Kraujo tyrimai yra svarbi diagnostikos priemonė vertinant kūdikių ir vaikų sveikatą. Jie padeda nustatyti įvairias ligas, stebėti gydymo efektyvumą ir įvertinti bendrą organizmo būklę. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada atliekami kraujo tyrimai kūdikiams ir vaikams, kokie yra pagrindiniai rodikliai ir ką jie reiškia, taip pat kaip tinkamai paruošti vaiką šiai procedūrai.
Kraujo Tyrimai Nėštumo Metu: Priežiūra Pradedama Dar Negimus
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, siekiant užtikrinti motinos ir vaiko sveikatą. Šie tyrimai padeda nustatyti galimas rizikas ir laiku imtis priemonių.
Pirmasis apsilankymas pas odontologą: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad būtų įvertinta burnos ertmės būklė ir suplanuoti reikalingi apsilankymai. Jums bus išduota reikalinga sveikatos pažyma.
Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas pirmo apsilankymo metu, vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 valandoms po gliukozės suvartojimo.
Rezuso faktoriaus nustatymas: Atliekamas, jei moters Rh D neigiamas (Rh-), o vyro Rh D teigiamas (Rh+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu arba iki 12 savaičių ir kartojamas 27-28 savaičių.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 valandas. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
Sifilio tyrimas: Labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui.
ŽIV tyrimas: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 savaites atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
Lytiškai plintančių ligų tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių (Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum). Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.
Dauno ir Edvardso sindromų patikra: Atliekamas 11-13 savaičių ir 14-22 savaičių. Atliekant pirmąjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Choriono gaurelių biopsija (CGB): Tai diagnostinė procedūra, skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną.
Raudonukės tyrimas: Atliekamas iki 13 savaičių antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 savaites.
Hepatito B tyrimas: Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras.
Vaisiaus judesių stebėjimas: Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
B grupės streptokoko (BGS) pasėlis: Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Kada Reikia Atlikti Kraujo Tyrimą Vaikui?
Sveikam, gerai besijaučiančiam vaikui kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti kartą per metus. Išsamūs kraujo tyrimai geriausiai atskleidžia vaiko fiziologinę būklę, nes kraujas - tarytum veidrodis, atspindintis viską, kas vyksta organizme. Tyrimai padeda nustatyti, ar nėra mažakraujystės, uždegimo, inkstų, kepenų ar skydliaukės veiklos sutrikimų, taip pat įvertinti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Ypač svarbu atlikti išsamesnius kraujo tyrimus tiems vaikams, kurie dažnai serga.
Kraujas gali būti paimamas ir ką tik gimusiam mažyliui. Jeigu gydytojai įtaria, kad naujagimis serga užkrečiamąja liga, visada imamas kraujo mėginys. Vėliau, kūdikiui augant, kraujo tyrimai atliekami tada, kai vaiko gydytojas mano, kad to reikia. Kraujo tyrimas yra atliekamas visiems vaikams, kurie ruošiasi eiti į darželį arba mokyklą. Tai profilaktiniai tyrimai, įtraukti į vaikų sveikatos patikros programą.
Kai kūdikis ar vaikas suserga, vaiko gydytojas, gavęs kraujo tyrimo rezultatus, mato, kokios kilmės - virusinės ar bakterinės - yra liga ir tuo remdamasis skiria vaistų. Gydytojas, apžiūrinėdamas vaiką, išsiklausinėja tėvų apie ligos eigą, mažojo savijautą ir sprendžia, reikia kraujo tyrimo ar ne. Jeigu kūdikis karščiuoja tik vieną-dvi paras, kraujo tyrimas nėra būtinas. Aišku, mažylis yra stebimas ir jeigu jo būklė blogėja, gydytojas gali nuspręsti pasižiūrėti, ką rodo kraujas.
Pasiruošimas Kraujo Tyrimui
Laikas ir Mityba
Kraujo tyrimą geriausia atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo. Jei vaikas neištvėrė ir kažką suvalgė, kraujo tyrimą galima atlikti praėjus dviem valandoms po valgio. Jei atliekamas bendras kraujo tyrimas, maistas ir skysčiai, ypač vanduo, neiškreipia galutinių rezultatų. Tačiau, jei tikrinama, ar vaikas neserga cukriniu diabetu, valgyti prieš tyrimus nereikėtų, bet vandens atsisakyti nebūtina.
