Kūdikio vaikščiojimas yra ypatingai laukiamas etapas tėvams, nes vaikščiojantis kūdikis pagaliau tampa mažu vaikučiu. Mažyliui vaikštant, pasaulis jam atsiveria nauju kampu. Mokslinių šaltinių teigimu, vaikščiojimas skatina spartesnį pasaulio pažinimo, kalbos suvokimo ir socialinės raidos lavėjimą. Tačiau kada gi tinkamas metas statyti kūdikį ant kojų? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada galima pradėti statyti kūdikį ant kojų, kaip tai daryti saugiai ir efektyviai, bei kokie yra svarbūs raidos etapai, kuriuos reikia stebėti.
Vaikščiojimo raida: nuo refleksų iki savarankiškų žingsnių
Pradėti vaikščioti kūdikiai pradeda vidutiniškai nuo 12 mėnesių amžiaus. Šio įgūdžio įgijimo diapazonas yra gana platus, kadangi kūdikiai gali pradėti vaikščioti nuo 9 mėn., o norma pradėti vaikščioti laikoma net iki 18 mėnesių. Vaikščiojimo užuomazgas galime matyti jau pirmąjį kūdikio mėnesį. Tiesa, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio judėjimas yra paremtas primityviais refleksais.
Pirmasis mėnuo: automatinis žingsniavimo refleksas
Pirmąjį mėnesį galime stebėti automatinį žingsniavimo refleksą, kuris pasireiškia kūdikiui esant vertikalioje padėtyje. Prilaikant mažylį ties šonkaulių lanku, suteikus pėdutėms atramą ir šiek tiek pasvėrus į priekį, tokioje padėtyje kūdikis pradeda pakaitomis dėlioti kojytes į priekį. Šis refleksas laikosi nuo pirmos dienos ir išnyksta mėnesio pabaigoje, nors gali laikytis ir iki pusantro mėnesio. Nors šis refleksas primena vėlesnį stovėjimą ir vaikščiojimą, jis yra refleksinės prigimties ir vaikui bręstant išnyksta.
Kūdikio raida mėnesiais: pasiruošimas stovėjimui
- Naujagimis - 1 mėn. kūdikis: Pakėlus naujagimį į vertikalią padėtį ir atrėmus jo kojas į tvirtą pagrindą, jis turėtų atsispirti (atsispyrimo reakcija).
- 2 mėn.: Refleksiškas žingsniavimas ir atsispyrimas nyksta.
- 3 mėn.: Kūdikis pagrindą liečia sulenktomis kojomis. Atsispyrimo reakcijos ir refleksinių žingsniavimo judesių nebėra.
- 4 mėn.: Vertikaliai pakeltas kūdikis vėl ima po truputį tiesti kojas per kelius ir čiurnas.
- 5 mėn.: Remiasi pirštų galais. Vertikalioje padėtyje kūdikis visą savo svorį išlaiko ant ištiestų kojų, gali remtis pirštų galais. Padai dar kūno svorio neišlaiko.
- 6 mėn.: Ištiesia kojas per kelius ir šiek tiek per klubus, išlaikydamas kūno svorį mažiausiai 2 sekundes. Liemuo ir apatinės galūnės dar nesudaro tiesios linijos, o viršutinė kūno dalis dėl ne iki galo ištiestų klubų yra palinkusi į priekį. Retkarčiais remiasi visu padu.
- 7 mėn.: Vertikalioje padėtyje, suteikus atramą kojoms, spyruokliuoja.
- 8 mėn.: Yra pereinamasis laikotarpis tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesio. Dažniausiai jau gali stovėti ant abiejų padų. Klubo sąnarys dar šiek tiek sulenktas. Kai kurie 8 mėnesių amžiaus kūdikiai, įsikibę į baldus, jau atsistoja iš padėties “ant keturių”.
- 9 mėn.: Prilaikomas už rankų, vaikas mažiausiai pusę minutės stovi, visiškai išlaikydamas savo kūno svorį. Vystantis stovėjimo reakcijai, lygiagrečiai silpnėja kojų griebimo refleksas.
- 10 mėn.: Prisilaikydamas pats savarankiškai stovi. Kojos yra žymiai sutvirtėjusios, todėl pastatytas ir nusitvėręs už baldų ar kitų tam tinkančių daiktų jis gali pastovėti ilgiau negu pusę minutės. Prilaikant už savo rankų, sėdinčiam kūdikiui pavyskta atsistoti.
- 11 mėn.: Pats atsitoja laikydamasis už baldų. Stovėdamas ant keturių (ropojimo padėtyje) arba sėdintis vaikas pats savarankiškai atsistoja, prisilaikydamas už baldų. Klaupiasi arba pusiau klaupiasi, tada ištiesia koją į priekį, primina pėdą ir, tiesdamas koją, traukiasi rankomis. Laikomas už abiejų rankų žengia į priekį.
- 12 mėn.: Metų amžiaus dauguma vaikų jau eina savarankiškai.
Kada galima statyti kūdikį ant kojų?
Neretai tėveliai anksčiau laiko nori statyti savo kūdikius, tačiau svarbu žinoti, kad geriausia būtų išlaukti, kol kūdikis pats pradės stotis. Iki septynių mėnesių statant kūdikį yra rizika, kad įsitemps klubo sąnario kapsulė ir raumenys supantys klubą (ir tikimybė, kad padidės raumenų tonusas). Specialistai rekomenduoja nestatyti kūdikių, kol jiems nesukanka septyni mėnesiai.
