Motinystės Pašalpa Lietuvoje: Sąlygos, Reikalavimai ir Apskaičiavimas

Motinystės pašalpa Lietuvoje yra svarbi finansinė parama šeimoms, besilaukiančioms ar auginančioms vaikus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali gauti šią pašalpą, kokie reikalavimai keliami ir kaip ji skaičiuojama.

Nėštumo ir Gimdymo Atostogos ir Pašalpa

Vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų taisyklėmis, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaicių nėščiai moteriai išduodamas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, kurio pagrindu suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir atitinkant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Nors galiojantys teisės aktai suteikia teisę naudotis nėštumo ir gimdymo atostogomis, dėl to paties draudiminio įvykio - nėštumo, alternatyvos pasirinkti gauti motinystės pašalpą ar ligos pašalpą, nenumatyta. Atkreipiame dėmesį, kad nėštumas nelaikytinas liga, o nėštumo ir gimdymo atostogomis siekiama apsaugoti būsimos mamos ir jos kūdikio sveikatą.

Motinystės išmoka moteriai mokama suėjus 30 nėštumo savaicių, kai būsima mama išeina į dekretą, tai yra nėštumo ir gimdymo atostogų. Įprastai ji mokama už 126 kalendorines dienas, tačiau išmokos trukmė gali kisti priklausomai nuo to, kada pasinaudojama šiomis atostogomis, kiek gimsta vaikų, ar gimdymas yra komplikuotas ir panašiai.

Motinystės Pašalpos Skyrimo Sąlygos

Pagal įstatymą motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo vidutinio moters darbo užmokesčio iki mokesčių ir gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu moteris per pastaruosius dvejus metus yra įgijusi 12 mėnesių socialinio draudimo stažą. Primename, kad motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo vidutinio moters darbo užmokesčio iki mokesčių ir gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu moteris per pastaruosius dvejus metus yra įgijusi 12 mėnesių socialinio draudimo stažą.

Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas

Motinystės išmoka mokama moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė savarankišką veiklą ir todėl tapo neapdraustos. O tais atvejais, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, motinystės išmoka nemokama. Jei moteris nedirba visą nėštumo laikotarpį, motinystės išmoka nemokama. Tuo atveju, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, negauna darbo užmokesčio arba nevykdo savarankiškos veiklos, motinystės išmoka jai nemokama, nes motinystės išmokos tikslas yra kompensuoti dėl vaikelio gimimo netektas pajamas. Jeigu tokių pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, visą nėštumo laikotarpį nebuvo, tuomet nėra galimybių jų kompensuoti.

Šie ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą ir įsigaliojo nuo 2019 m. spalio 30 d. Anksčiau daliai moterų, nutraukusių darbinę veiklą nėštumo metu, motinystės išmoka nebūdavo mokama nepaisant fakto, jog jos turėjo reikiamą socialinio draudimo stažą. Geresnės sąlygos moterims, kurios nėštumo metu nutraukė darbą ir tapo neapdraustos. Anksčiau daliai moterų, nutraukusių darbinę veiklą nėštumo metu, motinystės išmoka nebūdavo mokama, nepaisant fakto, jog jos turėjo reikiamą socialinio draudimo stažą.

Konstitucinio Teismo nuomone, tokia padėtis prieštaravo konstituciniam teisingumo principui, todėl Seimas pritarė pakeitimams, kurie sudaro sąlygas motinystės išmokas gauti visoms moterims, jei jos yra įgijusios reikiamą stažą ir tapo nedraustos nėštumo metu. Tai labai aktualu sportininkėms ir savarankiškai dirbančioms moterims, kurios išeina iš darbo arba nebegali vykdyti savo ligtolinės veiklos nėštumo metu. Konstitucinio Teismo nuomone, tokia padėtis prieštaravo konstituciniam teisingumo principui, todėl Seimas pritarė pakeitimams, kurie sudaro sąlygas motinystės išmokas gauti visoms moterims, jei jos yra įgijusios reikiamą stažą ir tapo nedraustos nėštumo metu.

