Šiame straipsnyje nagrinėjami kvapnių darželio gėlių pavadinimai, siekiant atskleisti įvairius jų sinonimus ir asociacijas, susijusias su skirtingomis socialinėmis ir etninėmis grupėmis. Straipsnyje remiamasi sociolingvistiniais, etnolingvistiniais ir psicholingvistiniais tyrimais, analizuojant, kaip skirtingų informantų grupės (pagal lytį, amžių, išsilavinimą ir tautybę) suvokia ir įvardija tuos pačius augalus.
Įvadas
Augalų pavadinimai yra ne tik botaniniai terminai, bet ir kultūriniai ženklai, atspindintys žmonių santykį su gamta, tradicijomis ir aplinka. Kvapnios darželio gėlės, dėl savo estetinių ir aromatinių savybių, dažnai užima ypatingą vietą žmonių gyvenime ir yra apipintos įvairiomis reikšmėmis bei simboliais. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti, kokie alternatyvūs pavadinimai ir asociacijos egzistuoja lietuvių kalboje, susiję su šiomis gėlėmis, ir kaip jie varijuoja priklausomai nuo socialinių ir demografinių faktorių.
Tyrimo Metodologija
Tyrimui atlikti buvo naudojami trys pagrindiniai metodai: anketavimas, aprašymas ir lyginimas. Pirmiausia, kiekvienas tiriamasis turėjo užpildyti anketą, kurią sudarė dvi dalys:
- Informanto demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas, tautybė, gimtoji kalba, gimimo ir gyvenamoji vieta).
- 24 augalų pavadinimų sąrašas, kuriame tiriamieji turėjo parašyti pirmąją asociaciją, kuri jiems ateina į galvą išgirdus kiekvieną pavadinimą.
Tyrimui buvo naudotas laisvųjų asociacijų metodas, kuris leido tiriamiesiems laisvai reikšti savo mintis be jokių apribojimų (pvz., nefiksavome atsakymams sugaišto laiko ar nereikalavome, kad asociacija būtų vienžodė). Gauti atsakymai buvo suskirstyti pagal informantų lytį, išsilavinimą, amžių ir tautybę, kad būtų galima analizuoti, kaip socialiniai veiksniai veikia kalbos elementų varijavimą ir diferenciaciją.
Teorinis Pagrindas
Asociacija (lot. associatio) reiškia (su)jungimą, jungimąsi, junginį. Psichologijoje asociacija apibrėžiama kaip psichikos reiškinys (pvz., pojūtis, suvokimas, vaizdinys ir pan.), kai vienas iš jų aktualizuojamas, iškyla kitas. Terminą pirmasis pavartojo Džonas Lokas XVII amžiuje, o įtvirtino Deividas Hartlis.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
Žodines asociacijas pradėta tyrinėti XIX amžiaus pabaigoje. Šiuos žodinių asociacijų eksperimentus galima suskirstyti į du laikotarpius. Pirmasis prasideda 1879 m., kai pirmą kartą mokslo istorijoje buvo panaudotas asociatyvinis eksperimentas. Antrasis laikotarpis prasideda 1910 m., labiausiai lietuvių kalbotyroje žinomu G. Kento ir A. Rozanovo atliktu žodinių asociacijų eksperimentu su 1000 anglakalbių žmonių. Jiems buvo pateiktas 100 žodžių sąrašas, kuris tapo klasikiniu, nes vėliau juo, tirdami asociacijas, rėmėsi ir kiti tyrinėtojai.
Šiuolaikinėje kalbotyroje ir psicholingvistikoje asociacijos skirstomos į tam tikras rūšis ir kryptis. Dauguma mokslininkų skiria tris asociacijų rūšis:
- Gretimumo asociacija: Susidaro tarp asmens veido ir drabužių, t. y. atsiminus žmogaus veidą, dažniausiai atsimeni ir jo drabužius. Prisiminus vietą, prisimename ir asmenį.
- Panaašumo asociacija: Vienas vaizdinys, skonis, kvapas sukelia atmintyje kitą panašų vaizdinį, skonį ar kvapą ir pan. Pavyzdžiui, žiūrint į fotografiją, prisimenamas joje matomas asmuo.
