Patyrę tėvai žino, kad auginant vaikus dienos, kupinos džiaugsmų ir, kartais, vargų, lekia greit, tad įsimintinas akimirkas gera prisiminti ir po daugelio metų. Šiame straipsnyje rasite ne tik praktinių patarimų, bet ir humoro dozę, padėsiančią jums su šypsena žvelgti į tėvystės iššūkius.
Vaiko augimo knyga: įamžinkite prisiminimus
Įamžinti vaikų augimą ir bėgant metams nepamiršti jų išdaigų, pirmųjų kartų bei mielų momentų padėti gali vaiko augimo knyga. Siūlome keletą idėjų, kuo užpildyti fotoknygą:
Vaiko žodynėlis
Koks buvo pirmasis mažylio žodis? Mama, tėtis, o gal… Micius? Pasižymėkite, kada kokį žodį mažylis tarė pirmą kartą, kokius juokingus kasdienius žodžius ar naujadarus sugalvojo, kaip vadino artimuosius ar yra nutikę linksmų kurioziškų situacijų?
Augimas
Seniau populiaru ūgį buvo žymėti įrėžiant brūkšnelį durų staktoje, tačiau namų interjerą išsaugoti galite šiuo augimo požymius rašant lentelėje fotoknygoje. Pažymėkite kintantį vaiko ūgį, svorį, išvaizdos pasikeitimus: kada pirmą kartą apsilankė pas kirpėją, kaip keitėsi plaukų, akių spalva, į ką buvo ar darosi panašus? Kieno iš artimųjų bruožai ryškiausi vaiko išvaizdoje?
Pirmieji kartai ir juokingi atsitikimai
Įamžinkite pirmuosius mažylio kartus, tai - pirmoji košė, pirmas kartas ant puoduko, pirma kelionė, pirmas susitikimas su seneliais, pirmasis vizitas pas šeimos draugus. O kur gi pirmieji talentai? Kam mažylis gabus nuo pat mažens? Tokios detalės laikui pasimiršta, būtinai tai įamžinkite, garantuojame, bus smagu prisiminti ateityje.
Taip pat skaitykite: Kaip nudžiuginti vaiką gimtadienio proga
Gimtadienio palinkėjimų knyga
Sukurkite išskirtinę sveikinimo knygą - sudėkite gražiausias akimirkas iš prabėgusių metų chronologine tvarka, pridėkite artimųjų nuotraukas ir palinkėjimus. Palikite tuščią puslapį, kuriame galėsite rašyti linkėjimus šventės dieną ar įklijuoti momentinę nuotrauką.
Hobiai ir darželio/mokyklos atsiminimai
Jau ūgtelėjusiems vaikams bus įdomu drauge kurti mėgiamų hobių bei darželio ar pradinės mokyklos atsiminimų knygą. Pirmosios šokių pamokos, pirmasis pataikytas metimas į krepšį - juk pirmieji kartai patys įsimintiniausi. O kur dar rungtynių ar konkursų akimirkos. Nepamirškite įamžinti grupės ar klasės draugų, parašykite, su kuo geriausiai sutardavo, kokius žaidimus žaisdavo, kokį žaislą labiausiai mėgo ar apie kokią profesiją ateityje svajojo.
Socioemocinių įgūdžių ugdymas: pradėkite nuo savęs
Viena vertus, socioemociniai įgūdžiai yra tai, kas vienija mus, žmones, kaip socialines būtybes, kad ir kokio amžiaus mes būtume. Mums būtina būti su žmonėmis ir tarp žmonių, kad išgyventume. Tiesa ir ta, kad vieni šių įgūdžių turi daugiau, kiti jų stokoja. Kita vertus, ugdant vaiko socioemocinius įgūdžius atsiveria puikios galimybės mums, tėvams, atidžiau pasižiūrėti į save. Ar mes esame tas tinkamas pavyzdys, šalia kurio būdamas vaikas užaugs puikiu žmogumi?
Vaikai efektyviausiai mokosi stebėdami suaugusiuosius (vos dvejų mažylis atidžiausiai stebi savo mamą ir tėtį): jų elgesį, veiksmus, manieras, vertybes ir pan. galime būti ramūs, kad mūsų vaikai auga geriausiai juos ugdančioje aplinkoje. Kažko papildomo daryti turbūt net ir nereikia. Tad pradėkime nuo pradžių. Socioemociniai įgūdžiai yra tokios socialinės emocinės kompetencijos, kurios puoselėja ir palaiko žmogaus psichinę sveikatą. Suprantu, kad toks aprašas skamba gan įspūdingai, turint galvoje, kad jūs klausiate apie dvejų metų vaiką. Bet, kaip jau minėjau aukščiau, visi šie dalykai reikalingi visiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus. Dar daugiau: socioemciniai įgūdžiai yra tokios socialinės kompetencijos, kuriomis mes naudojamės visur: ir viešoje vietoje, ir namų erdvėje.
Mokykite savo pavyzdžiu
Vaikai retai kada mus girdi, bet jie labai greitai ir gan anksti pradeda elgtis ir kalbėti taip kaip mes. Jau minėjau, bet drąsiai pasikartosiu, nukreipkime žvilgsnį į save. Ar aš pati/pats turiu socialinių emocinių kompetencijų? Ar suprantu, kas vyksta su manimi? Kokius jausmus aš jaučiu? Ar moku socialiai priimtinais būdais apie tai pranešti aplinkiniams? Pavyzdžiui, "Man patinka gyventi tvarkinguose namuose. Kai žaidimas baigiasi, žaislai grįžta į savo vietas. Suprantu, kad jau esi pavargusi. Aš tau padėsiu." Arba: "Šiąnakt aš prastai miegojau, man skauda galvą, tad šiandien man reikia visos tavo pagalbos ir bendradarbiavimo." Beje, galime duoti tik tai, ko patys turime! T.y. jeigu norime kantriai ir su meile rūpintis savo artimiausiais, visų pirma išmokime mylėti ir priimti save. Jaustis taip, kaip jaučiamės, galima! Žalojantį elgesį privalu stabdyti. Būtų gerai, kad ši mintis nuolat skambėtų, kaip priminimas! Mat žalingas elgesys yra daugiau nei tik mušti, pešti, kąsti, skriausti. Prie žalingo elgesio galima priskirti ir subtilesnes, jau suaugusiems būdingas jausmų išveikos formas, kaip pavyzdžiui, savigrauža (Na, kaip aš taip pražiūrėjau/nepagalvojau/pamiršau), saviplaka (Kokia aš nevėkšla, kad pastačiau automobilį ten, kur kitiems trukdo), aukos vaidmuo (Jūs nedėkingieji! Aš taip stengiuosi, o jums nieko nereikia…) ir pan. Taigi jeigu vaikas renkasi akivaizdžiai blogą elgesį, priimkime tai kaip pagalbos šauksmą, padėkime jam savo ramiu buvimu atlaikyti kilusią jausmų audrą.
Taip pat skaitykite: Skaitykite apie juokingus vaikus
Poreikių patenkinimas - kelias į gerą savijautą ir bendradarbiavimą
Mes, žmonės, turime įvairiausių poreikių ir turime teisę, kad tie poreikiai būtų atliepti. Geras miegas, sotus maistas, teigiamas dėmesys (bent po 15 minučių per dieną kokybiško laiko sau, sutuoktiniui, vaikui), vis ir vis atkuriamas ryšys, galimybė pasijusti galinčiu, svarbiu, reikšmingu - šie ir panašūs dalykai skatina bendradarbiavimą, norą prisidėti, rinktis tinkamą elgesį. Skamba paprastai, tačiau, dažnu atveju, mums, suaugusiems, tai viena sudėtingesnių socioemocinių įgūdžių ugdymo dalių.
Pyktis - ledkalnio viršūnė
Pyktis - ledkalnio viršūnė, slepianti gilesnius jausmus: baimę, liūdesį, nusivylimą, neteisybės jausmą… Piktas žmogus dažnai padaro ar pasako tai, ko vėliau gailisi. Sena tiesa! Bet pažvelkime kitu kampu. Pabandykime suprasti, kas vyksta su žmogumi, kuris pyksta. Pavyzdžiui, ketverių alkanas, pavargęs, miego norintis vaikas lenda prie mašinoje užmigusio jaunesnio broliuko, nors mama aiškiai prašo liautis tai darius. Broliukas pabunda. Mama susinervina ir ima šaukti ant vyresnio vaiko, purtyti ar dar kažkaip kvosti: KODĖL? Žiūrint vyresnio vaiko akimis situacija galėtų būti tokia: Mama, aš labai pavargau, man karšta važiuoti mašinoje, aš noriu miego. Padėk man! Mamos situacija gali būti tokia: Jau greitai būsime namie, kol mažylis miega, pavalgydinsiu vyresnėlį, bus poilsio laikas, pamiegos abu vaikai, atsipūsiu ir aš. Taigi smurtas yra smurtas ir jam pateisinimo nėra, kad ir kokios aplinkybės būtų. Svarbu sau priminti, jog vienintelis pastovus dalykas su vaikais yra tai, kad nėra nieko pastovaus, ir jog mūsų planai dažnai kinta be galimybės tam pasiruošti. Nepriimkime to asmeniškai! Kad ir ką mums sako ar daro supykęs vaikas, turėkime drąsos priimti tai, kaip garsų pagalbos šauksmą. "Nekenčiu tavęs! Esi blogiausia mama pasaulyje!" - išvertus į augančio, bręstančio žmogaus kalbą būtų: Man taip bloga, toks jausmų chaosas viduje, kad norisi išsinerti iš savo odos, kaip tą padarytų gyvatė. Man pikta, pavydu ir apmaudu, kad draugas gavo dovanų tai, ko aš labai norėjau. Ir man labai sunku būti su savimi, kai aš taip jaučiuosi. Būkime šalia savo vaiko. Mylėkime savo vaiką, kai, rodos, jis mažiausiai to nusipelno. Padėkime jam atlaikyti. Nuraminkime savo vidine ramybe. Kad vaikui jau geriau, pamatysime iš akimirksniu pasikeitusios nuotaikos ir kitų pokalbio temų. Kai jau bus galimybė, pasirūpinkime ir savo jausmais.
Leiskime svajoti/norėti
Mūsų vaikai, o ir mes patys turime daug įvairiausių norų. Tai yra geras dalykas! Ar tai reiškia, kad mes viską turime pirkti? Anaiptol! Bet tai, kad mes galime bent svajonėse tą daiktą „gauti”, galvoti, ką su juo veiktume, įsivaizduoti, kaip mes juo džiaugiamės, suteikia pasitenkinimo jausmą. Ir jeigu noras yra išties didelis, žmogus gali palaukti, kad jį gautų/kol gaus.
Humoras ir vėjavaikiškumas santuokoje: nepamirškite savęs
Dauguma gerų tėvų mano, kad jie visą laiką turi būti rimti ir nekrėsti kvailysčių. Tačiau tai nereiškia, kad santuokoje neturi likti gyvumo ir šiek tiek vėjavaikiškumo. Valandos drauge gali tapti priešnodžiu šeimyninio gyvenimo rutinai.
Kai praėjus aštuonioms savaitėms po gimdymo gydytojas man pasakė, kad galiu vėl pradėti gyventi normalų lytinį gyvenimą, pagalvojau, kad jis turbūt juokauja. Apie kokį normalų (ir dar lytinį) gyvenimą galima kalbėti, jei galvoje sukasi vienintelė mintis - kaip išsimiegoti. Mudu su vyru labai mylime savo dukrelę, tačiau jos gimimas apvertė aukštyn kojom mūsų gyvenimą. Netikėtai viskas, ką buvome įpratę daryti, netgi tai, ką jautėme vienas kitam, pasikeitė. Vaikai gali suteikti daug džiaugsmo dviejų žmonių tarpusavio santykiams ir reikalauti iš mūsų daug meilės ir dėmesio, tačiau būtų didžiulė klaida tapti tik „belyčiais vaikų tarnais". Mes klaidingai manome, kad vaikai negali patys savimi pasirūpinti, o mūsų santuoka gali apsieiti ir be mūsų pastangų. Kai drauge praleidžiamas laikas tampa mažiausiai vertinamu prioritetu, kenčiame ne tik mes, bet ir mūsų vaikai.
Taip pat skaitykite: Idėjos juokingiems sveikinimams
Aistra šeimyniniame gyvenime
Mes galime sugrąžinti aistrą į savo šeimyninį gyvenimą, jeigu sugebėsime nustatyti sėkmingą pusiausvyrą tarp savo ir vaikų poreikių. Pradėkime įsisąmonindami, kad esame ne tik tėvai, bet ir sutuoktiniai. Išlikti mylimaisiais yra be galo svarbu harmoningam šeimos gyvenimui. „Romantika galbūt neužima tokios aukštos vietos žmogaus poreikių skalėje kaip maistas ir pastogė, - teigia psichologė Laurence Shames, - tačiau tai vienas iš dalykų, dėl kurių mes gyvename". Šią tiesą nesunku pamiršti, kai tampame tėvais. Dauguma iš mūsų staiga pasidaro labai rimti ir užsikrauna didelę atsakomybės naštą. Tačiau kas netrokšta šiek tiek jaudulio savo bepradedančioje samanoti santuokoje. Tai aistros kibirkštėlei įžiebti visų pirma reikalingas netikėtumas.
Trumpalaikiai išsiskyrimai
Mano vyras dažnai vyksta gastrolių. Aš tiesiog negaliu pakęsti tų graudžių atsisveikinimo akimirkų ir visą laiką jo labai pasiilgstu. Per paskutinę jo kelionę ilgai galvojau, kokią staigmeną galėčiau jam padaryti. Nutariau jam nusiųsti žinutę ir pasakyti, ko jau seniai nebuvau sakiusi. Kitą dieną iš kelionių agentūros sulaukiau skambučio ir pranešimo, kad mano vardu užsakytas bilietas savaitgaliui į Kopenhagą. Širdis šokinėjo iš laimės, tačiau protas neleido atsiplėšti nuo žemės: su kuo paliksiu vaiką? Ar mes galime sau leisti tokį malonumą? Galų gale širdies balsas nugalėjo: aš paskambinau mamai ir paprašiau pabūti su vaiku, taip pat pasakiau sau, kad šie pinigai yra investicija į mūsų santuoką. Skrisdama į Kopenhagą jaučiausi taip, tarsi pirmą kartą eičiau į pasimatymą su savo būsimu vyru. Mes abu praleidome fantastišką savaitgalį.
"Bloga mama"
Kai mano draugei Monikai suėjo 35, ji su vyru ir draugais išsiruošė švęsti savo gimtadienio į užmiestį. „Tai buvo nuostabu; aš norėjau, kad ta naktis niekada nesibaigtų. Tačiau už viską gyvenime reikia mokėti", - pasakojo ji. Paprašyta paaiškinti, ką turinti galvoje, Monika atsakė, kad po to ją buvo apėmęs baisus kaltės jausmas, ji jautėsi bloga mama, nes išvažiavo linksmintis, palikusi vaikus. Moniką, kaip ir daugelį tėvų, yra apėmęs nerealistiškas motiniškos pareigos jausmas, kuris gali aptemdyti ne vieną potencialiai linksmą šventę. Būtent dėl šios priežasties kai kurie sutuoktiniai vengia eiti kur nors kartu, nebent išskyrus vestuves ir laidotuves. Tačiau, kad išsaugotumėte romantiškus jausmus vienas kitam ir intymumą, be galo svarbu rasti laiko šventėms dviese ir neaptemdyti jų savo kaltės jausmais.
Valandos drauge, bet be vaikų
Nėra lengva atsiplėšti nuo vaikų, ypač kai jie rėkia visa gerkle, pakibę jums ant kaklo, o jūsų sutuoktinis tuo tarpu nekantriai laukia mašinoje. Todėl labai svarbu mokytis suprasti, kad išėjimas iš namų kartu su antrąja puse yra labai svarbus, jei norite būti geri tėvai ir geri sutuoktiniai. Vieni mūsų pažįstami kiekvieną savaitgalį, palikę savo tris vaikus auklei, eina šokti į šokių studiją. Tos valandos, praleistos drauge be vaikų, be galo svarbios jiems abiem. Po medaus mėnesio, o ypač gimus vaikams, mes pasineriame į nerealaus laukimo rutiną, tikėdamiesi, kad mūsų sutuoktiniai sugebės skaityti mūsų mintis ir atspės, ko mums iš tiesų reikia ir ko mes norime. Kai jie to nedaro, nusiviliame ir nusprendžiame, kad pradėjome tiesiog nebedominti vienas kito. Deja, gyvenimas nėra romantiška pasaka. Vaikas verkia ir klykia, be to, kas nors turi pasirūpinti buitimi. Tačiau mes galime sukurti tokią aplinką, kuri būtų palanki romantiškiems jausmams, ir vertinti savo sutuoktinį ne tik kaip savo vaikų tėvą, bet ir kaip mylimąjį.
