Jorkšyro terjerai - viena mažiausių šunų veislių, tačiau jų istorija ir charakteris tikrai didesni nei jų dydis. Ši energinga ir guvi dekoratyvinė šunų veislė, išvesta XIX a. Didžiojoje Britanijoje, Jorkšyro rajone, šiandien yra viena populiariausių pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime jorkšyro terjerų veislės ištakas, raidą ir ypatumus, kurie pavergė daugelio širdis.
Jorkšyro terjerų kilmė ir raida
Jorkšyro terjerų veislės istorija prasidėjo XIX amžiuje Anglijoje, Jorkšyro regione. Pramonės revoliucijos metu, žmonės iš Škotijos atsivežė veislę, žinomą kaip Clydesdale Terrier arba Paisley Terrier. Šie terjerai buvo kryžminami su kitų rūšių terjerais, įskaitant juodus su įrudžiu Klaidsdeilio ir Peizlio terjerus. Spėjama, kad kadaise jie buvo kryžminti ir su Maltos bišonais, kas lėmė jų ilgą kailį.
Iš pradžių jorkšyro terjerai buvo naudojami kaip darbiniai šunys - padėdavo darbininkams naikinti graužikus fabrikuose ir kasyklose. Įdomu, kad jorkšyro terjerų veislės veisėjai siekė išvesti žiurkininką (žiurkių gaudytoją), kurį būtų galima įsidėti į kišenę. Anuomet jorkšyrai tarnavo ir kaip medžiokliniai šunys, kurie sekė lapes ir barsukus.
Deja, daug informacijos apie šių šunų genealogiją nėra, bet nemažai žinoma apie žmones, kurie juos veisė. Vienas iš žinomiausiu ankstyvųjų jorkų veisėjų - Huddersfield’as Ben’as. Tikėtina, kad jorkšyro terjero veisėjai turėjo aiškią rūšies išvedimo viziją ir jiems tai puikiai pavyko įgyvendinti. Jorkšyrų 1932 m. buvo užregistruota tik 300, o dabar jorkų veislė - pati populiariausia pasaulyje.
Oficialus pripažinimas ir populiarumo augimas
1874 metais britų šunų klube buvo užregistruotas pirmasis jorkas, tačiau tik 1886-aisiais jorkšyro terjeras buvo pripažintas kaip savarankiška veislė. 1887 m. Anglijos šunininkystės klubas pradėjo registruoti Jorkšyro terjerus kaip savarankišką šunų veislę. 1987 m. birželio 14 d. Tarptautinė kinologų federacija (FCI) pripažino Jorkšyro terjerų veislę ir patvirtino standartą, jo numeris yra 86.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Bėgant laikui šios veislės šunys darėsi vis mažesni ir tapo lyg mados aksesuaru. Ilgainiui jorkšyro terjerams pradėta leisti dalyvauti ir parodose. Jorkšyro terjerai šiandien paplitę visame pasaulyje ir ankstyvieji veisėjai, kurie buvo žaislinių šunyčių pradininkai, būtų patenkinti didele šios veislės sėkme. 1932-aisiais tik 300 Jorkų buvo užregistruota britų šunų veislyno klube, 1957-aisiais skaičius išaugo iki 2313, o 1970-aisiais jorkai buvo populiariausia veislė Britanijoje. Ši tendencija tęsėsi iki 1990-ųjų kol pasiekė rekordą, buvo užregistruoti 25,665 jorkai.
Įdomu, kad legendinė kino žvaigždė Audrey Hepburn, vaidinusi garsiajame filme „Pusryčiai pas Tifanį“ (angl. Breakfast at Tiffany’s) savo namuose taip pat laikė jorkšyro terjerą. Šuniuko vardas Ponas įžymybė (angl. Mr. Famous) puikiai atspindėjo mažo, bet stipraus šuns charakterį. Jorkšyro terjerai pavergė Lui de Fiuneso, Majos Pliseckajos, Laizos Minelli, Silvestro Stalonės širdis. 1994 metais Michaeliui Šumacheriui laimėjus „Formulės-1” lenktynes, šios veislės šuo tapo jo laiminguoju talismanu.
Jorkšyro terjerai Lietuvoje
Pirmieji Jorkšyro terjerai Lietuvoje pasirodė 1995-1996 metais. Jie buvo atvežti iš Lenkijos veislynų, tai buvo dvi kalytės: Complement Hippica (savininkė J. Murauskaitė) ir Balerina Roz Jantros (savininkė J. Hakienė). Balerina tapo pirmuoju Jorkšyro terjeru - Lietuvos šunų čempionu. 1997-ųjų metų sausio 29 dieną pasaulį išvydo pirmoji Lietuvoje oficialiai įregistruota Jorkšyro terjerų vada. Joje buvo net 6 šuniukai, kas labai retai pasitaiko tarp šios veislės šunų. 1997 m. iš žymaus Rusijos veislyno MINI SHOP į Lietuvą buvo atvežtas patinukas MINI SHOP TROUBLE DOUBLE (savininkė N.
Išvaizda ir standartai
Jorkšyro terjerai yra maži, elegantiški šunys su ilgais, tiesiais plaukais, krentančiais abiejose nugaros pusėse. Jorkšyro terjero galva turi būti maža ir plokščia, bet ne per daug apvali. Ausys - mažos, lygios, stačios, netoli viena nuo kitos. Kaklas elegantiškas. Liemuo trumpas. Lygi ir tiesi nugara.
