Įvadas
Dirbtinis apvaisinimas - tai pagalbinio apvaisinimo metodas, skirtas padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Šiandien tai yra plačiai paplitusi praktika, tačiau jos istorija yra ilga ir kupina iššūkių, diskusijų bei etinių klausimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime dirbtinio apvaisinimo istoriją, pradedant nuo pirmųjų bandymų XIX amžiuje iki šių dienų, aptarsime skirtingus metodus, etinius aspektus ir situaciją Lietuvoje.
Pirmieji žingsniai dirbtinio apvaisinimo link
Dirbtinio apvaisinimo istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai mokslininkai pradėjo eksperimentuoti su gyvūnais. 1890 m. Anglijos gydytojas Walteris Heape’as pranešė, kad jam pavyko triušio patelei įsodinti embrioną. Tai buvo pirmasis žingsnis link in vitro apvaisinimo.
1934 m. amerikiečių mokslininkas Gregory G. Pincusas, išbandęs panašų in vitro metodą su triušio patelėmis, pranešė, kad žinduolių (tikėtina, ir žmonių) kiaušinėliai mėgintuvėlyje gali normaliai vystytis.
Sėkmingas apvaisinimas mėgintuvėlyje
Pirmajam apvaisinti moters kiaušinėlį mėgintuvėlyje pavyko JAV ginekologui Johnui Rockui. Po ilgų bandymų 1944 m. kartu su laborante Miriam Menkin jie pirmą kartą sėkmingai atliko apvaisinimą ne moters kūne. Tačiau mokslininkai nežengė antrojo žingsnio - neįsodino kiaušinėlio į moters organizmą.
1959 m. kinų biologas Min Chueh Changas pateikė pirmąjį sėkmingo in vitro metodo taikymo įrodymą. Jam pirmajam pavyko mėgintuvėlyje apvaisintą žinduolio (triušės) kiaušinėlį įsodinti patelei ir ji atsivedė triušiukų vadą.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Pirmasis nėštumas ir persileidimas
1973 m. australai Carlas Woodas ir Johnas Leetonas paskelbė apie pirmąjį dirbtinai apvaisintos moters nėštumą. Deja, po kelių dienų mokslininkams teko pranešti apie persileidimą.
Pirmasis kūdikis "iš mėgintuvėlio"
1976 m. po dirbtinio apvaisinimo pastojo britų Patricko Steptoe ir Roberto Edwardso pacientė. Nesėkmė ištiko ir šį kartą - nėštumas buvo negimdinis. Po metų šie mokslininkai mėgintuvėlyje apvaisintą kiaušialąstę sėkmingai įsodino į gimdą, ir 1978 m. liepos 26 d. Anglijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis, vardu Louise Joy Brown.
Louise Joy Brown gimimas buvo revoliucinis įvykis medicinos istorijoje. Tai suteikė viltį milijonams nevaisingų porų visame pasaulyje. 2004 m. Louise Joy Brown atšoko savo vestuves, tarp svečių buvo ir R. Edwardsas. 2010 m. jam įteikta Nobelio premija už nuopelnus medicinos ir fiziologijos srityje.
Dirbtinio apvaisinimo metodai
Yra du pagrindiniai dirbtinio apvaisinimo būdai:
- Dirbtinė inseminacija: į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne. Šis metodas taikomas, kai yra gimdos kaklelio gleivių patologija, nepakankama spermos kokybė, lytinio gyvenimo patologija, neaiškios kilmės nevaisingumas.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): hormonų injekcijomis sukėlus daugybinę ovuliaciją, iš moters kiaušidės išsiurbiama 3-12 kiaušialąsčių, jos dedamos į mėgintuvėlius su specialia terpe, į kurią pridedama paruoštos spermos. Apvaisinimui įvykus mėgintuvėlyje po 48 h blastocistos stadijos 3-4 gemalai įvedami į gimdą, kur implantuojasi, vystosi, būna įprastas nėštumas. Šis metodas taikomas, kai yra kiaušintakių patologija, vyrų nevaisingumas, endometriozė ar kitos priežastys.
