Įvadas
Antrasis kūdikio gyvenimo mėnuo - tai laikotarpis, kai mažylis sparčiai auga ir tobulėja. Nors kūdikis vis dar daug miega, jis tampa vis žvalesnis, o jo judesiai - vis labiau koordinuoti. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius 2 mėnesių kūdikio raidos etapus, mitybą, miego režimą, svarbius medicininius patikrinimus ir skiepus, taip pat patarimus, kaip skatinti kūdikio raidą ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Fizinė Raida ir Motoriniai Įgūdžiai
Didžiausias dviejų mėnesių mažylio pasiekimas - galvytės pakėlimas. Tokio amžiaus kūdikiai remiasi į kietą pagrindą rankytėmis, galvutę kelia maždaug 45 laipsnių kampu ir svyruojančią bei siūbuojančią išlaiko apie 10 sekundžių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios mamos džiaugiasi stipriu mažyliu, keliančiu galvytę net 90 laipsnių kampu, tačiau šis požymis gali reikšti padidėjusį raumenų tonusą.
Paėmus vaiką už pažastų, jis jau stengiasi išlaikyti galvytę tiesiai, bet ne visada pavyksta. Kasdien bent kelis kartus guldykite vaikelį ant pilvuko, leisdami jam stiprinti bei mankštinti rankų, nugarytės ir sprando raumenukus. Gulint ant pilvo, kūdikis turėtų išmokti ne tik išlaikyti galvytę pakeltą, bet ir pasidairyti aplink. Jei padėsite priekyje jo barškutį, jis be papildomų pastangų turėtų palenkti galvytę žemiau, kad geriau jį apžiūrėtų. Labai gerai, jei mažylis nusprendžia žaisliuką pasiekti rankomis ir net prisitraukęs patyrinėti jį burnytėje.
Gimęs mažylis paprastai laiko suspaustus kumštukus. Dabar galite stebėti vis dažniau atsigniaužiančius delniukus. Jeigu paduosite žaisliuką, galbūt kelias sekundes jį išlaikys. Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Jei pastebėjote tokį žaidimą, tai ženklas, kad mažylis jau labai greitai išmoks pasiversti ant šono, o vėliau ir ant pilvuko. Norėdami padėti kūdikiui greičiau išmokti vartytis, nepamirškite, kad labai svarbu retkarčiais pasiūlyti pažaisti ir padėtyje ant šono.
Antrojo mėnesio kūdikio motorinės raidos lavinimo patarimai (vaizdinė medžiaga). * Parengta pagal T. Hellbruegge, F. Lajosi, D. Menara, R. Schamberger, T. Rautenstrauch. (2001). Miuncheno funkcinė raidos diagnostika: pirmieji gyvenimo metai. Nepaisant to, kad antrąjį ir trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis vis dar labai daug miega, tačiau jau galime pastebėti kokia yra 2 mėnesių kūdikio raida ir judėjimas. Juk jis jau vis daugiau būdrauja ir galima stebėti žvalesnes jo reakcijas į aplinką. Tai yra laikotarpis, kuomet spontaninius judesius ima keisti valingi, paties vaiko kontroliuojami judesiai.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Sensorinė Raida ir Socialiniai Įgūdžiai
2 mėnesių vaikutis stebi aplinką, girdi garsus. Jeigu mažylis itin susiraukė ar išsigando išgirdęs garsą, reikėtų kažkiek laiko jo vengti. Vaikas atpažįsta mamą ir jos balsą, nusiramina imamas ant rankų. Žmones sieja su jų elgesiu, pavyzdžiui, mamą - su maistu.
Kai kurie mažyliai pradeda šypsotis itin anksti, tačiau dauguma valingai tai daro nuo 2 mėnesių. Šypseną seka ir įvairūs gerkliniai (a, e) bei gomuriniai (gh, ch) garsai. Kūdikis noriai bendrauja su šeimos nariais, stebi judantį žmogų ir įnirtingai mojuoja rankytėmis ir kojytėmis. Koordinuoja akių judesius, nors kartais dar gali pažvairuoti. Seka ryškų žaisliuką (ypač raudoną), vedžiojamą nuo vieno akies kampučio iki kito. 2 mėnesių mažylis susidomi savo rankytėmis, bando kišti jas į burną. Ypač svarbu, kad jau antrąjį savo gyvenimo mėnesį kalbinamas kūdikis pats daugiau atsako garsais. Akimis fiksuoja ir seka judantį veidą. 90 proc.