Seimas ketvirtadienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, kuriais viso nėštumo metu nedirbusioms mamoms sugrąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius dvejus metus.

Teisė į išmoką per nėštumą nedirbus, bet sukaupus reikiamą stažą, grąžinama neribotam laikui, nors anksčiau svarstyta nuostatą atidėti. Kartu numatytas prarastų išmokų kompensavimas toms mamoms, kurios nėštumo metu nedirbo, nemokėjo įmokų ir dėl to neteko teisės į motinystės išmoką nuo 2019 m. spalio 30 d. iki naujų pataisų įsigaliojimo.

Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą

Tokį pažadą mamoms buvo davęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kuris pabrėžė, kad nėštumo metu nedirbusios mamos nebuvo informuotos apie įstatymo pokyčius prieš protingą terminą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo 2019 m. spalio 30 d. Šie pakeitimai įsigaliojo skubiai, nes buvo susiję su Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu dėl savarankiškai dirbančių moterų padėties suvienodinimo su mamomis, dirbančiomis pagal darbo sutartis.

Pašalpos Mokėjimo Trukmė

Motinystės išmoka įprastai mokama už 126 kalendorines dienas moteriai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų arba, kitaip tariant, į dekretą. Tačiau apmokamų kalendorinių dienų skaičius gali skirtis priklauso nuo gimusių vaikų skaičiaus, gimdymo ypatybių ir moters apsisprendimo pasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis iki gimdymo, ar ne. Išmoka mokama:

  • už 126 kalendorines dienas, kai nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių;
  • komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų;
  • už 56 kalendorines dienas po gimdymo, jeigu moteris iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas;
  • už 70 kalendorinių dienų po gimdymo, komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, jeigu moteris iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas.

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama:

  • už 28 kalendorines dienas po gimdymo;
  • papildomai už 98 kalendorines dienas, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau;
  • komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų;

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.

Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai

Svarbu Atkreipti Dėmesį

Prašymą geriausiai parašyti prieš 20 kalendorinių dienų. Jei moteris nori likti dirbti per nėštumo ir gimdymo atostogas, SODRA atskaičiuos iš išmokos, ką ji uždirbs. Nėštumo ir gimdymo atostogų nutraukti neįmanoma.

Senelių Pagalba

Kol kas oficialiai išeiti anūko priežiūros atostogų ryžtasi nedažnas dirbantis senelis ar močiutė, bet tokių atvejų daugėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu vaiko priežiūros išmokas gauna per 43 tūkst. žmonų. Tarp jų pirmąjį šių metų pusmetį buvo 892 seneliai. Tai nėra daug, tačiau jau trečdaliu daugiau, negu per visus 2018 metus, kai galimybe pasiimti vaiko priežiūros atostogas pasinaudojo vos 503 seneliai. Tokia pagalba vaikus auginančioms šeimoms visoje Europos Sąjungoje gali naudotis tik dviejose valstybėse - Lietuvoje ir Bulgarijoje - gyvenančios šeimos. Įtraukti senelius į vaiko priežiūros atostogų gavėjų sąrašą, anot SADM specialistų, skatina kelios priežastys: spartus visuomenės senėjimas ir nepakankamai greitai augantis gimstamumo lygis bei jaunų tėvų siekis išlikti konkurencingais darbo rinkoje.

„Senelių pagalba šeimai itin svarbi, nes jaunai mamai ir tėčiui tai padeda suderinti mažo vaiko priežiūrą ir profesinę karjerą. Suteikus teisę gauti vaiko priežiūros išmokas vienam iš senelių, šeimos turi galimybę pasirinkti tokius vaiko priežiūros būdus, kurie skatintų jaunas mamas ir tėčius neprarasti profesinių įgūdžių ir greičiau sugrįžti į darbo rinką“, - sako SADM Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Pėčė.

Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, jog vaiko priežiūros atostogomis gali naudotis ne tik vienas iš tėvų, bet ir senelis ar senelė, ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką. Tačiau yra keletas reikalavimų, kurie taikomi nusprendusiems prižiūrėti anūkus ir norintiems išeiti apmokamų vaiko (anūko) priežiūros atostogų bei gauti vaiko priežiūros išmoką seneliams, - aiškina SADM Socialinio draudimo skyriaus patarėja V. Pėčė: „Senelis ar senelė turi būti dirbantis (t.y. apdraustas motinystės socialiniu draudimu). Kita svarbi sąlyga - bent vienas iš vaiko tėvų turi turėti teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti, o senelis ar senelė per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą“. Jei senelis ar senelė šiuos reikalavimus atitinka, lieka keli nesudėtingi žingsniai: norint gauti išmoką, reikia parašyti darbdaviui prašymą, kad jis suteiktų vaiko priežiūros atostogas, o šį prašymą reikia pateikti ne vėliau kaip likus 14 dienų iki norimos prašomų atostogų pradžios.

„Vaiko, šiuo atveju anūko, priežiūros atostogos gali trukti iki mažyliui sukaks treji metai. Darbdavys įsipareigoja per tą laikotarpį išsaugoti darbuotojui darbo vietą ir pasiūlyti ją sugrįžus iš atostogų“, - nurodo A. Dobužinskienė. Po to, kai darbdavys suteikia vaiko priežiūros atostogas, senelei ar seneliui reikia kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo. „Prašymą dėl šios išmokos skyrimo „Sodrai“ galima pateikti internetu, paštu arba atvykus į skyrių“, - priduria V. Pėčė ir patikslina, kad vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji. Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo reikia nurodyti, kiek laiko asmuo norės ją gauti. Jei kitas iš tėvų (įtėvių), globėjų, senelių, turintis teisę gauti šią išmoką, kreipsis dėl šios išmokos už tą patį vaiką, jam išmokos mokėjimo trukmė bus nustatoma pagal pirmąjį tėvų sprendimą, t. y., jei po kurio laiko, pavyzdžiui, senelė kreipsis dėl išmokos, ji bus skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kaip vaikui gimus apsisprendė tėvai.

„Sakykime, gimus kūdikiui, mama pateikė prašymą gauti vaiko priežiūros išmoką dvejus metus. Praėjus pusei metų ji nusprendė grįžti į darbą, o vaiko priežiūros atostogos buvo suteiktos vaiko tėčiui. Dar po poros mėnesių tėtis įtikino savo motiną prižiūrėti anūką. Tokiu atveju išmoka močiutei būtų skaičiuojama atsižvelgiant į pirmąjį, mamos pasirinkimą gauti išmoką dvejus metus: 54,31 proc. pirmais ir 31,03 proc. antrais metais“, - aiškina V. Pėčė.

SADM Darbo teisės skyriaus patarėja Airinė Dobužinskienė naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad Darbo kodekse (DK) įtvirtinta, jog vaiko priežiūros atostogomis gali naudotis ne tik vienas iš tėvų, bet ir senelis ar senelė, ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką.

Nėštumo ir Gimdymo Atostogų Išmoka (Motinystės Išmoka Nėščiosioms)

Besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims Lietuvoje priklauso nėštumo ir gimdymo atostogos bei už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka iš „Sodros“. Suprasti šių atostogų trukmę, išmokos gavimo sąlygas ir apskaičiavimo tvarką svarbu kiekvienai būsimai mamai.

Kada prasideda ir kiek trunka nėštumo ir gimdymo atostogos?

Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Šis laikotarpis paprastai skirstomas taip:

  • 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos.
  • 56 kalendorinės dienos po gimdymo datos.

Jei gimdymas įvyksta anksčiau nei planuota, atostogų trukmė nesutrumpėja - 56 dienos po gimdymo vis tiek suteikiamos. Jei gimdymas vėluoja, laikotarpis iki gimdymo prasitęsia, bet bendra 126 dienų trukmė išlieka (atostogos po gimdymo atitinkamai sutrumpėja). Komplikuoto gimdymo atveju atostogos prasitęsia papildomomis 14 dienų (reikia atskiro prašymo).

Kaip išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų ir gauti išmoką?

  1. Pasitarkite su gydytoju: Aptarkite su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju (akušeriu-ginekologu), nuo kada tiksliai išeisite šių atostogų. Tai galima daryti ne anksčiau nei suėjus 30 nėštumo savaitei.

  2. Gaukite elektroninį nedarbingumo pažymėjimą: Sutartą dieną gydytojas (dažniausiai akušeris-ginekologas, kartais šeimos gydytojas) išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir išsiųs jį „Sodrai“.

  3. Informuokite darbdavį (jei dirbate): Nors „Sodra“ informuos darbdavį apie jūsų atostogas, visada pravartu informuoti ir pačiai. Darbdavys turės pateikti „Sodrai“ reikiamus pranešimus (anksčiau vadintus NP-SD).

  4. Pateikite prašymą „Sodrai“ dėl išmokos: Tai svarbiausias jūsų žingsnis norint gauti pinigus. Užpildykite prašomus duomenis (banko sąskaitą ir kt.). Pateikite prašymą.

  5. Pateikite prašymą dėl NPD (jei norite): Jei norite, kad „Sodra“ skaičiuodama išmoką taikytų Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), turite pateikti atskirą prašymą:

    • Prisijunkite prie „Sodros“ gyventojų portalo.
    • Kairėje meniu pasirinkite Prašymai -> „NORIU GAUTI MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS, VAIKO PRIEŽIŪROS AR VAIKO IŠLAIKYMO IŠMOKĄ”.
    • Pasirinkite „Prašymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, GPS9″ (patikrinkite, ar kodo numeris nepasikeitęs).
    • Užpildykite ir pateikite. Jei šio prašymo nepateiksite, NPD nebus taikomas, bet permokėtą GPM galėsite susigrąžinti kitais metais teikdami metinę pajamų deklaraciją VMI.
  6. „Sodra“ jus informuos el. paštu apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo.

Ar man priklauso motinystės išmoka?

Motinystės išmoka priklauso, jeigu atitinkate šias sąlygas:

  • Jums išduotas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
  • Esate draudžiama ligos ir motinystės socialiniu draudimu (t. y. dirbate pagal darbo sutartį, esate savarankiškai dirbanti ir mokate įmokas, esate tam tikro statuso pareigūnė/karė ir kt.).
  • Turite ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.

Reikalaujamas stažas gali būti trumpesnis arba jo nereikia, jei, pavyzdžiui:

  • Prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose (tuomet stažas skaičiuojamas iš 24 mėn. laikotarpio iki ankstesniam vaikui sukako 2 metai).
  • Esate tam tikrų studijų (įskaitant doktorantūrą, rezidentūrą) studentė ar jas baigėte per tam tikrą laikotarpį (iki 26/30 metų). Tokiu atveju, jei neturite teisės į įprastą motinystės išmoką, gali priklausyti vienkartinė išmoka gimus vaikui arba speciali išmoka studijuojančioms mamoms.
  • Buvote tam tikro statuso pareigūnė, karė ir įsidarbinote per 3 mėn. po tarnybos pabaigos.
  • Dalį stažo įgijote kitoje ES/EEE šalyje ar Šveicarijoje (reikia pateikti E104/S041 formą arba prašyti „Sodros“ tarpininkauti ją gaunant; paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje).

Jei neturite teisės į išmoką: Vaiko priežiūros atostogų (vienerių ar dvejų metų) gali išeiti ir išmoką gauti vaiko tėtis, seneliai ar kiti artimieji, jei jie yra apdrausti ir turi pakankamą stažą.

Kaip apskaičiuojama motinystės išmoka?