Visų pirma, kūdikis turi sustiprinti liemens kontrolę sėdėdamas ir tik vėliau, išlavinus liemens raumenis, jis pradės stotis. Pirmieji bandymai atsistoti vyksta rankutėmis įsikibus į aukščiau esančius paviršius - lovytės virbus, sofą, kavos staliuką, laiptų pakopą, mamos kelį ar ranką - ir traukiantis rankutėmis visu kūnu į viršų.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Kaip padėti kūdikiui pasiruošti stovėjimui ir vaikščiojimui?
Nors nereikėtų forsuoti kūdikio stovėjimo, yra keletas būdų, kaip galite jam padėti pasiruošti šiam svarbiam etapui:
- Buvimas ant pilvuko: Nuo pat gimimo skatinkite kūdikį leisti laiką ant pilvuko. Tai stiprina kaklo, nugaros ir pečių raumenis, kurie yra būtini stovėjimui ir vaikščiojimui.
- Mokykite sėdėti ir ropoti: Prieš pradėdamas stovėti, kūdikis turėtų gebėti savarankiškai atsisėsti ir sėdėti visiškai stabiliai, nevirsti į šonus, sėdint nesiremti nė viena ranka. Idealiu atveju, prieš atsistodamas kūdikis taip pat turėtų gebėti efektyviai ropoti. Jei kūdikis ropoja, galima skatinti ropoti.
- Lavinkite vaiko koordinaciją: Sėdėti pramokusį kūdikį sodinkite ne ant kieto, o ant šiek tiek nestabilaus pagrindo, pavyzdžiui, pagalvės, mankštos kamuolio (žinoma, būtinai saugokite ir prilaikykite kūdikį), leiskite kūdikiui ropoti per kliūtis - pagalves, sujauktus pledus, minkštus žaisliukus.
- Sodinkite kūdikį ant savo kojos: Atsisėskite ant žemės ištiesę ar po savimi parietę kojas.
- Raginkite vaiką ilgiau žaisti stovint: Žaisliukus ir kitus vaiką dominančius daiktus padėkite aukščiau, pavyzdžiui, ant kavos staliuko ar sofos. Pavyzdžiui, ant paskleiskite žaislus ant sofos ir padėkite krepšelį. Kūdikiui pramokus atsistoti ir stovėti įsikibus, paduokite į rankas žaisliuką ar kitą daiktą, kad kūdikis imtų stovėti be papildomos atramos.
- Prilaikykite kūdikį tinkamai: Prilaikykite kūdikį už pažastų, liemens, klubų ar sulenktų rankų, tačiau netempkite kūdikio už visiškai ištiestų rankų. Į viršų iškėlusiam rankas kūdikiui sunkiau išlaikyti pusiausvyrą ir pajusti savo tikrąjį kūno svorio centrą.
- Pamokykite kūdikį taisyklingai kristi: Stovėti pasirengę kūdikiai įprastai moka saugiai kristi, t.y. praradę pusiausvyrą jie kresteli ant užpakaliuko, o blogiausiu atveju, krisdami visu kūnu ištiesia rankutes, riečia kaklą ir tokiu būdu apsaugo galvą.
- Vedant kūdikį: Vedant vaiką už rankų nepakenksime jam, tačiau to daryti nerekomenduojama, nes taip vaikas nesimoko savarankiškai išlaikyti pusiausvyros ir greičiau vaikščioti neišmoks. Kūdikį rekomenduojama vesti už klubų, vienos rankos ar prilaikyti už marškinėlių. Vedant kūdikį, svarbu nekelti jo už rankos, nes yra išnarinimo rizika. Taigi mažylį vedžioti reikėtų apglėbus kūdikio riešus ir laikant rankas sulig kūdikio pečiais arba net žemiau. Taip kūdikis pats laikys savo svorį, pusiausvyrą ir žengs, laikydamas kūną tiesiau.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei pastebite, kad 9 mėnesių kūdikis vis dar dažniausiai stovi ant pirštų galų, ar kryžiuoja kojas, tuomet vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, neurologu, šeimos gydytoju. Kūdikiams, kurių raumenų tonusas žemas arba hipotoniškas, dažniausiai stovėjimas atsiranda vėliau.
Taip pat, reikėtų kreiptis į specialistą, jei kūdikis iki 7 mėnesių neapsiverčia, iki 8-9 mėnesių savarankiškai nesėdi tvirtai pats, ar iki pusantrų metų nepradeda vaikščioti.
Ko vengti?
- Per ankstyvo statymo: Nestatykite kūdikio ant kojų anksčiau nei jam sukaks 7 mėnesiai, arba kol jis pats nepradės rodyti noro stotis.
- Vaikštynių: Vaikštynės kineziterapeutų laikomos žalingomis, nes kūdikis būna pasodinamas ir dažnai remiasi sulenktomis kojomis bei spiriasi pirštų galais. Pasak mokslinės literatūros, vaikštynė gali formuoti neteisingą eisenos modelį (vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų) ir pradėta naudoti per anksti gali sukelti kojų deformacijas.
- Šokliukų ir panašių priemonių: Šokliukai, vaikštynės ir panašios vaikams stovėti ir eiti padedančios priemonės specialistų vertinamos kritiškai.
- Per didelio fizinio krūvio: Perdirgintas, perstimuliuotas, fizinės veiklos išvargintas mažylis gali pradėti priešintis, įvyksta atmetimo reakcija. Be to, pervargęs organizmas išties gali žengti žingsnį atgal.
Saugios aplinkos kūrimas
Kiekvieną kartą kūdikiui pasiekus naują raidos etapą reikėtų pakartotinai įvertinti jo aplinką:
- Prie sienų pritvirtinkite baldus, pavyzdžiui, spintas, komodas ir pan.
- Ant baldų kampų uždėkite minkštas apsaugas.
- Nuo grindų nurinkite smulkius, kietus, aštrius daiktus.
- Nuimkite nuo stalo nusvyrančias staltieses.
- Pakelkite užuolaidas.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai