Juras Jankevičius - žinomas Lietuvos žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir kūrėjas, kurio karjera televizijoje trunka jau daugiau nei tris dešimtmečius. Jis yra gerai žinomas dėl savo laidų „Klausimėlis“ ir „Laba diena, Lietuva“, taip pat dėl savo netikėto požiūrio į televiziją ir gebėjimo improvizuoti tiesioginiuose reportažuose. Šiame straipsnyje panagrinėsime Juro Jankevičiaus biografiją, jo karjeros kelią, kūrybą ir pomėgius.
Ankstyvieji Metai ir Studijos
Juras Jankevičius savo kūrybinę biografiją pradėjo Kaune 1991-aisiais, Sausio įvykių dienomis. Prisimindamas jaunystę, J. Jankevičius kalba, kad labai norėjo būti stilingas. Po mokyklos baigimo jam ilgai dvejoti nereikėjo - pasirinko žurnalistiką, nes mėgo fotografuoti, dalyvavo parodose, kurios buvo sėkmingos, vėliau atsirado ir televizija. Jis prisimena, kad nebuvo pirmūnas, bet pateko į Vilniaus universiteto žurnalistiką, kur jam teko mokytis kartu su tokiais būsimais žurnalistais kaip Rasa Karmazaitė, Remigijus Kazilionis, Audrius Siaurusevičius ir Rimvydas Paleckis.
Karjeros Pradžia ir Darbas Televizijoje
Pažinties su SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Michailu Gorbačiovu istorija padėjo žurnalistui patekti į Lietuvos televiziją ir praktiką tęsti joje. „Buvau 3-io kurso studentas. Technologijos tuo metu atrodė labai modernios. Šiandien į jas žiūrėtume šnairai. Nuėjau į praktiką televizijoje kaip studentas ir likau toje televizijoje, o „Gimtasis kraštas", rašymas, fotografavimo nedaug buvo, man tapo mažiau įdomu. Televizija buvo labai įdomi. „Laisvės alėja" yra tie laikai, kai pirmą kartą kabinete pamatai palydovinę televiziją, kompiuterį su internetu, greitaveika 14 kB, o gal ir 9,6 kB. Tai laikai, kai susipažinau su dabartinėmis technologijomis, su kuriomis dirbo televizija. Tai, kas dabar telpa į vieną kompiuterį, o gal jau ir į telefoną, anksčiau užimdavo 2 kabinetus. Čia yra virsmas ir „Laisvės alėja" pradėjo tomis buitinėmis, kasetinėmis kameromis. Montuodavome magnetofonais, paskui atsirado „betacamas", - pasakoja J. Jankevičius.
J. Jankevičius pasakoja, kad jaunystėje jis iš bendraamžių išsiskyrė plaukų spalva, tad labiausiai nepasitikėjimą savimi jam kėlė kitų vaikų elgesys.
Laida "Klausimėlis"
Anot jo, „Klausimėlis" atsirado iš neturėjimo ką veikti: „Kaip sakydavo Henrikas Vaitiekūnas, gera laida yra ta, kurios žiūrovui truputį pritrūksta, todėl laidos pabaigoje būdavo koks skambus akcentas. „Klausimėlis" buvo viena idėja, pabandykime. Nebuvo mums galimybių pamatyti, ką Vakarų televizijos rodo, nes tais laikais interneto dar nebuvo."