Išmoka apskaičiuojama pagal jūsų kompensuojamąjį uždarbį. Jį „Sodra“ apskaičiuoja pagal jūsų draudžiamąsias pajamas (atlyginimą „ant popieriaus“, nuo kurio mokėtos įmokos), turėtas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dieną.

Motinystės išmoka sudaro 100 % kompensuojamojo uždarbio (šis dydis buvo grąžintas nuo anksčiau taikyto 77,58%).

Minimali išmoka: Išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 6 BSI (Bazinių socialinių išmokų) dydžiai, galioję praeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.

Visa apskaičiuota išmoka už 126 dienas (arba 140 dienų po komplikuoto gimdymo) paprastai sumokama iš karto per nustatytą terminą po prašymo pateikimo ir sprendimo priėmimo.

Kiek mokesčių nuskaičiuojama?

Nuo priskaičiuotos motinystės išmokos sumos „Sodra“ išskaičiuoja mokesčius:

  • PSD (Privalomasis sveikatos draudimas): 6,98 % nuo visos priskaičiuotos sumos.
  • GPM (Gyventojų pajamų mokestis): 15 % (arba 20%, jei išmoka labai didelė, bet tai reta motinystės išmokos atveju) nuo sumos, likusios atėmus pritaikytą NPD ir PSD.
  • NPD (Neapmokestinamasis pajamų dydis): Taikomas tik pateikus atskirą prašymą (GPS9).

Po nėštumo ir gimdymo atostogų

Pasibaigus 126 (ar 140) dienų nėštumo ir gimdymo atostogoms, galite rinktis:

  • Išeiti vaiko priežiūros atostogų (vieneriems arba dvejiems metams, su galimybe pratęsti iki trejų). Dėl vaiko priežiūros išmokos reikia teikti atskirą prašymą „Sodrai“.
  • Grįžti į darbą.

Kadangi motinystės išmoka dažniausiai išmokama visa iš karto už visą laikotarpį, o pirmoji vaiko priežiūros išmoka gaunama tik praėjus maždaug mėnesiui po vaiko priežiūros atostogų pradžios, svarbu atsakingai planuoti šeimos biudžetą šiam pereinamajam laikotarpiui.

Išmokų ypatumai

Jei šiuo metu esate vaiko priežiūros atostogose bei gaunate vaiko priežiūros išmoką ir jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos laukiantis kito vaiko, jūs turite teisę gauti motinystės išmoką . Jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio (buvusio atlyginimo).

Per kiek laiko gausiu motinystės išmoką?

Sprendimas dėl motinystės išmokos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

Išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Motinystės išmoka ir darbas

Išėjusi į nėštumo ir gimdymo atostogas nebegalite dirbti, t.y.gauti atlyginimo. Priešingu atveju, jums bus atitinkamai sumažinta motinystės išmoka.

Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) pagal savo esmę yra laikotarpis, kai moteris laikinai negali dirbti dėl nėštumo ir gimdymo. Motinystės išmoka yra skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas būtent šiuo laikotarpiu.

Jei asmuo šių atostogų metu dirba pagal darbo sutartį ir gauna darbo užmokestį, tai reiškia, kad jis nepraranda pajamų dėl buvimo atostogose, todėl motinystės išmoka už tą laikotarpį, kai buvo gautas darbo užmokestis, paprastai nėra mokama arba yra mažinama.

Svarbu nesupainioti su vaiko priežiūros atostogomis, kurių metu galimybės dirbti ir gauti išmoką yra kitokios ir platesnės.

Kam priklauso vaiko priežiūros atostogos?

Visų pirma, svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Be to, kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau, derėtų pastebėti, kad darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas. „Šios atostogos skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, Įstatymo leidėjas nereglamentuoja įspėjimo termino, per kurį turėtų būti darbdavys įspėtas apie būsimas tikslines atostogas, todėl VDI specialistų nuomone, darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, jog Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse […] 66 punkte numatyta, kad elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais“, - aiškina ji. O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas.

#

tags: #kada #galima #rasyti #motinystes #pasalpa