Psichologinis Pasiruošimas
Tėvai turi tinkamai paruošti vaiką kraujo tyrimo procedūrai, nesvarbu, ar bus imamas kraujas iš piršto (kapiliarinis), ar iš venos (veninis). Svarbu prisiminti, kad vaikas nėra mažas suaugusysis, todėl ir elgtis su juo reikia atitinkamai.
- Negąsdinti vaikų, nes gydytojai nori jiems padėti.
- Nemeluoti, bet kalbėti su vaiku ir pasakoti, kas jo laukia, nepaisant jo amžiaus.
Labai svarbu, kad pirmą kartą kraują imtų patyrusi slaugytoja, kuri moka bendrauti su vaiku. Nors būna atvejų, kai mažylis bijo, kad ir kaip medicinos personalas stengiasi kuo švelniau atlikti procedūrą. Greičiausiai baimę kelia ne procedūra, o nepažįstama aplinka. Labiausiai vaikai bijo, kai tenka imti kraują iš venos, būna, nepavyksta to padaryti iš pirmo karto. Tėvams reikėtų nuteikti mažylį, kad duoti kraujo - nebaisu. Be to, lipdukai, kuriuos mažyliai gauna po kraujo procedūros, neretam kompensuoja patirtą įtampą.
Skysčių Vartojimas
Vaikai yra judrūs ir nemažai prakaituoja, todėl svarbu, kad jie gertų pakankamai skysčių.
Pagrindiniai Kraujo Tyrimo Rodikliai ir Jų Normos
Bendras kraujo tyrimas (BKT) skirtas nustatyti kraujo ląstelių kiekį kraujyje ir daugybę svarbių rodiklių, susijusių su kraujo ląstelėmis. Pagrindiniai tyrimo rodikliai yra kraujo ląstelės, o informacija pateikiama nurodant jų kiekį absoliučiais skaičiais. Leukocitų kiekis pateikiamas ir procentais. Kiti rodikliai - papildoma informacija apie šias ląsteles, įskaitant jų dydį, spalvą, funkcijas ir subrendimą.
Kraujo Ląstelės ir Jų Funkcijos
Kraujas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: plazmos ir kraujo ląstelių. Plazma yra kraujo skystoji dalis, leidžianti kraujui lengvai tekėti. Kita jo dalis yra kraujo ląstelės:
- Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai): tai kraujo ląstelės, kuriose yra hemoglobino. Pagrindinė eritrocitų funkcija - deguonies pernešimas iš plaučių į audinius ir anglies dvideginio pernešimas iš audinių į plaučius. Norma 2-6 metų vaikams: 3,7 - 4,9 *10^12/l.
- Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai): tai imuninės sistemos ląstelės, kurios užtikrina apsaugą nuo virusų ir bakterijų. Baltosios kraujo ląstelės arba leukocitai yra svarbus imuninės sistemos komponentas, kovojantis su infekcinėmis ligomis. Jie gaminami kaulų čiulpuose. Padidėjęs leukocitų kiekis paprastai rodo tam tikrą infekciją ar uždegimą organizme. 2-4 metų vaikams norma: 5 - 15,5 *10^9/l.
- Trombocitai: kraujo elementai, kurie stabdo kraujoplūdį. Trombocitai - svarbi kraujo krešėjimo sistemos dalis. Tai nėra pilnos ląstelės, bet didelių ląstelių, vadinamų megakariocitais, fragmentai. Trombocitai prisijungia prie audinių, kai susižalojama ir kraujuojama. Jie aptinkami kraujavimo vietoje, padėdami susidaryti kraujo krešuliui. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml.
Leukocitų Diferenciacija
Leukocitų (WBC) diferenciacija parodo įvairių baltųjų kraujo kūnelių kiekį kraujyje. Kiekvienas iš leukocitų diferencijoje esančių ląstelių tipų turi specifines funkcijas, į kurias svarbu atkreipti dėmesį analizuojant bendro kraujo tyrimo rezultatus.
Hemoglobinas
Hemoglobino molekulė yra sudėtinga baltymų struktūra, kuri egzistuoja eritrocitų viduje ir yra fizinis deguonies nešiklis iš plaučių į visas kūno dalis.
Hemoglobino normos vaikams pagal amžių (g/l):
- 1 diena: 152-235
- 2-6 dienos: 150-240
- 14-23 dienos: 127-187
- 24-37 dienos: 103-179
- 40-50 dienų: 90-103
- 2-2,5 mėnesio: 92-150
- 5-7 mėnesių: 101-129
- 8-10 mėnesių: 105-129
- 11-13,5 mėnesių: 107-131
- 1,5-3 metų: 108-128
- 5 metai: 111-143
- 10 metų: 119-147
- 12 metų: 118-150
Hemoglobino rodiklis gali būti didesnis dėl organizmo dehidratacijos, viduriavimo, stipraus vėmimo, nudegimų, įgimtos širdies ydos ir kai kurių kitų susirgimų. Mažas hemoglobino rodiklis parodo anemiją (mažakraujystę, kai organizme trūksta geležies).
