Leonardo da Vinčis - brandžiojo italų renesanso architektas, tapytojas, skulptorius, mokslininkas, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius ir filosofas - yra viena iš iškiliausių asmenybių žmonijos istorijoje. Šis universalus genijus paliko gilų pėdsaką įvairiose mokslo ir meno srityse, o jo kūryba ir atradimai įkvėpė daugybę kartų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Leonardo da Vinčio gimimo aplinkybes, jo vaikystę ir jaunystę, kurios padėjo pagrindus jo nepaprastam talentui ir ateities pasiekimams.
Gimimo Aplinkybės ir Vaikystė
Leonardas da Vinčis gimė 1452 m. balandžio 15 d. mažame Anchio kaime arba Vinčio miestelyje, netoli Florencijos. Jis buvo nesantuokinis notaro Pjero da Vinčio ir valstietės Katerinos sūnus. Tais laikais nesantuokiniai vaikai susidurdavo su įvairiais apribojimais, įskaitant ribotas teises ir galimybes mokytis universitetuose.
Pirmuosius gyvenimo metus Leonardas praleido su motina kaime. Vėliau jis persikėlė gyventi pas tėvą, kuris greitai pastebėjo sūnaus talentą ir gabumus. Leonardo vaikystė ir jaunystė prabėgo Florencijoje, kuri tuo metu buvo vienas iš pagrindinių Renesanso centrų. Čia jis turėjo galimybę susipažinti su įvairiais meno kūriniais, mokslu ir kultūra.
Nors biografijose dažnai tikimasi nedaug, Walterio Isaacsono knyga apie Leonardo da Vinčį yra išskirtinė. Tai ne tik pasakojimas apie išskirtinę asmenybę, renesanso genijų, bet ir Walterio Isaacsono rašymo stilius yra neįprastai įtaigus, o turinys itin informatyvus, tarsi pats dailininkas nutapytų savo biografiją.
Mokslai ir Pirmieji Žingsniai Mene
Sulaukęs keturiolikos, Leonardo pradėjo mokytis pas garsų Florencijos menininką Andrea del Verokjo. Šiose dirbtuvėse jis mokėsi piešimo, tapybos, lipdybos, projektavimo ir konstravimo. Verokjo dirbtuvės buvo tikra įžymybių kalvė, kurioje mokėsi tokie žymūs menininkai kaip Sandro Botticelli.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Leonardo greitai perprato tapybos mokslus ir tapo vienu mylimiausių Verokjo mokinių, vėliau pralenkusiu savo mokytoją. Teigiama, kad Leonardo nutapė angelo figūrą Verokjo paveiksle „Jėzaus Kristaus krikštas“ (apie 1472 m.). 1472 m. Leonardas buvo priimtas į Florencijos Šv. Luko tapytojų gildiją.
Pirmasis Leonardo da Vinčio mecenatas buvo Lorencas Medičis, o vėliau jis iškeliavo į Milaną pas Ludoviką Sforcą. Jam Leonardas liaupsindamas save, rašė ilgus laiškus apie savo pasiekimus karo pramonėje, mat jis ne tik tapydavo, bet ir noriai gilinosi į inžineriją.
Kūrybos Pradžia ir Ankstyvieji Darbai
Būdamas Andrea del Verokjo asistentu, Leonardas sukūrė „Šventą Jeronimą“ ir „Madona su gėlių vaza“. 1478 m. jis tapo nepriklausomu meistru ir gavo užsakymą švento Bernardo koplyčios altoriui Florencijoje, tačiau dėl neaiškių priežasčių darbas niekada nebuvo pristatytas užsakovui. Šiais metais sukurta vadinamoji „Madona Lita“.
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Leonardo da Vinčis plėtojo ankstyvojo Renesanso stilistiką tapyboje. Jis daug reikšmės teikė parengiamajam piešiniui, eskizams, veido studijoms ir judesių raiškai. Ilgainiui jis suformavo savitą stilių, pasižymintį nauju požiūriu į kompoziciją, portretuojamųjų psichologizmą ir naujų tapybos technikų taikymu (chiaroscuro, sfumato).
