Aleksandras Makedonietis, dar žinomas kaip Aleksandras Didysis (Aleksandras III Didysis, musulmonų tautose - Iskanderas Zulkarnainas), yra viena ryškiausių figūrų pasaulio istorijoje. Jo trumpas, bet intensyvus gyvenimas, kupinas karinių žygių ir kultūrinių transformacijų, paliko neišdildomą įspūdį Europos ir Azijos tautų istorijai. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo gimimo datą ir vietą, šeimos aplinkybes bei įtaką pasaulio istorijai.
Gimimo Data ir Vieta: Istoriniai Faktai ir Legendos
Tiksli Aleksandro Makedoniečio gimimo data nėra visiškai aiški, tačiau istoriniai šaltiniai nurodo, kad jis gimė 356 m. pr. m. e. Kaip galimas gimimo laikas nurodomas laikotarpis nuo liepos 21 iki 23 d., taip pat nuo spalio 6 iki 10 d. Jo gimimo vieta buvo Pela, senovės Makedonijos sostinė.
Pasak legendos, Aleksandras gimė tą naktį, kai Herostratas padegė Artemidės šventyklą Efese. Šis įvykis simbolizavo naujos eros pradžią, žymint Aleksandro, kuris pakeis pasaulį, gimimą.
Šeima ir Auklėjimas: Įtaka Būsimam Valdovui
Aleksandro Makedoniečio tėvas buvo Makedonijos karalius Pilypas II, o motina - Epyro princesė Olimpija. Pilypas II buvo galingas ir sumanus valdovas, kuris skynė vieną pergalę po kitos. Jis suvienijo Makedoniją ir padėjo pamatus būsimai imperijai. Olimpija buvo valdinga motina, kuri nuolat įtikinėjo sūnų, kad jis yra Dzeuso sūnus, todėl gali viską, nes yra pusdievis, kuriam privalo paklusti visi.
Vaikystėje Aleksandras gavo puikų išsilavinimą. Vienas iš jo mokytojų buvo garsus filosofas Aristotelis. Dėka Aristotelio pamokų, būsimasis užkariautojas visam laikui susidomėjo medicina, filosofija ir literatūra. Aristotelis ne tik ugdė Aleksandro intelektą, bet ir formavo jo charakterį, įskiepydamas jam meilę mokslui ir žinioms.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Būdamas vos dešimties, Aleksandras turėjo įrodyti savo jėgą ir prisijaukinti karo žirgą, kuris niekam nepakluso. Vaikas nesunkiai susidorojo su iššūkiu, ir žirgas atiteko jam. Vėliau šis ristūnas tapo ištikimu Aleksandro Makedoniečio draugu, kuris lydėdavo jį visuose mūšiuose, net iki Indijos.
Karjera ir Pasiekimai: Nuo Makedonijos Sosto Iki Pasaulinės Imperijos
Sulaukęs vos šešiolikos, Aleksandras jau vadovavo Makedonijos armijoms ir rodydamas kariams pavyzdį pats kovėsi priešakyje. Kai Aleksandrui sukako 20 metų, galimybės tapti Makedonijos valdovu pradėjo sparčiai slysti iš jo rankų. Karžygio motina nebuvo makedonietė, be to, nebuvo oficialiai susituokusi su Aleksandro tėvu karaliumi Pilypu II, todėl tikrosios karaliaus žmonos vaikai teisiškai turėjo kur kas daugiau galimybių užimti sostą.
Matydamas didėjančią įbrolių įtaką, Aleksandras ėmėsi veiksmų. Per savo sesers vestuves buvo nužudytas karalius Pilypas II. Tuomet Aleksandras, kaip stipriausias to meto šalies karžygys, užgrobė sostą, pasiųsdamas myriop visus besipriešinusius šiam sprendimui. Suprasdamas, kad nepajėgs vienas apsiginti nuo konkurentų, subūrė apsaugininkų grupę, kuri jį saugojo ištisom parom.
Užėmęs sostą, Aleksandras Makedonietis ėmėsi vienų galingiausių istorijoje karo žygių. Jis vieną po kitos užgrobdavo galingas valstybes. Amžininkų teigimu, kiekvienai valstybei visų pirma buvo pasiūloma prisijungti prie Makedonijos savo noru, o tos, kurios nesutikdavo, labai pasigailėdavo.
Pirmoji buvo užkariauta Graikijos imperija. O Tėbai nutarė priešintis ir sulaukė skaudžios lemties. Šis miestas buvo sudegintas iki pamatų su visais gyventojais. Įbauginęs ir aplinkinius miestus, valdovas ėmėsi Persų imperijos užkariavimo. Ši galinga valstybė Aleksandrui Makedoniečiui tapo didžiausiu galvosūkiu.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Nepabūgęs iššūkių valdovas su savo kariais pradėjo siaubti Azijos miestus ir pasiekė Gordijų. Žinodamas legendą apie Gordijaus mazgą, kurio niekas negalėjo išnarplioti, didis karys suprato ir tai, kad išnarpliojęs jį taps Azijos karaliumi. Nieko nelaukęs Aleksandras kardu perkirto mazgą, pasiųsdamas aiškią žinią persams, kad jo verta bijoti.
Paskui užėmė Egiptą, Babiloną, Siriją, visą Persiją ir tapo didžiausios bei galingiausios valstybės visame pasaulyje valdovu. Aleksandras siekė suartinti graikus ir makedoniečius su nukariautomis tautomis, užimtuose kraštuose diegė graikų kultūrą, perėmė vietinius papročius, kitataučiams patikėjo svarbius postus. Jis steigė įtvirtintas gyvenvietes, vadinamąsias Aleksandrijas.
Mirtis ir Palikimas: Imperijos Žlugimas ir Įtaka Pasaulio Istorijai
Karvedys, pakeitęs pasaulį ir sukūręs vieną didžiausių imperijų, tegyveno tik 32 metus. Kai mirė Aleksandras Makedonietis, o tai įvyko 323 m. pr. m. e. birželio mėnesį, iškilo klausimas, kur palaidoti dievinamą karalių. Vieni artimieji tvirtino, kad geriausia vieta laidotuvėms yra Babilonas, naujos didžiulės imperijos sostinė, miestas, kuriame Aleksandras mirė. Jiems prieštaravo vadinamoji karaliaus giminaičių partija, kurią parėmė naujasis valstybės regentas Perdikas.
Ilgai manyta, kad Aleksandras Didysis mirė dėl maliarijos, ūmaus žarnyno uždegimo ar panašių ligų. Amžininkų teigimu, valdovas negalavo 12 dienų. Jis stipriai karščiavo, o vėliau negalėjo kalbėti ir vaikščioti. Naujosios Zelandijos toksikologijos centro tyrėjas dr. L. Shepas tyrė įvairius nuodus ir ieškojo atsakymų, nuo ko galėjo mirti didis karžygys. Pasak mokslininko, valdovas galėjo būti nunuodytas čemerio acto rūgšties nuoviru.
Po Aleksandro Makedoniečio mirties jo didžiulė imperija suskilo į karo vadų valdomas karalystes. Nepaisant to, jo trumpas valdymo laikotarpis turėjo didelę įtaką Europos ir Azijos tautų istorijai. Jis praplėtė senovės graikų geografijos ir gamtos žinias, paskatino Artimųjų Rytų kolonizacijos bangą ir naujus prekybos ryšius.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Aleksandras Didysis paliko didelį įpėdinį - potencialiai daugybę karalių ir imperatorių, kurie tęsėsi po jo mirties. Jo įpėdiniai ir generalai turėjo didelę įtaką pasaulio istorijai.