Asmenybės ir datos Lietuvos istorijoje: Antano Kielos ir kitų likimai

Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti įvairių asmenų gyvenimo datas ir likimus, remiantis istoriniais dokumentais bei prisiminimais. Aptarsime kunigo Petro Kielos gyvenimo kelią, Antano Giniočio kūrybinę veiklą, taip pat atskleisime detales apie asmenis, minimus 1942 metų gyventojų surašymo ir žemės rūšiavimo dokumentuose. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant archyvinius duomenis, bažnytinius dokumentus ir partizanų prisiminimus.

Kunigo Petro Kielos gyvenimo kelias

Kunigas Petras Kiela gimė 1921 m. sausio 15 d. Liepos 15 d. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1946 m. per Švenčiausiosios Trejybės šventę Kauno arkikatedroje vysk. Paltaroko buvo įšventintas į kunigus. Tais pačiais metais, birželio 17 d., pradėjo vikaro tarnystę. Vėliau vikaravo Vaškuose, Saločiuose ir Vyžuonose. 1974 m. gegužės 12 d. tapo parapijos klebonu ir rūpinosi Salų parapija.

Jo laidotuvių šv. Mišios vyko Kamajų bažnyčioje liepos 17 d., kurias aukojo J. Preikšas, o pamokslą pasakė kan. Prie kapo duobės atsisveikinimo žodžius tarė kurso draugai kun. Dilys ir mons. Kazimieras Vasiliauskas.

Antano Giniočio kūrybinis kelias ir jubiliejus

Režisierius Antanas Giniotis, minėjęs savo 60-metį lapkričio 17-ąją, teigė: „Viduje esu ne ką vyresnis už tą jaunuolį, kuris, baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), pradėjo kurti Keistuolių teatrą, mano dvasia - ganėtinai guvi, kūrybinga, turinti planų, tik kūnas jau nori daugiau pailsėti, ilgiau pamiegoti“. Tais metais režisierius šventė ne tik savo jubiliejų, bet ir Keistuolių teatro 35-metį.

A. Giniotis dėkojo savo tėvams, močiutei, aktorystės mokytojai Irenai Vaišytei bei dėstytojai Nijolei Gelžinytei. Vakare dalyvavo daug teatralų, tarp jų - Oskaras Koršunovas, Vladas Bagdonas, Kęstutis Jakštas, Elvyra Piškinaitė, Algirdas Latėnas, Eglė Jackaitė, Gediminas Storpirštis, Algimantas Puipa, Janina Lapinskaitė, Gabija Jaraminaitė, Robertas Aleksaitis, Inga Norkutė, Gelminė Glemžaitė ir Mantas Stonkus. Susirinkusieji klausėsi A. Giniočio kūrybos dainų, kurias atliko pats režisierius, jo kurso draugai Ilona Balsytė, Darius Auželis, Andrius Kaniava, Hermis Preikštas bei keturios režisieriaus mokinių kartos, tarp kurių buvo aktoriai Dalius Skamarakas, Aurimas Meliešius, Ieva Stundžytė, Judita Urnikytė, Jonas Šarkus, Giedrius Kiela ir kiti. Drauge su tėčiu scenoje pasirodė ir jubiliato sūnus Ignas Antanas Giniotis.

Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas

Gyventojų surašymo ir žemės rūšiavimo duomenys (1942 m. ir 1926-1939 m.)

Straipsnyje susisteminti 1942 metų gyventojų surašymo (Lietuvos Centrinis valstybės F. R743, ap. 2, b. 5256 - 5293) ir 1926 - 1939 metais vykdyto žemės rūšiavimo (LCVA F.1251, ap. 1, b. 5545 - 5551, 5592) duomenys). Iš rūšiavimo duomenų paimti tik ūkių dydžiai. Kelių kaimų, kurių žemės rūšiavimo duomenų nepavyko rasti, teko panaudoti šių kaimų skirstymo į vienkiemius duomenis. Apie tuos šaltinius nurodyta straipsnio tekste.

