Ką valgyti, jei kūdikis alergiškas: išsamus vadovas tėvams

Kai kūdikį ilgą laiką beria nežinia nuo ko, suprantama, ne viena mamytė puola į paniką. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei įtariate, kad jūsų kūdikis alergiškas, kokie produktai dažniausiai sukelia alergiją, kaip atpažinti alergijos požymius ir kaip koreguoti mitybą, kad užtikrintumėte visavertį vaiko vystymąsi.

Atopinis dermatitas ir alergijos maistui: ką reikia žinoti?

Vienas iš dažniausių tėvų nusiskundimų - bėrimai apie burnytę, paraudusios ausytės ar skruostukai. Tokie simptomai gali būti atopinio dermatito požymiai, tačiau svarbu atminti, kad bėrimus gali sukelti ir kitos priežastys. Jei pastebėjote tokius simptomus, kreipkitės į alergologą, kuris įvertins situaciją ir, jei reikia, skirs papildomus tyrimus.

Maisto alergijos paplitimas priklauso nuo amžiaus bei mitybos įpročių. Įvairių autorių duomenimis, alergija maistui stebima 8-10% vaikų. Dažniausiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, šeimą ir šalies mitybos tradicijas, kiekvienas alergiškas vaikas yra jautrus skirtingiems maisto produktams. Literatūros duomenimis, Europoje kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai būna alergiški karvės pieno ir kiaušinio baltymams, o vyresni vaikai - žuviai, jūros gėrybėms, riešutams.

Pagrindiniai maisto alergenai

Nors teoriškai bet koks maisto produktas gali sukelti alerginę reakciją, yra keletas produktų, kurie alergizuoja dažniausiai, ypač vaikus:

• Kūdikystėje dažniausi: Karvės pienas, kiaušiniai. Gera žinia ta, kad daugelis vaikų šias alergijas „išauga“ iki mokyklinio amžiaus.
• Kiti dažni alergenai vaikams (ir suaugusiems): Kviečiai (glitimas), soja, žemės riešutai, kiti riešutai (lazdyno, migdolų, graikiniai ir kt.), žuvis, jūros gėrybės (vėžiagyviai, moliuskai).

Alergijos maistui paplitimas priklauso ir nuo šalies gyventojų valgymo įpročių: alergija sojos baltymams dažnesnė Japonijoje, alergija žuviai - Skandinavijos šalyse, Ispanijoje, žemės riešutams - JAV, Didžiojoje Britanijoje, citrusiniams vaisiams - Izraelyje, Ispanijoje. Daugelio mokslininkų duomenimis, maisto alergenai - pienas, soja, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės - apibūdinami kaip vieni pagrindinių, sąlygojančių alergiją maistui.

Taip pat skaitykite: Saugus nėštumas: mitybos patarimai

Alergijos požymiai: į ką atkreipti dėmesį?

Maisto alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pažeisti skirtingas organų sistemas:

• Oda:
  • Bėrimai (dilgėlinė, smulkūs spuogeliai, paraudusios dėmės).
  • Niežulys.
  • Egzema (atopinis dermatitas) arba jos paūmėjimas.
  • Patinimas (ypač lūpų, vokų, liežuvio - tai gali būti pavojingos anafilaksinės reakcijos požymis!).
• Virškinamasis traktas:
  • Pilvo skausmai, spazmai.
  • Pykinimas, vėmimas.
  • Viduriavimas (kartais su gleivių ar kraujo priemaiša).
  • Vidurių užkietėjimas (rečiau).
  • Pilvo pūtimas.
• Kvėpavimo sistema:
  • Čiaudulys, sloga (vandeningos išskyros iš nosies).
  • Kosulys, švokštimas, dusulys (ypač pavojinga!).
  • Gerklės perštėjimas, balso užkimimas.
• Burnos gleivinė: Niežulys, tinimas burnoje ar gerklėje.
• Bendri simptomai: Dirglumas, nuovargis, galvos skausmas (rečiau).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad odos bėrimas ir niežulys, nors ir dažni, nėra vieninteliai alergijos įrodymai. Virškinimo ar kvėpavimo sutrikimai taip pat gali signalizuoti apie alerginę reakciją ar maisto netoleravimą. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti gyvybei pavojinga anafilaksinė reakcija.

Jei pradeda berti dar krūtimi maitinamą kūdikį, jis greičiausiai jau gimė su polinkiu į alergiją (šį polinkį turi daugiau kaip 30 proc. Taigi, net maitinant krūtimi tokį kūdikį beria nuo per pienuką patenkančių mamos suvalgytų alergenų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, alergizacija dėl svetimo baltymo stiprėja. Be to, mus veikiančių alergenų kasmet gausėja ne tik maiste, bet ir aplinkoje - ore, vandenyke.

Kryžminės reakcijos ir pseudoalergijos

Sergant maisto alergija gali pasireikšti kryžminės reakcijos, kurių metu organizmas atpažįsta panašios struktūros baltymus kaip tuos pačius. Pavyzdžiui, žemės riešutas, kuris yra ankštis, dėl kryžminės reakcijos gali reaguoti su kitomis ankštinėmis daržovėmis, tačiau tokia rizika nedidelė - tik 5 proc. Kai yra alergija karvės pienui, kryžminės reakcijos rizika jautienai yra tik 10 proc. ir daugelis vaikų jautieną gali valgyti be problemų, tačiau ožkos pienui kryžminės reakcijos rizika jau yra 92 proc. ir didelė dalis karvės pienui alergiškų vaikų negali jo vartoti. Kalbant apie burnos alergijos sindromą, žiedadulkėms jautrūs žmonės gali reaguoti į įvairius termiškai neapdorotus vaisius ir daržoves.

Dėl didelio kai kurių produktų kiekio vartojimo gali pasireikšti ir netikra alerginė reakcija - pseudoalergija. Simptomai gali atsirasti, bet tyrimai alerginės reakcijos nerodys, o tai ypač dažnai pasireiškia padauginus citrusų, šokolado, kakavos, pomidorų, braškių. Šiuose produktuose yra didelis histamino kiekis, kuris sukelia panašius simptomus į alergijos, tad jų vartojimą reikia taip pat riboti.

Taip pat skaitykite: Kaip palengvinti pykinimą nėštumo metu: maisto produktai

Mitybos koregavimas: ką įtraukti ir ko vengti?

Pagrindinė taisyklė - griežtai vengti visų maisto produktų, kuriems nustatyta alergija ar netoleravimas, bei produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų (net ir pėdsakų, jei alergija stipri).

• Atidžiai skaitykite etiketes: Visada tikrinkite produktų sudėtį. Gamintojai privalo aiškiai nurodyti pagrindinius alergenus.
• Klauskite maitinimo įstaigose: Valgant ne namuose, visada informuokite personalą apie vaiko alergijas ir teiraukitės patiekalų sudėties.
• Saugi alternatyva: Daržovės ir vaisiai (tie, kuriems vaikas nėra alergiškas) yra puikus pasirinkimas, tačiau svarbu juos kruopščiai nuplauti.
• Ribokite sultis ir glotnučius: Net ir 100% natūraliose sultyse yra labai daug cukraus (fruktozės) ir mažai skaidulų. Per didelis jų kiekis gali kenkti dantims, mažinti apetitą kitam maistui. Vaikams (ypač iki 3 metų) sultis reikėtų labai riboti arba visai jų atsisakyti, o vitaminus gauti valgant sveikus vaisius. Jei duodate sulčių, geriausia jas spausti namuose ir skiesti vandeniu.

Alergiškiems vaikams, kuriems nustatyti alergizuojantys maisto produktai, rekomenduojama skirti individualią, subalansuotą, pakaitinę dietą. Šios dietos principas - vaiką alergizuojančius maisto produktus pakeisti kitais, nealergizuojančiais maisto produktais, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų maistinių medžiagų kiekį ir energinę vertę.

Maisto medžiagų kompensavimas

Viena dažniausių alergijų - karvės pienui. Šiandien turime įvairių jo pakaitalų: sojų, ryžių, avižų, kokosų, riešutų gėrimų. Šie gėrimai vaikui tinkami gerti, naudoti gaminimui, tačiau tai nėra atitikmuo pienui maistine prasme. Pienas ir jo produktai yra baltymų, fosforo, kalcio, vitamino B12, vitaminų A ir D šaltinis, tad svarbu jį kompensuoti valgant mėsos produktus, žuvį, kepenėles, morkas, ankštines daržoves, viso grūdo produktus, kiaušinius (žinoma, jei vaikas nėra alergiškas šiems produktams).

Esant alergijai kiaušiniams svarbu užtikrinti įvairią vaiko mitybą, kad būtų kompensuojamos įvairios juose esančios medžiagos: baltymai, vitaminas B12, vitaminai A, D, E, folio rūgštis, biotinas. Iš raciono eliminavus kiaušinį ir jo produktus vaikas turėtų vartoti mėsą, kepenėles, žuvį, žuvies taukus, pieno produktus, ankštines daržoves, riešutus ir įvairias sėklas bei jų aliejus, žalios spalvos daržoves, viso grūdo produktus.

Sergant alergija kviečiams reikia atsisakyti jų produktų: bulguro kruopų, javų ekstrakto, kuskuso, manų kruopų, speltos, seitano, kviečių sėlenų ir gemalų, kviečių gemalų aliejaus, kviečių daigų, taip pat atsisakyti gaminių, kuriuose kviečiai naudojami kaip sudedamoji dalis. Įdėmiai skaitykite etiketes, nes yra gaminių, kuriuose kviečiai yra paslėptas alergenas (kvapiųjų medžiagų mišiniai, kepimo milteliai, dekstrinas, maltodekstrinas, krakmolas, modifikuotas krakmolas, gliukozės sirupas, avižos, sojos padažas. Gera žinia, kad kviečiams pakaitalų yra daug: ryžiai, kukurūzai, grikiai, įvairios kitos kruopos bei įvairių rūšių miltai. Kviečiai yra B grupės vitaminų ir seleno šaltinis, tad sergant alergija maistui svarbu vartoti kitus grūdus ir sėklas, riešutus ir jų aliejus, gyvūninės kilmės produktus: mėsą, kepenėles, kiaušinius, ankštines daržoves.

Taip pat skaitykite: Mitybos gairės 10 mėnesių kūdikiams

Jei yra alergija žuviai, svarbu vartoti produktus, kuriuose yra vitamino D, B12, baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių. Vitaminas D randamas kiaušinio trynyje, piene, sūryje, svieste, grybuose, o omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai: linų sėmenys ir jų aliejus, rapsų aliejus, ispaninio šalavijo sėklos, graikiniai riešutai ir jų aliejus, pluoštinių kanapių sėklos ir jų aliejus.

Kaip pakeisti vaikų mėgstamus saldumynus?

Alergiškiems vaikams rasti tinkamų saldumynų gali būti iššūkis, nes daugelyje jų yra pieno, kiaušinių, kviečių ar riešutų. Geriausios alternatyvos:

• Švieži ir džiovinti vaisiai bei uogos (tie, kuriems vaikas nealergiškas).
• Naminiai kepiniai iš vaikui tinkančių miltų (pvz., ryžių, grikių, kukurūzų), be kiaušinių ir pieno (naudojant pakaitalus).
• Vaisių tyrės, želė (be dirbtinių priedų).
• Juodasis šokoladas (be pieno priedų, jei tinka kakava).

Svarbiausia - saikas ir atidus etikečių skaitymas.

Ko vengti?

Visų pirma, patarčiau atsisakyti Lietuvoje neaugančių vaisių (ypač citrusinių), nebūtinos ir ryškiaspalvės uogos, atsargiai su morkomis ir moliūgais.

Diagnostika: kaip nustatoma alergija?