Taip pat skaitykite: J. Jankevičiaus karjera
„Keičiasi žmonių požiūris ir išsilavinimas. Per tuos 18 metų darant „Klausimėlį" tapo akivaizdu, kad pasikeitė žmonių išsilavinimas, o laida prie to prisitaikė. Tokių ekstremaliai keistų atsakymų laidoje neliko daug. Šiandien kuriame laidas platesnėmis temomis. Dabar viena iš būsimų laidų - ką žinote apie šildymą? Arba geografijos temos, kitą kartą būna keistesnės, apie Švediją dabar kalbame. Išduosiu: „Eurovizijos" konkursui, kuris bus gegužę, planuojame laidą - ką žinote apie muziką? „Klausimėlyje" pagrindinę dalį užima eksperto pozicija. Ačiū praeiviams, kad jie padeda ekspertui užduoti tikrai įdomius klausimus. Paskutinis labai didelis pokytis „Klausimėlyje" - žiaurus, nes tokio dar nebuvo. Anksčiau laidą baigdavome originaliausiu atsakymu, dabar baigiame geriausiu ir tiksliausiu praeivio atsakymu. Sumontavome antrą laidą iš eilės - mokytojos. Mokytojos su mumis maloniai kalba ir tampa teisingiausiai atsakiusiomis praeivėmis", - kalba J. Jankevičius.
Pradėjęs darbus televizijoje ir įveikęs iššūkius, J. Jankevičius sau kėlė aukštus reikalavimus ir stengėsi tobulėti. „Televizijoje gali žaisti įdomius dalykus. Nuo 2012 m. iki šių metų tiesioginė laida „Laba diena, Lietuva". Projektas buvo tikrai įdomus. Kartą per savaitę turėti 3 val. tiesioginę laidą buvo įdomu, kol nepaskendau rutinoje. Iš pradžių įdomu, kai laida kūrėsi, mobiliosios transliacijos, padaryti 3 val. tiesioginę laidą praktiškai iš visos Lietuvos be didesnių išlaidų. Tai laikai, kai viskas važiuoja žemyn ir pinigų nėra niekam. Buvo labai įdomu, kol vyko statyba, bet paskui namas pastatytas ir paprastai statybininkas iš to namo išeina, neapsigyvena jame", - atskleidžia žurnalistas.
Apie jo kuriamą „Klausimėlį" yra girdėjęs jei ne kiekvienas, tai bent kas antras lietuvis. - Laida „Klausimėlis“ kaip laidos „Laisvės alėja“ rubrika atsirado dar 1992-aisiais, o nuo 2000-ųjų tapo ir atskira laida.
Požiūris į Televiziją ir Darbą joje
Juras Jankevičius yra žinomas dėl savo netradicinio požiūrio į televiziją. Jis teigia, kad televizija nebėra tokia sterili ir šventiška, kaip anksčiau, ir kad dabar yra dvi televizijos - šventiškoji ir kasdienė. Jis prisipažįsta, kad jam nesiseka su šventiškąja televizija, nes nemoka normaliai dirbti su sufleriu ir būti nuolat pasitempęs. Todėl jis renkasi kasdienę televiziją ir dirba taip, kaip moka.
Jankevičius taip pat pabrėžia, kad televizija turi prisitaikyti prie naujų gyvenimo virtualioje erdvėje sąlygų. Jis mano, kad galimybės atsukti ir bet kada peržiūrėti laidas keičia televiziją labiau nei ankstesnė distancinio pultelio revoliucija.
Taip pat skaitykite: Šeimos ryšiai
Pomėgiai ir Įdomūs Faktai
Juras Jankevičius turi įvairių pomėgių ir veiklų. Jis mėgsta fotografuoti kopas, sukti galvą, kaip naudojantis technologijomis padaryti taip, kad ilsėdamasis pajūry galėtų pasirūpinti savo sodu, domisi kvantine fizika ir mėgsta šuolius su parašiutu.
- Jums eteryje teko ir bandeles kepti, ir karvę melžti, o dėl vieno reportažo net ir su parašiutu šokote.
- Pamenu, 1994-aisiais laidai „Laisvės alėja“ ruošėme reportažą apie tai, kaip Aleksoto aerodrome treniruojasi parašiutininkai. Kauno parašiutininkų klubo viršininkas įkalbėjo ir mane su kolegomis šokti su parašiutu iš dabar jau antikvariniu laikomo An-2.