Kelionė į Milaną ir Nauji Iššūkiai
1482 m. Leonardas da Vinčis apsigyveno Milane, kur tarnavo Ludoviko Sforcos rūmuose karo inžinieriumi, architektu, skulptoriumi ir tapytoju. Šis laikotarpis buvo nepaprastai produktyvus Leonardo gyvenime. Jis tyrinėjo ir darė atradimus mechanikos, karo inžinerijos, fizikos, optikos, matematikos, geologijos, botanikos, perspektyvos, anatomijos, fiziologijos, astronomijos ir kosmologijos srityse.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Milane Leonardas sukūrė raito Frančesko Sforcos paminklą, kuris, deja, neišliko. Jis taip pat nutapė C. Gallerani portretą (dar vadinamas „Dama su šermuonėliu“, apie 1491 m.), biblinės tematikos paveikslą „Madona grotoje“ (1494 m.) ir monumentalią freską „Paskutinė vakarienė“ (Švč. Mergelės Marijos Maloningosios vienuolyno valgomajame Milane, 1497 m.).
Leonardo Da Vinčio Universalumas ir Smalsumas
Leonardo da Vinčis buvo ne tik talentingas menininkas, bet ir universalus mokslininkas. Jis domėjosi įvairiomis mokslo šakomis, įskaitant anatomiją, fiziką, inžineriją, hidrauliką ir kt. Jis tyrinėjo žmogaus anatomiją, darė skrodimus ir aiškinosi žmogaus kūno organų funkcijas.
Leonardo da Vinčis taip pat kūrė įvairius inžinerinius projektus, įskaitant fortifikacinius įrenginius, karo mašinas, tiltus ir kt. Jis suprojektavo oro balioną, parašiutą, sraigtasparnį, tanką ir povandeninio laivo prototipus.
Kodėl Leonardo da Vinči taip smarkiai aukštinamas ir išskiriamas iš kitų jo laikmečio kūrėjų? Pirmiausia dėl jo asmenybės unikalumo. Galima pastebėti, kad savo karjerą jis pradeda kaip tapytojas, tačiau paraleliai, o kartu ir visą likusį gyvenimą, jis be paliovos gilinosi į gamtą. Kodėl dangus mėlynas? Kaip gimsta upės tėkmę? Nepaisant didžiulio žingeidumo ir nepaprastai smulkmeniško gamtos stebėjimo, jis gilinosi į žmogaus anatomiją. Tyrinėjo raumenis, širdies veiklą, tinklainę, dalyvavo žmonių skrodimuose ir pats juos atliko su gyvūnais. Išskirtinis to meto anatomijos išmanymas leido jam piešti su jokiu kitu menininku nepalyginamus piešinius. Ir tai dar ne viskas. Jis gilinosi į inžineriją, hidrauliką, kūrė laivų ir skraidymo aparatų prototipus. Ne vienam valdovui siūlė savo paslaugas kaip karo inžinierius ir siūlė konstruoti įrengimus, kurie padės persikelti per vandens telkinius ar padės puolime bei gynyboje. Su vienu savo globėju keliavo į mūšio laukus ir stebėjo bei kūrė kovos mašinas.
Paskutinieji Gyvenimo Metai Prancūzijoje
1516 m. Leonardas da Vinčis priėmė Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kvietimą ir išvyko į Prancūziją. Jis apsigyveno Ambuaze, Klu (Cloux) pilyje, kur dirbo karaliaus rūmų dailininku, architektu ir inžinieriumi.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Prancūzijoje Leonardas sukūrė biblinės tematikos paveikslą „Šv. Jonas Krikštytojas“ (1516 m.) ir piešinių seriją „Tvanas“ (apie 1516 m.). Jis taip pat paliko tūkstančius mokslinių užrašų, kurie turėjo įtakos anatomijos, fizikos ir inžinerijos vystymuisi.
Leonardo da Vinčis mirė 1519 m. gegužės 2 d. Ambuaze, Prancūzijoje. Jis paliko didžiulį kūrybinį palikimą, kuris iki šiol įkvepia menininkus ir mokslininkus visame pasaulyje.