Trombocitų Kiekis
Trombocitai yra kraujo elementai, kurie stabdo kraujoplūdį. Kai šios medžiagos organizme trūksta, traumų atveju kraujoplūdžio ilgai neįmanoma sustabdyti. Norma vaikams ir suaugusiems: 150 - 400 mln/ml. Jų gali padaugėti, kai organizme yra uždegiminių procesų. Sumažėti - kai sergama virusinėmis ligomis (vėjaraupiai, gripas).
Eritrocitų Nusėdimo Greitis (ENG)
Labai svarbus rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - tai ant mėgintuvėlio dugno per valandą nusėdusių eritrocitų kiekis. Šiam punktui gydytojai skiria ypatingą dėmesį. Eritrocitų nusėdimo greitis yra svarbus tik esant lėtinei ligai: onkologinei arba lėtinėms infekcijoms. Esant ūmiam uždegimui, ypač jei susirgo vaikas, reikia daryti C-reaktyvaus baltymo tyrimą (CRB), kuris ypač greitai reaguoja į uždegiminius procesus.
Kaip Atliekamas Kraujo Tyrimas?
Kraujo mėginys yra analizuojamas medicinos laboratorijoje. Daugelyje jų automatinės mašinos dažniausiai patikimai atlieka išsamią kraujo analizę. Kartais kraujo ląstelių tyrimas atliekamas mikroskopavimo metodu, kraujo tepinėlį įvertinant vizualiai. Tai daro kvalifikuoti laboratorijos specialistai. Šis metodas naudojamas siekiant patvirtinti tam tikras ligas, kai bendro kraujo tyrimo rezultatai turi „nenormalias“ vertes. Taip pat jis taikomas, kai gydytojas nori pamatyti, kaip atrodo kraujo ląstelės mikroskopuojant.
Kada Skiriamas Kraujo Tyrimas?
Kraujo tyrimas atliekamas vietoje įprastinio sveikatos patikrinimo arba paties patikrinimo metu. Taip pat užsakomas, jei įtariama infekcija, anemija ar kiti susirgimai. Leukocitų kiekio padidėjimas ar diferenciacijos pakitimai gali reikšti infekciją arba uždegimą. Jei diagnozuojama anemija, dažniausiai vertinami ir pagalbiniai rodikliai, tokie kaip MCV, MCH, MCHC ir RDW. Nustačius trombocitopeniją (sumažėjusį trombocitų kiekį), galima įtarti kaulų čiulpų problemas, pernelyg didelį alkoholio vartojimą, imunologines ar genetines problemas, pažengusią kepenų ligą, taip pat pokyčiai gali būti vartojant kai kuriuos vaistus. MPV gali parodyti, kaip greitai trombocitai yra pagaminami kaulų čiulpuose ir kokiu greičiu patenka į kraują.
Kiti Svarbūs Tyrimai Vaikams
Be bendro kraujo tyrimo, vaikams rekomenduojama atlikti ir kitus svarbius tyrimus:
- C-reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimas: esant uždegimui, šis tyrimas ypač greitai reaguoja į uždegiminius procesus.
- Cukraus kiekio kraujyje nustatymas: svarbu atkreipti dėmesį, ypač jeigu vaikas labai daug geria ir daug šlapinasi.
- Kepenų fermentų tyrimas: padeda įvertinti kepenų funkciją.
- Inkstų funkcijos tyrimas: padeda įvertinti inkstų funkciją.
- Skydliaukės tyrimas: rekomenduojama atlikti nuo 11-12 metų (ir berniukams, ir mergaitėms).
- Tuberkuliozės infekcijos Quantiferon-TB-Gold tyrimas (kvantiferono tyrimas): atliekamas iš veninio kraujo, siekiant nustatyti, ar žmogus neserga slaptąja tuberkuliozės forma. Užtenka patikrinti kartą per trejus metus.
- Vitamino D kiekio nustatymas: svarbu žinoti, kiek šio vitamino yra organizme, ypač duodant vaikui vitamino D papildus.
Kraujo Tyrimo Rezultatų Interpretavimas
Net jei vaiko bendro kraujo tyrimo rezultatai jums pasirodė nelabai geri, nereikia iš anksto nerimauti. Bet kokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas įvertins visus kraujo tyrimo rodiklius, atsižvelgs į vaiko amžių, savijautą, ligos istoriją ir kitus veiksnius, kad nustatytų tikslią diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
Vitaminų Ir Mikroelementų Svarba Vaikų Sveikatai
Vis dažniau išgirstame iš vaikų skundus apie mieguistumą ir blogą nuotaiką. Pastebime greitesnį nei bendraamžių fizinį nuovargį ar staiga suprastėjusius pasiekimus moksle. Dažnai dėl to kaltiname vaikų pasyvumą, išmaniąsias technologijas, sumažėjusį vaikų fizinį aktyvumą vis daugiau laiko praleidžiant prie kompiuterių ekranų. Tuo metu raginame vaiką daugiau judėti, aktyviau dalyvauti fizinėje veikloje, tačiau sulaukiame ne pastangų, o priešingos reakcijos ir pasiteisinimo energijos stoka. Taip nutinka, nes vaikai nemoka išsakyti savo skundų ir nesupranta, kuo įprasta savijauta skiriasi nuo elementaraus fizinio nuovargio. Negalime tikėtis, kad vaikas aiškiai nupasakos kur ir kodėl jam skauda, greitai plaka širdis ar trūksta oro. Todėl pastebėjus pokyčius vaiko išvaizdoje, elgesyje, santykyje su bendraamžiais, reikėtų ieškoti to priežasties ir pasitikrinti dėl vis dažniau pasitaikančio mikroelementų ar vitaminų trūkumo.
Mitas, jog vaikų organizmas puikiai pasisavina maistines medžiagas todėl augant jam nieko netrūksta, sugriuvo tada, kai vaikų mityba tapo nepilnaverte saldumynų ir greito maisto sąskaita. Gana dažnai šių dienų vaikų maisto racione jiems būtinų vitaminų ar mineralų beveik nėra ar yra nepakankamai.
Kodėl svarbu laiku pastebėti vitaminų ar mikroelementų trūkumą organizme? Prielaida, kad vaikai dar turės daug laiko viskam, šiuo atveju yra klaidinga, nes negavus pakankamai augimui reikalingų medžiagų, gali negrįžtamai sutrikti vaiko vystymasis, sušlubuoti ir nebeatsistatyti protinė raida, gali atsirasti atminties pablogėjimas, energijos stoka. Dėl šių priežasčių tikslinga kartą metuose atlikti profilaktinius tyrimus vaikui ir laiku pastebėti galimas problemas.
Dažniausiai atliekamas bendro kraujo tyrimas, tačiau iš jo, deja, negalime pasakyti, kad vaikui viskas gerai. Jis parodo trombocitų, leukocitų, eritrocitų, hemoglobino kiekį bei kelis kitus parametrus, kurie, kol nėra rimtų organizmo pakitimų, gali būti visiškai nepakitę. Tarkim, net esant pakankamam hemoglobino kiekiui, vaikui gali ženkliai trūkti geležies atsargų, kas blogins jo savijautą, kels energijos stoką ir stabdys raidą. Geležies atsargų kiekį organizme galima visai nesudėtingai patikrinti atlikus feritino tyrimą kraujyje ir atstatyti vartojant geležies preparatus. Todėl, norėdami ištirti plačiau, atliekame vaikų raidai ir augimui svarbių geležies atsargų, vitaminų D ir B12, folio rūgšties bei mikroelementų tyrimą. Įvertiname cukraus kiekį kraujyje, skydliaukės, kepenų, kasos rodiklius.
Tėvų Atsakomybė Už Vaikų Sveikatą
Kol augantis žmogus nemoka pasiskųsti, nežino kas jam būtų geriausia, o ko reikia vengti, atsakomybę nešame mes - tėvai. Tad kiek įmanoma, venkime maiste pridėtinio cukraus, dalinai hidrintų riebalų (atkreipkime dėmesį į perkamų kepinių, saldumynų sudėtį), skonio stipriklių. Vaikai geriausiai jaučiasi turėdami aiškų dienos režimą, gerdami nesaldintus gėrimus, valgydami kaip įmanoma reguliariau ir pagal galimybes subalansuotą maistą bei būdami gryname ore su draugais. Jei įtariame vaikui mikroelementų ar mineralų stoką, nepulkime pirkti papildų, tiksliai nežinodami aiškaus jų trūkumo. Atlikime tyrimus, sužinokime silpnąsias vietas ir sveikai bei subalansuotai aukime!