- Apytiksliai esu atlikęs apie 700 šuolių, tačiau tai nėra daug - tie, kurie šokinėja nuolat, atlieka tūkstančius šuolių. Taip pat turiu netoli miesto esantį sodo namelį, ten pjaunu žolę, auginu gėles, pomidorus, agurkus. Kadangi vasarą labai mėgstu važiuoti į pajūrį, norėdamas pasiimti savo katiną, stengiuosi jį išmokyti vaikščioti su pavadėliu. Įmanoma, tačiau katinas, kitaip nei šuo, veda tave, o ne tu jį.
- Pusiau juokais sakėte, kad pajūryje praleidote kone trečdalį gyvenimo. Apie tai byloja ir kopų nuotraukos, kurių gausu jūsų socialiniame tinkle.
- O kas nemyli pajūrio? Paprastai ne kartą per vasarą ten apsilankau, tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad sodas tuo metu būna apleistas. (Juokiasi.) Labai mėgstu ką nors tobulinti namuose, automatizuoti procesus, pavyzdžiui, šiltnamio valdymą per belaidį ryšį, kad net ir būdamas pajūryje galėčiau valdyti kai kuriuos dalykus sode.
Darbas LRT ir Ryšys su Kaunu
- Jūs LRT - jau daugiau nei 30 metų. 1990-aisiais čia atėjote atlikti praktikos, taip ir pasilikote. Iš kur toks pastovumas?
- LRT esu nuo 1990-ųjų vasaros, oficialiai įsidarbinau 1992-ųjų vasarį, nors jau kurį laiką dirbau laidoje „Laisvės alėja“. Vilniuje pagyvenau 5 metus, kai studijavau, ir manau, man užteko. Vis tik Kaune - mano šeima, draugai, namai. Be to, manau, kad Kaunas - optimalaus dydžio miestas su vis didėjančiais ir jau nebeoptimaliais kamščiais, tačiau jis man patinka savo dvasia, žmonėmis. Taip pat gera ir smagu man ir LRT.
- Yra dvi dedamosios. Pirmiausia, su metais smarkiai pasikeitė technika ir technologijos. Kai atėjau į praktiką LRT, netrukus, 1991-ųjų sausio 13-ąją, buvome išvyti iš Konarskio g. esančių patalpų. Taigi tikrųjų televizijos technologijų beveik nepamačiau. Šias kameras naudojo naujienų tarnyba. Tuo metu ir aš, praktikantas, norėjau dirbti su naujausiomis technologijomis. Tiesa, kai kurie reportažai buvo filmuojami kino kamera su juosta. Sykį ir man buvo pasiūlyta su tokia filmuoti reportažą, tačiau išsiprašiau „Betacam“. O, kaip minėjau, po Sausio 13-osios ilgą laiką dirbau su VHS magnetofonais, kokiais kai kurie namuose leisdavo kasetes su filmais. Su tokia technika transliuodavome ir tiesioginę „Laisvės alėjos“ laidą. Kalbėdami apie turinį galime išskirti dvi kryptis. Nuo sovietmečio tradiciškai televizija buvo kaip šventė, kurioje viskas nuglaistyta, gražu. Nelikus cenzūros ir atsiradus mobiliosioms transliacijoms, to glaisto ir cukraus nebūtinai ir reikėjo. Atsirado galimybė ir žiupsniui druskos ar pipirų. Beje, 2009-2010 m. kūrėme laidą „Krašto spalvos“. Tai buvo pirmoji laida, pagrįsta mobiliosiomis transliacijomis. Pamenu, ir kai 2009 m. birželį rengėme pirmąją transliaciją laidai „Labas rytas, Lietuva“, prisijungėme iš lamos narvo Kauno zoologijos sode. Vos tik susijungėme su studija Vilniuje, lama atsuko užpakalį. Aš, kaip technikas, pajudėti negaliu, taigi, kadre žiūrovai išvydo kolegę Jūratę Anilionytę, zoologijos sodo darbuotoją ir lamos užpakalį. Turbūt taip ir pasikeitė televizija.