Asmenų sąrašas

• Džiugelis Juozas (1922), broliai: Antanas (1924), Vincas (1926), sesuo Stasė (1930), motina Anelė (1881), senelė Karolina (1849).
• Džiugelis Kostas (1896), žmona Uršulė (1898), dukros: Birutė (1931), Elvyra (1939).
• Makutėnas Kostas (1897), duktė Ona (1927), brolis Jonas (1903), žemė 17,65 ha.
• Grižas Jonas (1892), žmona Ona (1908), sūnūs: Steponas (1927), Valentinas (1934), Leonas (1942), žemė 5,23 ha.
• Čečienė Konstancija - 6,82 ha, Dagys Juozapas - 11,1 ha (rūšiavimo metu valdė žemę).
• Kazanavičiūtė Anastazija - 0,50 ha, Kazanavičiūtė - Nakutienė Paulina - 2 ha (1938 metais skirstant žemę, jos dar gavo).
• Baltuška Juozas - 4,06 ha (Rūšiavimo metu valdė žemę).
• Švalkunas Juozas (1900), žmona Eleonora (1897), sūnūs: Alfonsas (1912), Vytautas (1925), Leonas (1928).
• Kaupas Stasys (1922), motina Veronika (1891), sesuo Janina (1925), brolis Jonas (1927).
• Didžgalvis Kazimieras, Jono (1900), žmona Veronika (1912), motina Veronika (1874), žemė 5,75 ha.
• Rimkus Jonas (1880), žmona Angelina (1890), duktė Veronika (1923).
• Rudokas Juozas (1914), žmona Emilija (1916), sūnus Bronius (1941), motina Marijona (1872), žemė 2 ha.
• Trečiokas Juozas (1904), žmona Ona (1902), sūnus Jonas (1935), duktė Aldona (1937).
• Tumonis Jurgis (1884), žmona Ona (1895), sūnus Juozas (1922) dukros: Valerija (1934), Kazimiera (1939).
• Čirūna Kostas (1900), žmona Marijona (1896), dukros: Pranciška (1928), Elena (gimimo metai nenurodyti), sūnus Vytautas (1932).
• Jasiūnas Pranas (1904), žmona Pranciška (1898), sūnus Algirdas (1935).
• Matiukas Antanas (1912), žmona Magdalena (1913), duktė Birutė (1940), samdinė Butavičiūtė Valerija (1923).
• Matiukas Liudvikas (1911), žmona Konstancija (1915), duktė Nijolė (1936), samdinys Grigaliūnas Antanas (1921).
• Repšys Jonas (1893), žmona Kazimiera (1895), sūnūs: Vytautas (1920), Algirdas (1939), duktė Melanija (1928).
• Stukas Juozas (1920), motina Karolina (1861), sesuo Elena (1909).
• Strolys Petras (1905), žmona Paulina (1908), sūnūs: Jonas (1936), Bronius (1940), duktė Aleksandra (1938).
• Šukys Pranas (1904), žmona Julija (1908), sūnus Bronius (1937).
• Vrubliauskas Pranas (1910), sesuo Pranciška (1909).
• Jurkštas Aloyzas (1911), motina Ona (1893), seserys: Elena (1916), Ona (1918), žemė 38,24 ha.
• Paršonis Pranas (1885), sūnūs: Jonas (1912), Juozas (1913), Balys (1927), žemė 5,97 ha.
• Vanagas Zigmas (1881), žmona Teresė (1896), dukros: Zofija (1924), Vitalija (1930), sūnūs: Albertas (1933), Algis (1935), žemė 14,49 ha.
• Bražiūnas Jurgis (1911), žmona Bronė (1914), sūnus Antanas (1941), motina Karolina (1869), žemė 9,83 ha.
• Gykis Juozas (1883), žmona Stefanija (1910), sūnūs: Jonas (1932), Juozas (1936), duktė Nijolė (1934), samdinė Matulevičiūtė Janina (1920).
• Kepalaitė Anastazija (1874).
• Kepalas Stasys (1921).
• Kepalienė Veronika (1901), duktė Teklė (1932), sūnus Jonas (1934).
• Bendorius Jurgis - 15,29 ha, Bendorius Rapolas - 17,48 ha, Čeponis Antanas - 5,74 ha, Čirūnas Dominikas - 9,83 ha, Jakubonis Kostas - 8,19 ha, Kepalas Jonas - 7,10 ha, Kepalas Pranas, A. - 4,92 ha (rūšiavimo metu valdė žemę).
• Indriūnas Antanas (1903), Neniškytė Stasė (1924).
• Starkus Stasys (1885), žmona Natalija (1902), sūnus Gintautas (1938), samdinė Balčiūnaitė Stasė (1926).
• Stočkus Petras (1911), žmona Ona (1909), sūnūs: Algis (1935), Aloyzas (1936), Anicetas (1939), duktė Janina (1941).
• Indriūnas Pranas, Juozo (1892), žmona (Šutaite) Konstancija, Justino (1896), dukros: Elena (1921), Viola Marija (1923), sūnūs:Algimantas (1925), Vytautas (1931).
• Džiugelis Kostas (1880), žmona Marijona (1889), sūnūs: Povilas (1919), Jurgis (1921), Napalys (1922), žemė 14 ha.
• Smalstys Antanas (1882), žmona Ona (1905), sūnūs: Juozas (1932), Valentinas (1935), duktė Jurgina (1938), žemė 13,29 ha.
• Smalstys Pranas (1874), žemė 4,73 ha.
• Bimba Jonas (1898), samdiniai: Bimbaitė Veronika (1906), Duškinaitė Zina (1925), Neniškis Jurgis (1892), Samulis Bronius (1914), karo belaisviai: Kuzinas Sergejus (1916), Solomka Klimentijus (1915), žemė 41,51 ha.
• Dručiūnas Adolfas (1888), sūnus Stasys (1930), dukros: Klementina (1926), Stefanija (1929), Laimutė (1937), žemė 15,29 ha.
• Geleževičius Petras (1904), žmona Bronė (1915), sūnus Jonas ( 1933), duktė Stefanija (1938), motina Karolina (1864), žemė 9,47 ha.
• Ingaunienė Anelė (1900), sūnus Jonas (1927), duktė Ona (1938).
• Ingaunis Kazys (1906), žmona Ona (1886), sūnus Edvardas (1922), motina Ingaunytė Marijona (1870).
• Krajauskas Jonas (1882), žmona Teresė 1895), sūnus Kazys (1924), žemė 1 ha.
• Saladžius Jonas (1895), žmona Ona (1903), dukros: Danutė (1932), Liudvika (1933), sūnus Kazys (1934).
• Skardžius Jonas (1871), žmona Rozalija (1870), žemė 4,57 ha; Baronas Antanas (1891), žmona Uršulė (1905), dukros: Genovaitė (1931), Valerija (1935), sūnus Klemensas (1933).
• Šinkunas Antanas (1911), žmona Julija (1912).
• Šukys Ignotas (1876), žmona Magdalena (1882), duktė Marytė (1928).
• Valečka Petras (1902), žmona Emilė (1905), sūnūs: Vytautas (1930), Algis (1939), Rimantas (1940).
• Petryla Kostas (1902), žmona Ona (1901), sūnus Albertas (1935).
• Petrulis Juozas (1895), žmona Antanina (1895), dukros: Zofija (1928), Bronė (1930), Zita (1931), Birutė (1933), sūnus Vaidevutis (1938), žemė 8,18 ha.
• Raugas Mykolas (1907), žmona Marijona (1911), duktė Janina (1935).
• Bučius Juozas (1887), žmona Anastazija (1900), sūnūs:Vladas (1928), Aloyzas (1933), Napalys (1934), žemė 8,09 ha.
• Mačiulis Pranas (1894), žmona Marijona (1895), duktė Ona (1923), sūnūs: Jonas (1925), Juozas (1929).
• Baltrukėnas Petras (1873), žmona Regina (1887), sūnūs: Juozas (1911), Jonas (1912), Vytautas (1921), duktė Liudvika (1924), žemė 12,49 ha.
• Baranauskaitė Karolina (1882).
• Baranauskas Antanas (1913), žemė 8,96 ha.
• Baranauskas Jonas (1913), tėvas Juozas (1872), motina Karolina (1887), sesuo Jadvyga (1915), samdinys Puriuškis Albinas (1925), žemė 23,30 ha.
• Daujotis Petras (1907), žmona Julija (1905), sūnus Jonas (1941), uošvis Tylas Ciprijonas (1870), žemė 1,63 ha.
• Maželytė Emilija (1911), žemė 15,90 ha.
• Kvedaras Petras (1897), žmona Karolina (1899), dukros: Ona (1924), Zofija (1928), sūnus Jonas (1932), žemė 16,58 ha.
• Nakas Antanas (1894), žmona Veronika (1901), sūnus Juozas (1929), dukros: Vanda (1932), Birutė (1937), samdinys Šinkunas Vladas (1912), žemė 38,59 ha.
• Petrulis Antanas (1884), žmona Bronė (1904), sūnus Algirdas (1933), samdiniai: Bublys Juozas (1907), Kazanavičienė Ona (1909), žemė 22,26 ha.
• Petrulis Juozas (1884), sūnūs: Juozas (1930), Jonas (1931), duktė Sofija (1933), motina Karolina (1858), žemė 19,76 ha; Ingeleika Kazys (1907), žmona Anastazija (1904), sūnūs: Vytautas (1931), Antanas (1932), dukros: Birutė (1937), Eleonora (1941).
• Pilkauskas Juozas (1907), žmona Elena (1908), sūnus Stasys (1936), motina Karolina (1871), žemė 2,68 ha.
• Puriuškis Izidorius (1891), žmona Teresė (1892), sūnūs: Bronius (1921), Valentinas (1931), žemė 14,83 ha.
• Puriuškis Petras (1904), žmona Ona (1914), sūnus Algirdas (1940), duktė Aldona (1941), tėvas Povilas (1875), žemė 9,71ha.
• Tylas Juozas (1911), žmona Elena (1909), tėvas Jonas (1874), motina Veronika (1885), žemė 8,97 ha.
• Daminauskas Bronius (1921), žmona Jadvyga (1920).
• Tylas Petras (1872), žemė 7,45 ha.
• Tūbelytė Ona (1919), duktė Laimutė (1941).
• Urbonas Stasys (1910), žmona Kunigunda (1920), motina Natalija (1872).
• Veiverys Ignotas (1905), žmona Anelė (1905), duktė Veronika (1932), uošvė Černienė Uršulė (1867), svainė Černytė Veronika (1912).
• Veiverys Jonas (1912), žmona Stasė (1913).
• Augulienė Marijona - 1,10 ha, Baltrukėnas Jonas, Rapolo - 0,10 ha, Baranauskas Vincentas - 7,54 ha, Čypienė Emilija - 17,99 ha, Kalnietienė Ona ir Kalnietytė Ona - 35,23 ha, Kazlauskas Kazimieras - 17,27 ha, Kazlauskienė Ona - 5 ha, Nakas Jonas - 6,67 ha, Panetauskas Kazimieras - 4,04 ha, Peldžius Juozapas - 16,95 ha, Tylaitė Veronika - 0,09 ha, Tylas Antanas - 9,79 ha, Tylas Marcelinas - 5,19 ha, Urbonai: Jonas, Napoleonas, Stanislovas, Urbonienė Natalija - 21,96 ha, Vaičionienė Karolina - 0,66 ha (1935 metais kaimą skirstant į vienkiemius žemės dar gavo).
• Bučius Jurgis (1898), žmona Bronė (1905), sūnus Algimantas (1931), samdinė Bagdonaitė Teresė (1916).