Jei įtariate maisto alergiją, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Jis, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys tikslią diagnozę. Dažniausiai atliekami tyrimai:

• Odos dūrio mėginiai: Nedidelis kiekis įtariamo alergeno užlašinamas ant odos ir ji šiek tiek įduriama specialia adata. Paraudimas ir patinimas rodo alerginę reakciją.
• Specifinių IgE antikūnų kraujyje tyrimas: Iš kraujo nustatomi antikūnai prieš konkrečius maisto produktus.
• Odos lopo testai: Naudojami lėto tipo alerginėms reakcijoms nustatyti (pleistrai su alergenais klijuojami ant nugaros).
• Eliminacinė dieta ir provokaciniai mėginiai: Kartais, prižiūrint gydytojui, taikoma dieta, kai iš raciono pašalinami įtariami produktai, o vėliau jie palaipsniui grąžinami, stebint reakciją. Provokaciniai mėginiai atliekami tik gydymo įstaigoje.
• Maisto netoleravimo testai (pvz., IgG): Jų patikimumas ir klinikinė reikšmė yra diskutuotini, todėl dėl jų tikslingumo visada reikėtų tartis su gydytoju.

Pirmų mėnesių kūdikiams atlikti alerginius mėginius gana sudėtinga. Be to, paprastesni odos mėginiai nėra informatyvūs (tikslumas - apie 60 proc.).

Ką daryti žindančioms mamoms?

Jei žindomas kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams, maitinanti mama taip pat turėtų atsisakyti tų produktų savo mityboje, nes alergenai per pieną gali patekti kūdikiui. Kartais rekomenduojama atlikti maisto netoleravimo testus ir pačiai mamai, ypač jei planuojamas kitas nėštumas ar šeimoje yra polinkis į alergijas.

Svarbu žinoti ir tai, kad alergijos maistui yra kintančios, tad svarbu stebėti, ar vaikas neišaugo alergijos, kad kuo trumpiau būtų tęsiama eliminacinė dieta, trikdoma jo mityba ir gyvenimo kokybė.

10 naudingų įpročių, auginant alergišką vaiką

1. Susikaupimas ir įsiklausymas į profesionalus.
2. Vieno kito palaikymas.
3. Dienoraščio vedimas.
4. Griežtas grafikas.
5. Viso raciono susigrąžinimas palaipsniui.

Svarbu atminti

• Net ir sveiko, nealergiško vaiko mamai rekomenduojama valgyti įprastinį, natūralų, be įvairių dažiklių ar priedų, lengvai virškinamą maistą.
• Naujagimio virškinamasis traktas dar ne visai subrendęs ir baigia bręsti augant: keičiasi fermentų kiekis, sudėtis bei aktyvumas, stiprėja apsauginės imuninės funkcijos ir t.t.
• Pastebėjus bėrimus pirmosiomis gyvenimo dienomis, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar tai tikrai alerginis bėrimas. Fiziologinės praeinančios būklės, kai kurios infekcinės ir neinfekcinės ligos gali pasireikšti įvairios kilmės bėrimu.
• Jeigu jūsų gydytojas, apžiūrėjęs vaikutį, nutars, kad bėrimo priežastis yra alerginės kilmės, tik tuomet rekomenduojama koreguoti mamos mitybą.
• Alergija maistui yra ilgalaikis procesas. Geriausia vaikelio stebėtoja ir pagalbininkė yra mama, o ne kartkartėmis aplankantis gydytojas.
• Nerekomenduočiau apriboti mamos meniu savarankiškai, prieš tai nepasitarus su vaikelį prižiūrinčiu gydytoju. Tikrai nėra tikslinga nevalgyti daugelio maisto produktų tik todėl, kad jie gali būti potencialūs alergenai. Visada reikėtų prieš tai pasitarti su gydytoju, kokių maisto produktų reikėtų atsisakyti pirmiausia, kuriuos vėliau.
• Nepraeinant alergijos simptomams reikėtų atlikti alergologinius tyrimus kūdikiui, kurie tiksliau parodo alergizuojančius maisto produktus.

tags: #ka #valgyti #jei #kudikis #alergiskas