai diagnozuojamas, kadangi neaptinkama vaisių gimdoje.
Informacija gyvūno šeimininkui:
Kad tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni, labai svarbu tinkamai paruošti gyvūną echoskopijai. Likus maždaug 12 valandų iki tyrimo, gyvūnas neturėtų nieko ėsti - tuščias skrandis ir nesusikaupę dujos pagerina vidaus organų matomumą. Vandenį gerti leidžiama, tačiau jo kiekis neturėtų būti per didelis. Jeigu planuojamas šlapimo pūslės tyrimas, rekomenduojama gyvūnui leisti išbūti bent kelias valandas neišsišlapinus - pilna pūslė leidžia geriau įvertinti jos sieneles ir turinį. Jeigu gyvūnas vartoja vaistus, apie tai būtina informuoti veterinarijos gydytoją iš anksto.
Bendrosios Rekomendacijos Nėščiosioms
- Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją: Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebima nėštumo eiga ir laiku pastebėtos galimos komplikacijos.
- Sveika mityba: Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių.
- Vitaminai ir mineralai: Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių.
- Fizinis aktyvumas: Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika.
- Higiena: Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.
- Vengti žalingų įpročių: Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui.