Kada reikėtų parodyti kūdikį neurologui: požymiai ir svarbi informacija tėvams

Gydytojas vaikų neurologas atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint kūdikių ir vaikų sveikatą. Jis tiria ir gydo įvairias galvos ir periferinių nervų ligas, nustato galvos skausmų, svaigimo, miego sutrikimų, tikų ir kitų nevalingų judesių priežastis. Nors tėvai trokšta matyti savo vaikus energingus, žvalius ir besišypsančius, kartais vaikai susiduria su neurologinėmis problemomis. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali užtikrinti puikius rezultatus.

Svarbu paminėti, kad internete gausu klaidinančios informacijos apie vaikų elgesį ir nervų ligas. Prieš darant skubotas išvadas apie vaiko būklę, rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gydytoju specialistu.

Nerimą keliantys požymiai, dėl kurių reikėtų kreiptis į neurologą

Yra tam tikrų požymių, kurie gali rodyti, kad vaikui reikalinga neurologo konsultacija. Štai keletas iš jų:

  • Miego sutrikimai: Kūdikiams gali būti sunku užmigti, vyresni vaikai gali patirti miego trūkumą. Neretai vaikai naktį pradeda klykti ar vaikščioti, išgąsdindami tėvus.
  • Sulėtėjęs augimas: Jei vaikas ūgiu atsilieka nuo bendraamžių, tai gali būti endokrininių sutrikimų požymis.
  • Svorio sutrikimai: Tiek svorio deficitas, tiek antsvoris gali rodyti medžiagų apykaitos sutrikimus.
  • Elgesio pokyčiai: Itin bjaurus vaiko charakteris, nuolatinis vangumas arba sudirgimas gali būti susiję su neurologinėmis problemomis.
  • Permaitinimas arba blogas apetitas: Jei vaikas sveikas, bet liesas ir jo blogas apetitas, taip gali būti dėl gastroenterologinių ligų arba per didelio jautrumo.
  • Nevalingi judesiai: Tikai ar kiti nevalingi judesiai taip pat gali būti neurologinių problemų simptomas.
  • Motorikos problemos: Jei vaikas sunkiai koordinuoja judesius, jam sunku orientuotis erdvėje, reikėtų kreiptis į specialistą.
  • Kalbos problemos: Kalbos vystymosi atsilikimas taip pat gali būti neurologinės problemos požymis.
  • Sensorinio jautrumo problemos: Jei vaikas itin jautriai reaguoja į garsus, šviesą, prisilietimus, reikėtų pasikonsultuoti su neurologu.
  • Nuolatinis nuovargis: Jei vaikas greitai pavargsta, palyginti su bendraamžiais, jam sunku keltis rytais, tai gali būti skydliaukės problemų požymis.
  • Galvos skausmai ir svaigimas: Nuolatiniai galvos skausmai ir svaigimas taip pat gali būti neurologinių problemų simptomas.
  • Miego parasomnijos: Naktiniai košmarai, naktinės baimės ir vaikščiojimas (lunatizmas) gali būti miego parasomnijos požymiai, kuriuos reikėtų įvertinti.
  • Miego patrūkčiojimai: Jei užmigusiam arba jau miegančiam vaikui kas kiek laiko trūkčioja rankytės arba kojytės, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą.
  • Priešlaikinė lytinė branda: Abiejų lyčių vaikams gali būti priešlaikinė lytinė branda, kurią reikėtų įvertinti endokrinologiškai.

Vaikų endokrininės sistemos ypatumai

Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas vaikų endokrininių sutrikimų pagausėjimas. Visų pirma, tai susiję su nutukimu. Taip pat padaugėjo sergančiųjų diabetu (tiek I laipsnio, tiek II laipsnio). II laipsnio diabetas "pajaunėjo" - dabar juo serga ir vaikai. Tai susiję su ekologija, urbanizacija ir mityba. Vaikai ėmė daugiau valgyti, bet ne visada tai, ką turėtų. Dažnai net namie vaikai valgo greitai paruošiamą maistą ir geria saldžius gėrimus. Be to, vaikai mažiau juda, o tai lemia funkcinių sutrikimų atsiradimą. Svarbiausias rizikos faktorius - paveldimumas. Jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu, nebūtinai vaikas susirgs, tačiau jis patenka į rizikos grupę. Vadinasi, jį turi stebėti endokrinologas (2-3 kartus per metus patikrinti), turi būti kreipiamas dėmesys į mitybą.

Dėl blogos riebalų apykaitos sutrinka angliavandenių apykaita, o tada susergama diabetu. Vaikas, persirgęs virusinėmis infekcijomis, gripu ar vaikiškomis ligomis, ilgai negali pasitaisyti. Dažnai junta troškulį ir geria pernelyg daug skysčių, dažnai ir gausiai šlapinasi, būna ilgai vangus arba sudirgęs.

Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas

Augimo ir brendimo ypatumai

Augimą lemia du pagrindiniai faktoriai - genai ir mityba ankstyvoje vaikystėje. Jei tėvai didesnio nei vidutinio ūgio, o vaikas atsilieka, reikia patikrinti somatotropinio hormono lygį. Augimą gali stabdyti ir sunkios ligos. Didelę įtaką turi motinos sveikatos būklė nėštumo metu, taip pat individualūs medžiagų apykaitos procesai paties vaiko organizme. Didelę įtaką augimui turi vidaus sekrecijos liaukų veikla - skydliaukės ir lytinio hormono testosterono.

Augimo tempus labai svarbu stebėti pirmuosius dvejus metus. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai vidutiniškai paauga 25-30 cm, antraisiais - iki 12 cm, o trečiaisiais - 6 cm. Tada greitą augimą keičia tolygus, kasmet paaugama po 4-8 cm. Pubertatinio periodo pradžioje vaikų augimas vėl daro šuolį. Šį greitą augimą lemia lytinių hormonų poveikis. Mergaitėms toks periodas prasideda 10-12 metais, kai vidutiniškai per metus paauga po 8 cm. Berniukai 12-14 metais paauga vidutiniškai po 10 cm per metus, galimi 1-1,5 metų nukrypimai.

Svorio ir ūgio rodikliai gali varijuoti - tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių ypatybių, tad jaudintis reikėtų turint omeny ne kokį nors vieną skaičių, o dėl to, jei vaikas visapusiškai branda lenkia arba atsilieka nuo savo bendraamžių. Daug įtakos turi genai, tačiau kai ką lemti gali tam tikros išorinės priežastys.

Labai svarbu laiku pastebėti, kad vaiko ūgis neatitinka normų, ir kreiptis į specialistus - pediatrą ir endokrinologą. Būtina patikrinti kaulų amžių - kaip jis atitinka vaiko metus - ir augimo zonas.

Skydliaukės ligos

Per pastaruosius du dešimtmečius pastebima, kad itin daugėja skydliaukės ligomis sergančių vaikų. Be paveldimumo, svarbu yra ir gyvenamoji vieta. Jei vietovėje trūksta jodo, jo trūkumą reikia kompensuoti jodo preparatais. Tam tikra prasme fizinio aktyvumo trūkumas ir per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali išprovokuoti skydliaukės ligas, tokias kaip autoimuninis tiroiditas - skydliaukės hormono trūkumas, dėl kurio atsiranda ir kitų funkcinių sutrikimų.

Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą

Jei po tyrimo paaiškės, kad skydliaukė padidėjusi, tačiau hormonų lygis normalus, tada pakanka jodo preparatų. Jei hormonų lygis padidėjęs arba sumažėjęs, reikia gydyti hormonų preparatais.

Svarbu naujagimiams nustatyti įgimtą hipotireozę, nes anksti pradėjus gydyti galima išvengti vystymosi atsilikimo. Sergantieji hipotireoze gydytis turi visą gyvenimą.

Miego sutrikimai kūdikiams ir vaikams

Viena didžiausių šiuolaikinių kūdikių ir mažų vaikų bėda - sutrikęs miegas. Kūdikiams sunkiai sekasi užmigti, vyresniems vaikams trūksta miego. Neretai vaikai naktį pradėję klykti ar vaikščioti išgąsdina savo tėvus.

Iki pusės metų kūdikis gali sunkiai užmigti, dažnai prabusti naktimis, mat dar nėra susiformavęs paros (cirkadinis) miego ritmas, kuris priklauso nuo miego hormono melatonino išsiskyrimo. Krūtimi maitinamas kūdikis melatonino gauna kartu su mamos pienu ir teoriškai turėtų miegoti gerai, tačiau jeigu mama prabunda naktį, vaikšto uždegusi šviesą, mažylis su jos pienu šio hormono gali gauti nepakankamai. Mat šviesa trukdo melatoninui išsiskirti, o tamsa skatina jo gamybą. Tad jeigu prabudote pažindyti kūdikio arba einate į tualetą, nedekite šviesos (nebent labai neryškią kur nors tolimesniame kambario kampe), o ypač neapšvieskite savo akių, kad melatonino nesumažėtų ir kūdikis turėtų galimybę jo gauti kartu su mamos pienu.

Nuo 6 mėn. amžiaus jau būtų gerai po truputį formuoti kūdikio miego ritmą. Jeigu prabunda naktimis (kai keičiasi miego fazės), pasistenkite nenešioti, nesupti, o paglostyti, nuraminti ir pabandyti užmigdyti neiškeldami iš lovos ar lovytės.

Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai

Jeigu mažylis prastai miegojo vieną naktį, kitą gali miegoti taip pat prastai, daug kartų prabusti, žadinti tėvus. Dienos miegas nakties miego nepakeičia. Jeigu stebėsite pervargusį mažylį, pamatysite, kad jis nervingas, įsitempęs, labai aktyvus, bet ne mieguistas.

Kūdikio miegą gali trikdyti ir kitų bėdų. Viena jų - mažakraujystė, kuri gali išryškėti jau šeštą gyvenimo mėnesį. Dėl geležies stygiaus organizme kūdikį gali varginti vadinamasis neramių kojų sindromas - vaikutis judina kojytes, dažnai prabunda. Tad jeigu kūdikis naktimis "malasi", spardosi, kreipkitės į gydytoją, kuris ištirs ir nustatys geležies kiekį kraujyje. Prastai miegoti mažylis gali ir dėl per aukštos temperatūros namuose (optimali - 21 laipsnis).

Temperamento ypatumai

Kūdikiai gimsta su skirtingu temperamentu, kuris gali būti lengvas, lėtas arba sunkus. Lengvo būdo kūdikis greitai apsipranta su nauja aplinka, jis neverkia, kai šaukštas nukrinta virtuvėje ant plytelių, išgirdęs durų skambutį ar kitą dirgiklį. Lėtas kūdikis yra ramus ir pasitenkina tuo, ką turi. Paprastai šis mažylis labai daug miega. Sunkaus būdo kūdikis neturi režimo, mažylis turi jutiminių bėdų. Jo nervų sistema dar nesugeba slopinti per stiprių ar stiprinti per silpnų impulsų. Todėl šį mažylį erzina viskas, jis yra neramus, tėvams jį labai sunku suprasti.

Žinodami, kokio būdo naujagimis gimė, galėsime lengviau prie jo prisitaikyti. Nors temperamento bruožai yra paveldimi, aplinkos poveikis - didžiulis. Tėvai, perpratę savo vaiko temperamentą, gali jam padėti vystytis arba jį nuslopinti.

Klubų displazija

Dažniausia vaikų ortopedinė patologija, pasitaikanti 1 iš 100 kūdikių, yra klubų displazija, o vienas iš 500 naujagimių gimsta su visiškai išnirusiais klubais. Klubų displazija - tai įvairaus laipsnio klubo sąnario nestabilumas dėl nepakankamo ar sutrikusio sąnario vystymosi.

Jeigu vaikelis gimė sėdmenine pirmeiga, būtina pasirodyti gydytojui ortopedui per pirmąsias porą savaičių po gimimo. Kitas rizikos veiksnys - jei mama arba močiutė buvo gydyta dėl įgimto klubo sąnario išnirimo. Dėl šios priežasties anksti aptinkama ir išgydoma dauguma įgimtos klubų displazijos atvejų.

Laiku pradėjus gydymą ir griežtai laikantis visų rekomendacijų, klubų displazija beveik visada visiškai pagydoma. Gydymo tikslas - gera šlaunikaulio galvos centracija-repozicija į gūžduobę. Tai stimuliuoja taisyklingą tolesnį klubo sąnario vystymąsi.

Ankstyvosios vaikystės psichikos sutrikimai

Mažų vaikų psichikos sutrikimai yra tokie pat dažni kaip ir mokyklinukų ir siekia maždaug nuo 9 iki 30 (ir daugiau) procentų. Pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais, o kartais ir vėliau tėvai kreipiasi dėl labai intensyvaus, šaižaus ir garsaus (iki 120 decibelų!), ilgai trunkančio ir nenumaldomo klyksmo periodų. Verkimas žymiai intensyvesnis vakare ir naktį nei rytą. Kūdikis būna labai įsitempęs, netoleruoja gulimosios padėties, tačiau ir nešiojamas sunkiai nurimsta.

Tėvai guodžiasi, kad dažnas kūdikio prabudimas, ilga būdravimo fazių trukmė naktį ir daugiau nei keletą mėnesių nenusistovintis miego ir budrumo ciklas nepaprastai išvargina. Dažnas tokių naktinių prabudimų palydovas - kūdikio klyksmas. Jei vienas iš tėvų - mama ar rečiau tėvas - rūpinasi vaiku neturėdamas pagalbos, tai neišvengiamai sukelia išsekimo sindromą.

Tėvai ypač nerimauja, kai vaikas nesidomi maistu, valgo labai mažai ar nuolat atsisako valgyti, yra išrankus maistui arba maitinimas užtrunka labai ilgai. Iš baimės, kad vaiko svoris neauga ar auga labai lėtai, tėvai stengiasi vaiką maitinti darydami spaudimą ar naudodami įvairius triukus.

Gali būti, kad pirmaisiais-antraisiais metais (ar vėliau) tėvai pastebi vaiko elgesyje nuolatinę, stiprią (rečiau sumažėjusią) ir staigią reakciją į sensorinius (jutiminius) dirgiklius: išorės (šviesa, nestiprus, bet netikėtas garsas, temperatūros pokytis ir t. t.) ar vidaus (pvz., alkio skausmas, virškinimas, raumenų įtampa). Vaikas reaguoja itin intensyviomis, ilgai trunkančiomis emocijomis ar veiksmais į stimulą, sukėlusį šiuos pojūčius; jam nesiseka nusiraminti pačiam.

Antraisiais metais tėvai dažnai įvardija tokias problemas kaip vaiko nenoras bent akimirkai atsitraukti nuo mamos ir didžiulis nerimas, negebėjimas žaisti vienam (be artimo žmogaus), perdėta atsiskyrimo baimė. Kai prisitaikymo prie naujų situacijų, žmonių ar objektų sunkumai tampa ekstremalūs, jaunesniems nei dvejų metų vaikams gali būti nustatomas naujovių vengimo sutrikimas.

Antrųjų metų pabaigoje ir trečiaisiais metais vis labiau galima pastebėti šias elgesio ir emocijų problemas: pykčio protrūkius, agresiją, destrukciją, ypač didelį motorinį aktyvumą.

Neurologo apžiūra

Standartinė neurologo apžiūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir nusiskundimų. Apžiūros metu gydytojas įvertina vaiko motoriką, judėjimą, gebėjimą orientuotis erdvėje, klausą, regą. Jei yra kokių įtarimų, siunčia į raidos centrą, ten ir tiria visapusiškai.

tags: #kada #kudiki #parodyti #neurologui