• Dagys Antanas (1896), žmona Marcelė (1904), dukros: Janina (1935), Genovaitė (1938), Stasė (1939), uošvė Žilinskienė Anelė (1967), žemė 11,25 ha.
• Davainienė Teresė (1896), dukros: Bronė (1924), Elena (1925), žemė 11 ha.
• Didžgalvis Juozas (1903), žmona Liudvika (1908), podukra Kepalaitė Zita (1932), žemė10,86 ha.
• Dručiūnas Petras (1886), žmona Teresė (1901), duktė Genovaitė (1933), žemė 13 ha.
• Gurnikas Justinas (1905), žmona Uršulė (1900), dukros: Kristina (1927), Bronė (1929), Stasė (1936), motina Marijona (1892).
• Jurkštas Pranas (1905), žmona Bronė (1902), sūnus Jonas (1936), duktė Danutė (1937), podukra Bieliūnaitė Marija (1928).
• Karaliūnas Petras (1978).
• Kaušakienė Emilija (1891), duktė Elena (1922), sūnūs: Aleksandras (1923), Bronius (1924), žemė 9,25 ha.
• Kepalaitė Emilija (1892), žemė 5,50ha.
• Kišūnas Petras (1904), mokytojas, samdinė Banytė Zofija (1920).
• Petrulis Jonas (1881), žmona Konstancija (1890), žemė 12,75 ha.
• Sapka Jonas (1898), žmona Ona 1911), sūnus Algimantas (1937), žemė 11,50ha.
• Sapka Kostas (1907), žmona Zofija (1916), sūnus Aloyzas (1941), motina Veronika (1873), žemė 7 ha.
• Starkus Petras (1876), žmona Elžbieta (1896), dukros: Elena (1909), Zofija (1931), Genovaitė (1932), Aldona (1939), sūnūs: Bronius (1930), Jonas (1936), žemė 9,38 ha.
• Valkūnaitė Emilė (1907), mokytoja.
• Vigelis Jonas (1886), žmona Antanina (1887), sūnus Jonas (1911).
• Zovė Jonas (1902), motina Anelė (1878), žemė 6,50ha.
• Žemaitis Pranas (1912).
• Bučius Pranas - 10 ha, Jurkštas Petras - 24,31 ha, Kepalas Jurgis - 4,50 ha, Petryla Kostas - 11,75 ha, Petryla Marcelinas - 17 ha, Petryla Stasys - 6,50 ha, Petrylaitė Emilė - 5,75 ha, Petrulis Antanas - 9,25 ha, Zovienė Emilė - 13 ha, Žemaitis Antanas - 11,25 ha, Žemaitis Tadas - 11,50 ha, pradžios mokykla - 3 ha (rūšiavimo metu žemę dar valdė).
• Didžgalvis Juozas (1903), brolio sūnus Balys (1919), pusseserė Matiukaitė Anastazija (1892), žemė 8,58 ha.
• Vanagas Petras (1901), žmona Emilė (1904), dukros: Stasė (1927), Bronė (1931), Genovaitė (1940), sūnūs: Jonas (1930), Pranas (1933), Kazys (1936), žemė 12,63 ha.
• Gavėnas Juozas (1875).
• Smalstys Jonas (1892), žmona Marijona (1891), duktė Sofija (1922), sūnūs: Petras (1925), Bronius (1926), Stasys (1931), giminaitė Vilutytė Ona (1862), žemė 22,94 ha.
• Vilutis Jonas (1904), sesuo Liudvika (1913), samdinė Bertašiūtė Valė (1921), žemė 26,22 ha; Čepukas Jonas - 16,22 ha (rūšiavimo metu žemę dar valdė).
• Augulis Jonas (1896), žmona Emilė (1899), duktė Bronė (1939), sesers duktė Ulonaitytė Marytė (1928).
• Augulis Kazimieras (1867), žmona Ona (1885), sūnus Juozas (1917), žemė 12,06 ha.
• Diržys Jonas (1920), motina Konstancija (1887), sesuo Bronė (1915), brolis Petras (1929), žemė 10,05 ha.