- Kontrasto asociacijos: Reiškiniai, kurie yra priešingi vienas kitam, kontrastas.
Asociacijos gali būti stipriosios (patvarios) ir silpnosios. Vienas pagrindinių rodiklių tiriant žodines asociacijas yra jų turinys. Pagal žodžio stimulo ir žodžio asociato tarpusavio santykį yra skiriamas loginis ir gramatinis kriterijus. Pagal loginį kriterijų išskiriamos centrinės reakcijos, kurias jungia prasminis ryšys, ir periferinės reakcijos, kai tarp žodžių joks prasminis ryšys neegzistuoja. Gramatiniu kriterijumi remiantis, skiriamos paradigminės ir sintagminės reakcijos. Sintagminis ryšys tarp žodžio stimulo ir reakcijos nurodo ryšį tarp skirtingų gramatinių kategorijų. Pavyzdžiui, rkšta - žalia, žalioji ir t. t. Paradigminis ryšys reiškia, kad žodis asociatas priklauso tai pačiai gramatinei kategorijai kaip ir žodis stimulas.
Tyrimo Rezultatai ir Diskusija
Žodinių asociacijų tyrime dalyvavo 155 tiriamieji: 60 moksleivių ir 95 suaugusieji. Jiems buvo pateiktas 24 skirtingų augalų pavadinimų sąrašas:
- Gėlės: rkšta, dobilas, mta, ramun, bijkonas, jurginas, papartis, saulut, naalait, lelija, nasturta, gladiol (v. Juozapo ryka, kardelis)
- Krūmai ir medžiai: alyva (bezai, bezdai), jazminas, putinas, ieva, uolas, beržas, egl, uosis, drebul, liepa, aermukainis, diemedis (dievmedis, diemedys).
Informantai, perskaitę augalo pavadinimą (žodį stimulą), šalia jo turėjo parašyti pirmąsias į galvą atėjusias asociacijas (žodžius asociatus arba žodį asociatą). Žodinių asociacijų tyrimui buvo pritaikytas laisvasis asociacijų metodas. Asociatyviniame eksperimente nebuvo kreipiamas dėmesys į atsakymams sugaištą laiką, nebuvo reikalaujama, kad asociacija būtų vienžodė, nes šio tyrimo tikslas šiek tiek skiriasi nuo psicholingvistinių tyrinėjimų. Jeigu informantas užrašė ne vieną žodį asociatą, atsakymu žodžiui stimului buvo laikomas pirmasis žodis. Būta atsakymų, užrašytų ne vienu žodžiu, bet sklandžiu žodžių junginiu. Šios asociacijos vienam žodžiui stimulalui). Žodis asociatas dažnumas yra pateikiamas panašiu principu kaip S. Šienės "Lietuvių kalbos žodinių asociacijų žodyne". Visi gauti atsakymai buvo tiriami keliais aspektais: sociolingvistiniu, etnolingvistiniu bei psicholingvistiniu. Pagal gramatinį kriterijų (susiję su žodžiu stimulu atsakymai, kurie pagal turinį grupuojami į sintagmines ir paradigmines asociacijas). Gautos asociacijos dar skirstomos į tam tikras rūšis: darybines, fonetines, citatas, kultūrologines asociacijas ir t.t.
Taip pat skaitykite: Amžiaus grupės darželiuose
Anketa buvo sudaryta atsižvelgiant į tyrimo tikslą. Ją sudaro dvi dalys: pirmosios anketos dalies klausimai suformuluoti tam, kad sužinotume informanto lytį, amžių, išsilavinimą, tautybę, gimtąją kalbą, gimimo ir gyvenamąją vietą, o antrojoje dalyje pateikiamas 24 augalų pavadinimų sąrašas. Pirmojoje dalyje esantys klausimai reikalingi asociacijoms tyrinėti sociolingvistiniu, etnolingvistiniu aspektu ir aptarti psicholingvistinį aspektą. Tikėtina, kad gauti atsakymų pobūdis gali rodyti priežastis, lėmusias vienokias ar kitokias asociacijas.
Antrąją anketos dalį sudaro 24 augalų pavadinimų sąrašas, kuriame iš pradžių surašyti gėlių ir žolių pavadinimai, o po jų - krūmų ir medžių. Apklausoje dalyvavusieji, perskaitę augalo pavadinimą, turėjo parašyti pirmąją reakciją į jį, t. y. žodį asociatą. Naudojantis Microsoft Excel programa, visos anketos buvo suvestos į duomenų bazes ir atlikta tam tikra jų elektroninė registracija. Tokiu būdu buvo sudarytas nedidelis augalų pavadinimų asociacijų žodynėlis, kuris pateiktas Prieduose.
Diagramoje puikiai matyti, kokie augalai informantams nekėlė jokių asociacijų. Iš 155 apklaustųjų 19 asmenų nieko negalėjo pasakyti apie nasturtą, 12 apie diemedį, 9 apie uosį, 7 apie jurginą ir beržą, 6 apie jazminą. Bijkonas nesukėlė jokių asociacijų 5 informantams, saulutė ir putinas - 4, dobilas ir ieva - 3. Labai mažai apklaustųjų (vos vienas ar du) neparašė žodžio asociato šalia gerai visiems žinomų gėlių, medžių ir krūmų pavadinimų: aermukainis, alyva, gladiolė, naalaitė, papartis, liepa, drebulė.
Kvapnių Darželio Gėlių Alternatyvūs Pavadinimai
Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurie augalai turi kelis alternatyvius pavadinimus, kurie dažniausiai yra susiję su regioniniais skirtumais ar liaudies tradicijomis. Pavyzdžiui:
- Gladiolė dažnai vadinama Juozapo ryka arba kardeliu.
- Alyva kartais vadinama bezu arba bezdais.
- Diemedis turi alternatyvius pavadinimus dievmedis arba diemedys.
Šie alternatyvūs pavadinimai atspindi ne tik skirtingus augalo įvardijimo būdus, bet ir skirtingus jo suvokimo aspektus. Pavyzdžiui, Juozapo ryka gali būti susijęs su religiniais simboliais, o bezas - su konkrečios vietovės tarme.
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikams darželyje: privalumai ir trūkumai
Asociacijos su Kvapniomis Darželio Gėlėmis
Be alternatyvių pavadinimų, tyrimas atskleidė ir įvairias asociacijas, kurias tiriamieji siejo su kvapniomis darželio gėlėmis. Šios asociacijos gali būti susijusios su:
- Spalva: Daugelis gėlių buvo siejamos su konkrečiomis spalvomis (pvz., rkšta - žalia, ramun - balta).
- Kvapas: Kvapnios gėlės dažnai buvo siejamos su maloniu kvapu (pvz., jazminas - kvapnus, alyva - kvepianti).
- Emocijos: Kai kurios gėlės buvo siejamos su konkrečiomis emocijomis ar jausmais (pvz., naalaitė - liūdesys, lelija - tyrumas).
- Vaikystės prisiminimai: Daugelis tiriamųjų siejo gėles su vaikystės prisiminimais, sodais, kaimu ar močiute.
- Praktinis panaudojimas: Kai kurios gėlės buvo siejamos su jų praktiniu panaudojimu (pvz., ramun - arbata, mta - vaistas).
Šios asociacijos atspindi subjektyvų gėlių suvokimą ir jų vietą žmonių gyvenime. Jos taip pat parodo, kaip kultūriniai ir asmeniniai patyrimai formuoja mūsų kalbinį mąstymą.
Socialiniai ir Demografiniai Skirtumai
Tyrimo metu buvo pastebėta, kad asociacijos su kvapniomis darželio gėlėmis gali skirtis priklausomai nuo informantų socialinių ir demografinių charakteristikų. Pavyzdžiui:
- Lytis: Moterys dažniau siejo gėles su emocijomis ir vaikystės prisiminimais, o vyrai - su praktiniu panaudojimu.
- Amžius: Vyresnio amžiaus tiriamieji dažniau siejo gėles su liaudies tradicijomis ir regioniniais pavadinimais, o jaunesni - su šiuolaikiniais kultūriniais simboliais.
- Išsilavinimas: Aukštesnį išsilavinimą turintys tiriamieji dažniau siejo gėles su botaninėmis savybėmis ir moksliniais terminais, o žemesnį - su kasdieniais patyrimais ir emocijomis.
- Tautybė: Tiriamieji, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, dažniau siejo gėles su tarptautiniais simboliais ir asociacijomis.
Šie skirtumai atspindi socialinių ir kultūrinių veiksnių įtaką kalbos vartojimui ir parodo, kad kalba yra dinamiškas ir kintantis reiškinys.
Vaistinių Augalų Panaudojimas
Žmonija cheminius vaistus pagamino palyginus neseniai. Iki tol ligos buvo gydomos ir sveikata buvo stiprinama tik tuo, kas natūraliai egzistuoja gamtoje. Šiuolaikinis tempas skatina atsižvelgti į savo tikrąją prigimtį ir geros savijautos ieškoti pasitelkiant tik natūralias gydymo priemones. Viena iš jų - vaistiniai augalai, kurie auga ir Lietuvoje. Žinoma, būtina suprasti, kad vaistažolės nėra panacėja, nors dabar įvairūs žolininkai teigia, kad jomis galima išgydyti netgi sunkiausias ligas. Tačiau nuomonė, kad vaistiniai augalai gali padėti pašalinti nesunkius negalavimus ir sustiprinti sveikatą, tikrai galėtų būti teisinga.
Žiemą, kai kone viskas, kas žalia, nunyko ar pasislėpė po sniegu, gamta vis tiek nusiteikusi žmogui padėti. Ieškantiesiems šviežių vitaminų ir stiprybės žvilgsnį reikia kreipti į tai, kas žaliuoja, būtent į spygliuočius. Visų pirma į kadagius ir pušis. Protingoji gamta viską sutvarkė taip, kad žiemą, kai labai sumažėja natūralių vitaminų ir mikroelementų šaltinių, spygliuose vitamino C būna du kartus daugiau negu vasarą.
Vaistinis šalavijas - daugelyje šalių populiarus vaistinis augalas, naudojamas ne tik tradicinėje medicinoje, bet ir kulinarijoje. Mat šis notrelinių (lūpažiedžių) šeimai priklausantis aromatingas augalas turi daug kvapnių eterinių aliejų, naudingų mūsų sveikatai ir maloniai veikiančių mūsų uoslės bei skonio receptorius. Taigi kuo naudingas vaistinis šalavijas ir kaip galima panaudoti jo aromatingus lapus?
Čiobrelis - tai augalas, kuris gali būti naudojamas daugybėje sričių - ir medicinoje, ir kulinarijoje, ir grožio industrijoje. Čiobrelių žolės arbatos turėtų būti kiekvienuose namuose - ir net tik dėl to, kad ji labai skani ir labai kvapni.
Pušų eterinis aliejus gaminamas iš visžalių spygliuočių. Pagrindinis ir dažniausiai naudojamas eterinio aliejaus gavybos būdas - distiliavimas vandens garais. Pušų eteriniame aliejuje gausu šių biologiškai aktyvių medžiagų: pineno, kareno, limoneno, kamfeno, mirceno, terpineno, bornilacetato, borneolio ir kt.
Miško kvapas - tai kažkas stebuklingo, ar ne? Daugeliui jis tikrai labai patinka, nes primena tikrąją žmogaus prigimtį, be to, jis atgaivina, ramina, atpalaiduoja. Taigi kuo ypatingas gaiviu vasaros mišku kvepiantis paprastosios pušies eterinis aliejus? Kaip jį naudoti?
Tas levandų kvapas… Kas galėtų jam prilygti? Tikroji levanda paskutiniu metu populiari ne tik Viduržemio jūros regione, bet ir visame pasaulyje. Vis daugiau levandų ūkių atsiranda ir Lietuvoje. Pirmosios levandos į Lietuvą atkeliavo dar 20 amžiaus pradžioje, kai jos pradėtos auginti Kauno botanikos sode. Kuo ypatingas ir naudingas šis kvapnus ir išvaizdus augalas?