LRT Pastatų Priežiūros Vadybininkas
- Tuomet grįžkime prie darbų. Be to, kad esate žurnalistas, LRT turite dar vienas pareigas - esate LRT pastatų priežiūros vadybininkas.
- Su malonumu! Tai įvyko maždaug 2009 m., kai Kauno redakcijoje vyko reorganizacija. Mano darbas buvo sutvarkyti teisinius ir organizacinius to pastato reikalus. Vis tik tai - istorinis pastatas, kuriame LRT yra nuo 1933 m. Tiesa, Kauno radiofono redakcija veiklą pradėjo 1926 birželio 12 d. Nuo tada skaičiuojama ir LRT istorija. Tačiau transliacijoms reikėjo tinkamų sąlygų, tad 1933 m. redakcija persikėlė į dviaukštį pastatą, jame veikia iki šiol. Taigi, tai yra seniausia redakcija Lietuvos, Latvijos ir Estijos regione, joje beveik 100 metų be pertraukų kuriamas turinys. Kaune buvo ir Ryšių istorijos muziejus, jo eksponatus priglaudė Kauno miesto muziejus ir įkurdino mūsų pastate. Turime ir televizorių su didinamuoju stiklu, ir žibalinį radiją, ir tarpukario metų gramofoną, kuris prisuktas groja Danieliaus Dolskio „Lietuvaitę“.
Giminystės Ryšiai Televizijoje
Justinas - Juro antros eilės sūnėnas, tačiau iki šiol jie bendravo nelabai artimai. „Susitikdavome per giminės susirinkimus, gal kartą per metus ar net rečiau. O dabar LRT koridoriuose susitiksime nuolat, ir tai labai smagu“, - prisipažino Juras. „Mums abiem dar reikia nemažai vienas apie kitą sužinoti“, - nusikvatojo Justinas.
Ilgai Juro vesta laida „Klausimėlis“ šį rudenį po kelerių metų pertraukos grįžta į TV eterį. Justinas LRT televizijoje veda laidą „Klauskite daktaro“ - pokalbių apie mediciną šou, kuris kiek pakeistu pavadinimu į visuomeninio kanalo eterį persikraustė iš TV3. Giminaičiai jau juokauja, kad sykį galėtų pasikeisti vaidmenimis.
„Manau, Justinas gerai susitvarkytų su „Klausimėliu“ - bent jau laidos ekspertus tikrai pakalbintų. O aš scenaristės paruoštus klausimus apie mediciną turbūt irgi sugebėčiau paskaityti“, - juokėsi Juras. Kai LRT eteryje prieš 22 metus atsirado „Klausimėlis“ (kaip šou „Laisvės alėja“ dalis), Justinas dar buvo pradinukas.
„Matyti dėdę per televizorių buvo didelis dalykas. Juk tais laikais televizorius buvo gyvenimo centras. Pamenu, kai pats ėmiau šmėžuoti ekrane, jis man paskambino ir pasveikino - štai, televizoriuje dabar bus du Jankevičiai. Bet daug kas iki šiol nustemba, kad mes giminės“, - nusijuokė Justinas.
Taip pat skaitykite: Apie Justino Jankevičiaus šeimą
Per humorą išgarsėjęs Justinas niekada neprašė dėdės patarimų ar pažinčių. Kai Juras sūnėną pirmą sykį pamatė TV ekrane, buvo įsitikinęs, kad jis liks ištikimas humoristo keliui. „Jis taip įtikinamai ir tikroviškai parodijavo R.Žilinską, jog neabejojau, kad sugebėtų parodijuoti ir kitus. Talentas buvo akivaizdus, tačiau Justinas nuėjo kitu keliu - įrodė, kad gali vesti rimtas laidas.
tags: #juras #jankevicius #gimimo #metai