• Jagminienė Liudvika (1879), žemė 12,44 ha. Pranskūnienė Valerija (1903), sūnus Jeronimas (1923).
• Kandroška Antanas (1888), žmona Marijona (1891), duktė Genovaitė (1925), sūnus Jonas (1927), žemė 14,90 ha.
• Magyla Albinas (1903), žmona Ona (1910), sūnūs: Vytautas (1935), Stasys (1939), Povilas (1941), duktė Eleonora (1938).
• Meliūnas Antanas (1898), žmona Konstancija (1912), dukros: Janina (1930), Laimutė (1937), samdinė Lapėnaitė Laimutė (1923).
• Mikėnas Juozas (1890), žmona Zofija (1891), duktė Stasė (1929), pamotė Uršulė (1887), žemė 10 ha.
• Petkūnaitė Karolina (1899), motina Elžbieta (1865).
• Puzinkevičienė Anelė (1901), anyta Uršulė (1865).
• Puzinkevičius Petras (1918), žmona Eleonora (1921), tevas Jonas (1879), žemė 8 ha.
• Sirvydis Jonas (1911), žmona Ona (1917), uošvė Kondraškienė Emilija (1885), samdinys Švilpa Jonas (1916), žemė 14,97 ha.
• Sirvydis Rapolas (1882), žmona Emilija (1892), sūnūs: Stasys (1917), Petras (1919), duktė Birutė (1935) sesuo Uršulė (1868), žemė 13,46 ha.
• Skeirys Juozas (1889), žmona Teofilė (1897), sūnūs: Algis (1933), Alfonsas (1939), žemė 1 ha.
• Zelenkauskienė Karolina (1891), sūnūs: Stasys (1927), Vytautas (1931), duktė Teklė (1931), žemė 3,48 ha.
• Baronas Jonas (1895), žmona Emilė (1898), sūnus Albinas (1930), duktė Stefanija (1933), žemė 1,40 ha.
• Baronas Juozas (1904) sesuo Veronika (1900), žemė 1,39 ha.
• Dagys Napalys (1887), žmona Zofija (1890), sūnūs: Jonas (1935), Ernestas (1940), motina Viktorija (1882), samdinys Zovė Vytautas (1924).
• Dagys Petras (1878), žmona Bronė (1904), sūnūs: Bronius (1928), Leonas (1930), motina Ona (1856), žemė 18,78 ha.
• Jakubonis Jonas (1914), žmona Paulina (1912), duktė Danutė (1939), sūnus Edvardas (1941), motina Marijona (1878), samdinys Gykys Jonas (1921), žemė 17,57 ha.
• Kaušakys Jonas (1879), žm…

Šie duomenys atspindi to meto demografinę situaciją ir žemės valdą.

Dusetų bažnyčios dokumentai

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje neseniai įdėta vertingų istorinių Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios dokumentų: XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios priešjungtuvinės apklausos knygų, rašytų rusų kalba, taip pat 1904-1941 m. lietuvių kalba rašytų užsakų, 1932-1940 m. vykusių jungtuvių (santuokos), 1917-1918 m. gimimo ir krikšto, 1913-1930 m., 1938- 1946 m. mirties metrikų knygų, įvairiais metais sudarytų gyventojų sąrašų. Apie šių dokumentų publikavimą, jų istorinę, etnografinę, lingvistinę vertę žr. Rašomosios bažnytinės kanceliarinės lietuvių kalbos formavimosi pradžiai ypač svarbūs užsakų įrašai.

#

Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą

Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai

tags: #kada #gime #antanas #kiela