Mityba ir Virškinimas
Valgo kas 2-3 valandas vidutiniškai 6 kartus per parą. Tuštinasi 2 mėnesių vaikai 1-5 kartus per dieną, dažniausiai tuoj pat po žindymo. Šlapinasi net iki 20 kartų.
Miego Režimas
Dieną miega kelis kartus po kelias valandas, o naktį gali išmiegoti apie 7 valandas, per parą - vidutiniškai 18-20 val. Pasitaiko ir nemiegalių. Jeigu jūsų vaikučio būdravimo laikas ilgesnis, nesistenkite jo nuolat užimti, tokio amžiaus kūdikiai dar labai gležni ir greitai pavargsta.
Dienos Režimas
Tampa įmanomas dienos režimas.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Kada Sunerimti?
Svarbu stebėti kūdikio raidą ir laiku pastebėti galimus nukrypimus. Štai keletas požymių, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją:
- Žvilgsnis. Jeigu mažylis nesidomi aplinka, nežiūri į žaislus, nefokusuoja žvilgsnio. 2 mėnesių mažylis turi fokusuoti žvilgsnį į žaisliuką ar mamytę.
- Garsai. Jeigu mažylis nereaguoja į garsus, nekrūpčioja nuo netikėtų garsų, nesuka galvytės garso šaltinio link.
- Momenėlis. Jeigu ramybės būsenoje vaiko momenėlis pastebimai išsipūtęs ar įdubęs.
- Atpylimas. Jei kūdikis nuolat atpila didžiąją dalį pieno, yra neramus ir neauga svoris.
- Vidurių užkietėjimas. Paprastai 2 mėnesių kūdikiai tuštinasi 1-5 kartus per parą. Kartais nutinka, kad kūdikis nesituština kelias paras, tačiau tai retas atvejis. Jei įtariate, kad mažyliui užkietėjo viduriai, pasitarkite su gydytoju.
- Esant padidėjusiam kūdikio raumenų tonusui gali vėluoti kūdikio raida, todėl problemos nereikėtų ignoruoti ir pasikonsultuoti su specialistais. Esant žemam kūdikio raumenų tonusui, kaip ir esant padidėjusiam raumenų tonusui, gali vėluoti kūdikio raida, tad būtina pasikonsultuoti su specialistais.
Vizitai Pas Gydytoją ir Skiepai
Iki metukų kūdikis kas mėnesį sveriamas, matuojamas, vertinama fizinė ir psichomotorinė būklė, renkami medicininiai duomenys. Jeigu šeimos gydytojas ar pediatras pastebi kokių nors sveikatos sutrikimų ar patologiją, gali siųsti konsultuotis su specialistais arba atlikti kraujo ar kt. išsamesnius tyrimus.
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 2 mėnesių kūdikiai turi būti skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos ir Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Nuo šių ligų skiepijama valstybės lėšomis, skiepą paskyrus šeimos gydytojui arba pediatrui. Sulaukus 2 mėnesių ateina metas vėl ruoštis pas gydytoją. 2 mėnesių kūdikiai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijų bei rotaviruso. Reikėtų stebėti skiepo dūrio vietą ir vaiko savijautą. Normalu, jeigu dūrio vieta truputį parausta, patinsta (raudonas „guziukas“ turėtų išnykti per 1-3 dienas), iki 38,5°C pakyla temperatūra, kūdikis yra neramus, irzlus, neturi apetito, dažniau tuštinasi.
Mankšta ir Masažas
Nuo 1,5-2 mėnesių amžiaus patariama daryti masažą ir mankštelę. Tai gali atlikti specialistas arba patys tėvai. Iki trijų mėnesių kūdikių raumenų tonusas dažniausiai būna padidėjęs, todėl mankštelės tikslas - atpalaiduoti viršutinių ir apatinių galūnių lenkiamuosius raumenis. Pratimai turi atitikti amžių. 2 mėnesių kūdikius galima lengvai masažuoti, glostyti, trinti.
Mankštą rekomenduojama atlikti kasdien tuo pačiu metu, 30 minučių prieš maitinimą arba praėjus 1-1,5 valandos po valgio. Trukmė - 7-8 minutės. Kiekvienas pratimas arba masažo veiksmas kartojamas 2-5 kartus:
Taip pat skaitykite: Kada galima atsisakyti vaikiškos kėdutės?