Yra ir tiesioginis pagalbinis apvaisinimas, kuris taikomas, kai nepavyksta netiesioginis (spermatozoidas neprasiskverbia į kiaušialąstę, vyro spermoje yra tik keli spermatozoidai arba jie nesubręsta). Tuomet į mikroskopu stebimą kiaušialąstę specialia adata įleidžiamas vienas spermatozoidas ir kiaušialąstė cheminėmis medžiagomis sužadinama. Susidariusi zigota dalijasi iki blastocistos stadijos ir transplantuojama į gimdą.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Nevaisingumas: priežastys ir statistika
Šeima laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per 2 metus nepastoja. 10-20 proc. visų šeimų yra nevaisingos. 50 proc. atvejų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. abu sutuoktiniai.
Dažniausios nevaisingumo priežastys:
- Įgimtos moters ar vyro lyties organų anomalijos
- Nepakankama moters kiaušidžių funkcija
- Kiaušintakių nepraeinamumas
- Nepilnavertė vyro sperma
- Sutrikusi ovuliacija
- Menstruacinio ciklo sutrikimai
Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji apvaisinimo mėgintuvėlyje eksperimentus bendradarbiaudama su Londono karališkojo universiteto ligonine 1993 m. pradėjo gydytoja Gražina Bogdanskienė. Anglijoje ji atliko procedūrą, po kurios 1994 m. panevėžietė pagimdė pirmąsias mūsų šalyje dvynukes „iš mėgintuvėlio“.
Teisinis reguliavimas
Pirmasis Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti dar 2003 m. sausio 21 d., priimtas svarstymui 2004 m. Tačiau iki šiol Lietuvoje nėra visapusiškai reglamentuoto dirbtinio apvaisinimo įstatymo.
Dėl šios priežasties nevaisingos šeimos susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant finansines. Europoje tik Lietuvoje ir Latvijoje šios procedūros gydymo neapmoka valstybė.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Diskusijos dėl įstatymo
Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta aktyvios diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo. Nevaisingas šeimas vienijančios bendrijos atstovų teigimu, jeigu toks siūlomas įstatymo variantas būtų priimtas, būtų nueita keliais žingsniais atgal. Kitos šalys tokios praktikos nebetaiko - ieškoma modernesnių ir palankesnių šeimoms galimybių. Be to pasigendama platesnės analizės apie tokių procedūrų finansavimo galimybes.
Bažnyčia taip pat kritikuoja bandymus Lietuvoje priimti įstatymą, kuris pagelbėtų nevaisingoms šeimoms - esą dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje iš viso neturėtų būti. Tačiau toks skeptiškas požiūris į šios problemos sprendimo būdus nevaisingoms šeimoms neatrodo teisingas. Tokiose katalikiškose šalyse kaip Lenkija ar Malta jau seniai atliekamos dirbtinio apvasinimo procedūros, todėl trikdžiai tai įteisinti Lietuvoje stebina.
Etiniai ir moraliniai aspektai
Dirbtinis apvaisinimas kelia daug etinių ir moralinių klausimų, susijusių su:
- Embrionų likimu (pertekliniai embrionai, embrionų donorystė, embrionų sunaikinimas)
- Lytinių ląstelių donoryste (anonimiškumas, vaiko teisė žinoti savo tėvus)
- Surogatine motinyste
- Vaiko prigimtine teise gimti iš meilės ir turėti abudu tėvus
- Galimomis komplikacijomis ir apsigimimais
Šie klausimai reikalauja atidžios analizės ir diskusijų, siekiant rasti sprendimus, kurie atitiktų tiek nevaisingų porų interesus, tiek visuomenės moralines vertybes.
Dirbtinis apvaisinimas ir visuomenė
Visame pasaulyje dirbtinio apvaisinimo būdu gimė daugiau nei milijonas vaikų. Šis klausimas sukelia labai prieštaringas diskusijas tarp medikų, politikų, dvasininkų ir kitų visuomenės atstovų.
Nepaisant to, dirbtinis apvaisinimas suteikia galimybę susilaukti vaikų poroms, kurios kitaip to padaryti negalėtų. Daugelis moterų tikina, kad toks apvaisinimo būdas lėmė, kad jos vaikai yra itin gabūs ir pasitikintys savimi.
tags: #kada #buvo #pradetas #daryti #dirbtinis #apvaisinimas