Veislinio jorko kailio spalva nevienoda: galva ir galūnės aukso spalvos, o kūnas - plieno arba tamsiai melsvos spalvos. Veislinio jorko kailio spalva neturi maišytis su bronzine, rusva ir juoda (juoda nugaros kailio spalva - trūkumas). Maži šuniukai gimsta juodi, su rudomis dėmėmis ant snukučio ir letenų. Jorkšyro terjeras yra truputį mažesnis už vidutinio dydžio katę. Aukštis ties ketera svyruoja nuo 14 iki 30 cm, o svoris - 680 - 3 500 gramų.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Charakteris ir temperamentas
Nepaisant dydžio, jie kupini drąsos, ištikimi ir prieraišūs. Nežiūrint to, jog veislė maža, jorkšyro terjerai išlaikę tikrąjį terjerų temperamentą. Jorkai yra tinkami juos nešiotis kartu su savimi ir idealūs tiems, kurie turi mažą būstą. Mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, bet būna patenkinti lakstydami mažame sode ar namuose. Psirūpinkit, kad jis turėtu pakankamai žaislų ir pramogų.
Jorkšyro terjerai - džiugūs, aktyvūs, smalsūs ir protingi šunys. Jų temperamentas - nuostabus. Puikiai prisitaikę gyventi mieste, tačiau ir užmiestyje - nepamainomi pasivaikščiojimų draugai. Stiprios sveikatos, ištvermingi. Jie ištikimi ir prieraišūs.
Šie maži šuniukai galvoja, kad jie yra daug didesni. Jie ryžtingai gina savo teritoriją. Turi aštrią klausą, ir praneš savo šeimininkui net apie patį tyliausią įsibrovimą. Kadangi jorkšyro terjerai turi ilgą kailį, jie nėra tinkami tiems, kurie neturi pakankamai laiko ar polinkio praleisti kailio priežiūrai ir maudymui, kuris būtinas šiai veislei.
Priežiūra ir mityba
Vienas svarbiausių jorkšyro priežiūros aspektų - kailio priežiūra ir tinkama socializacija. Jorkšyro terjerai laimingai gyvens su katėm ir kitais šunim, bet būdami terjerais jie yra labai savininkiški šeimininko atžvilgiu. Reikėtu atidžiai stebėji kaip jorkšyro terjeras, naujasis gyventojas, susipažįsta su senaisiais. Jeigu jie pešasi, tai gali tęstis iki mirties. Kaip ir su visais mažais šuniukais, didelis dėmėsys turėtų būti kreipiamas kai maži vaikai su jais žaidžia. Gan lengvai dresiruojami. Išeidami visada palikite jam žaislų ir šviežio vandens.
Jorkšyro terjero mityba yra vienas iš svarbiausių aspektų jų sveikatai ir gerovei užtikrinti. Šie šunys yra labai aktyvūs ir reikalauja aukštos kokybės maisto, kuris suteikia jiems reikiamą energiją ir maistines medžiagas. Svarbu pasirinkti subalansuotą šunų maistą, kuris atitinka jų amžių, svorį ir aktyvumo lygį. Jorkšyro terjerai taip pat yra linkę į tam tikras sveikatos problemas, tokias kaip dantų ligos ir virškinimo sutrikimai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų mitybą. Rekomenduojama vengti maisto, kuriame yra daug cukraus ir dirbtinių priedų, nes jie gali sukelti dantų problemas ir kitus sveikatos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Sveikatos ypatumai
Jorkšyro terjerai yra pakankamai stiprūs, sveiki ir ilgaamžiai. Deja, kaip ir dauguma kitų žaislinių veislių gali susirgti tam tikrom ligom. Tačiau veisiant iš sveikų šuniukų giminės galima išvengti šių problemų. Rekomenduojama šuniukus pirkti iš patikimo veisėjo, su gera reputacija ir niekada nepirkti iš gyvūnų parduotuvės ar vadinamojo „šuniukų fabriko“. Jei įmanoma reikėtų aplankyti šuniuką namuose, kur jis gimė ir augo, pamatyti jo tėvus, ar bent jau mamą.
Jorkšyro terjerų labai trapūs kaulai, todėl svarbu pasirūpinti, kad šuo aukštai nešokinėtų, reikėtų saugoti šunelį nuo durų ir kitų pavojų keliančių objektų - nedidelis šuo gali būti lengvai pažeidžiamas.
Patarimai būsimiems šeimininkams
Jeigu jorkas reikalingas kaip namų šuo, veisėjai leistų jam keliauti i naujus namus tarp 8-10 savaitės amžiaus. Jorkšyro terjeras namams bus daug pigesnis, nei parodoms (kurį veisėjai paprastai parduoda vyresnį). Tai labai asmeniškas pasirinkimas. Dauguma veisėjų tiki, jog abu tiek patinėliai, tiek kalytės yra vienodai mylintys, inteligentiški, ištikimi ir puikūs kompanionai. Naminius jorkšyro terjerus geriau sterilizuoti. Įsigijant šuniuką, nepamiškit gauti iš veisėjo maistelio, kurį jis valgo ir stenkitės laikytis jo rekomendacijų, ypač pirmomis savaitėmis. Visada įsistikinkit, kad jūsų šuo saugus ir ramus keliaudamas. Geriausia keliaujant jorką laikyti specialioje kelioninėje dėžėje.
Šaltis. Mes, jorkšyro terjerai, esame labai jautrūs šalčiui. Šaltu oru prašomės būti aprengti, nes galime lengvai peršalti. Esame gana lepūs, reikalaujame priežiūros, bet išmaitinti mus labai pigu - valgome nedaug ir nedažnai.