- Sulenkti ir ištiesti kojų bei rankų pirštukus;
- Paguldytam ant pilvuko kūdikiui leisti atsispirti kojytėmis nuo mamos delno;
- Gulinčiam ant šono mažyliui pirštais braukti per stuburiuką iš apačios aukštyn;
- Paguldyti kūdikį ant nugarytės, ranka suimti abi jo kojytes, o kita ranka paimti mažylį už rankos ir versti ant šonelio. Kūdikis pats pasuks galvą, petukus ir persivers ant pilvo.
- Gulintį ant pilvo mažylį šiek tiek kilstelti, paėmus už pažastų. Kūdikio galva ir viršutinė liemens dalis išsilenks atgal.
Kaip Padėti Vaikui Atsiskleisti?
Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiausiai kinta kūdikio smegenys ir įvairios raidos sritys. Naujagimystė - pirmasis kūdikio mėnesis šiame pasaulyje. Šis laikotarpis yra skirtas organizmo adaptacijai prie pasikeitusios aplinkos: temperatūros, vaizdinės ir garsinės stimuliacijos. Pirmų mėnesių judėjimas paremtas refleksais, tad normalu, kad naujagimis spontaniškai spardosi ar nevalingai juda kojytėmis ir rankytėmis. Ilgainiui jis po truputį atranda savo kūno dalis ir jo judėjimas tampa valingas. Įprastai, jeigu nėra trikdžių, kūdikio savęs bei pasaulio pažinimas ir judėjimas vystosi tam tikra seka. Čia svarbu, kad tėveliai prisidėtų prie sėkmingo augimo teisingai nešiodami ir keisdami guldymo padėtis. Pirmais mėnesiais turėtų dominuoti horizontalios nešiojimo padėtys, tokio kaip.: „Lopšio poza“, nešiojimas šonu ar pilvu žemyn, bet taip pat kartais galima pakeisti pozicijas vertikaliomis, tokiomis, kaip.: nešiojimas ant peties arba „Veidu į pasaulį“. Nešiojant kūdikį svarbu keisti tiek nešiojimo padėtį, tiek nešiojimo puses. Mokslinėje literatūroje nurodoma ir praktikoje pastebima, kad dažnai tėvai turi mėgstamesnę nešiojimo padėtį, pusę, patogesnę ranką. Pasak Amerikos pediatrijos asociacijos (APA) kūdikius guldyti ant pilvelio reikėtų nuo pat pirmų gyvenimo dienų. Pradžioje tai turėtų vykti vos kelias sekundes, bet svarbu nebijoti ir praktikuoti gulėjimą ant pilvelio, nes taip po truputį bus stiprinama galvos kontrolė, o vėliau kaklo, pečių juostos ir nugaros raumenys. Šie - svarbūs sklandžiam tolimesniam judėjimo vystymuisi.
Antras mėnuo: gulėdamas ant nugaros kūdikis jau turėtų po truputį atrasti vidurio liniją ir gebėti išlaikyti galvą tiesiai bent 10 sekundžių, kūdikio rankos vis dar juda spontaniškai ir ne visai koordinuotai, kojos būna kiek sulenktos per šlaunis ir kelius, vis dar stebimas spotaniškas spardymasis. Galime pastebėti, kad kūdikis vis ilgiau išlaiko dėmesį, geba fiksuoti žvilgsnį. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis laiko rankas sulenktas per alkūnes, geba pakelti galvą ir išlaikyti ją kelias sekundes, galva būna pakelta 45 laipsnių kampu.
Kiti Dažni Klausimai
Seilėtekis
Kūdikiui augant jis vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Seilėtekis paprastai yra dygstančių dantukų ženklas, tačiau jie anksčiausiai ima dygti tik nuo 3 mėnesių, o įprastai - sulaukus 4-7 mėnesių. Jeigu gausiai seilėjasi mažesnis kūdikis, o jokių kitų neraminančių simptomų nėra, jaudintis nereikėtų. Mažylis vystosi visapusiškai, tad tobulėja ir jo seilių liaukos. Jos pradeda ypač intensyviai „dirbti“, taip pat yra „paskatinamos“ į burnytę kišamų pirštukų, dažno žindymo, čiulptuko naudojimo. Kartais gausus seilėtekis gali būti ligos simptomas.
Epšteino Perlai
Tėvai naujagimio arba kūdikio burnoje gali pastebėti baltus nedidelius darinius, dar vadinamus Epšteino perlais. Epšteino perlai - tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai (dažnai dar vadinami ir cistomis ar mazgeliais) naujagimių arba kūdikių burnoje. Epšteino perlai dažniausiai aptinkami naujagimių burnytėse, tačiau jie gali atsirasti ir iki 3 mėn. kūdikiams. Pastebėjus Epšteino perlus nieko daryti nereikia.