Išsakykite savo norus
Mes visi esame vienaip ar kitaip prasikaltę. Nustokite kaltinti savo antrąją pusę dėl to, ką jis padarė ar ko nepadarė, arba dėl to, kuo jis tapo arba netapo. Laimingą santuoką galima suderinti su harmoningu seksualiniu gyvenimu, tačiau reikia drąsos prisipažinti klydus arba išsakyti savo sutuoktiniui, ko iš tiesų nori ir ko tau reikia. J.W. Goethe yra pasakęs, kad tas, kuris nemato savo sutuoktinio kalčių kaip dorybių, iš tikrųjų nemyli. Mano draugė Jonė jautė, kad jos santuoką ištiko depresija. Paklausiau jos, kaip atrodytų jos idealus romantiškas vakaras. „Aš išsiųsčiau vaikus pas savo tėvus ir pasitikčiau vyrą, vilkėdama ką nors seksualaus, - pradėjo ji. - Mes sėstume vakarieniauti prie žvakių, po to netikėtai pereitume į miegamąjį ir šauniai praleistume naktį". Pasakiau jai, kad tai skamba nuostabiai, ir paklausiau, ar jau nusprendė, kada visa tai turėtų įvykti. Jonė atsakė, kad aš turbūt juokauju, nes jos vyras pagalvotų, kad ji greičiausiai išsikraustė iš proto. „Jau ilgą laiką mes tiesiog esame tėtis ir mama", - pasakė ji. Jonei prireikė kelių dienų, kad sukauptų drąsą ir papasakotų apie savo fantazijas vyrui. Pagaliau tai padariusi Jonė labai nustebo, kaip noriai vyras priėmė jos pasiūlymą.
Noras patikti vienas kitam
Pragyvenę susituokę tam tikrą laiką, sutuoktiniai nusprendžia, kad medžioklė baigta ir nebesistengia būti patrauklūs ir jaudinantys. „Aš niekada neleidžiu sau manyti, kad mano vyras jau „supakuotas" ir niekur nuo manęs nepabėgs, - sako penkių vaikų motina. - Gyvenime tiek daug pagundų, todėl visada stengiuosi išlikti patraukli savo sutuoktiniui". Noras patikti vienas kitam daro mus artimesnius fiziškai ir emociškai. Tai puikus būdas palaikyti vieno susidomėjimą kitu. Tam tinka įvairūs meilės žodeliai ir gestai, reiškiantys meilikavimą ir garbinimą. Jie gali būti rimti, paiki ar seksualūs, svarbu, kad jais reikštumėte susižavėjimą savo sutuoktiniu. Mums visiems patinka būti užkeltiems ant pjedestalo ir garbinamiems. Vienas mano pažįstamas kelis kartus per dieną skambina savo žmonai tik tam, kad pasakytų, jog ją myli. „Tai puikus įprotis palaikyti tarpusavio ryšį", - sako jis.
Malonios staigmenos
Vieną rytą nubudusi Vaiva ant savo lovos pamatė didelę raudoną rožę. Šalia gulėjo raštelis, kuriame buvo parašyta: „su gimtadieniu, brangioji". Tai buvo jos vyro staigmena gimtadienio proga. Jei visą vakarą praleisite drauge aptarinėdami tik vaikų reikalus arba darbo problemas, tai nieko gero neduos. Neretai sutuoktiniai turi apie tai pasikalbėti, bet poros, kurios sugeba džiaugtis vienas kitu, sugeba riboti diskusijas apie šeimos problemas ir randa laiko pasikalbėti apie paskutines naujienas, knygas, muziką, drauge praleistą laiką ir seksą. „Mes kalbamės apie keliones, į kurias vykdavome, kai buvome jaunesni, kartu praleistas atostogas ir apie tai kaip mylėjomės ant ežero kranto, - sako dviejų vaikų mama Julija. -Šitie prisiminimai sukuria nuostabaus vakaro atmosferą". Štai ką papasakojo kita keturių vaikų mama: „Vieną vakarą mudu su vyru buvome taip pavargę, kad vos laikėmės ant kojų. Vyras atsigulė anksčiau, o aš griuvau į lovą su visais drabužiais. Kai vyras paklausė, ar neketinu nusirengti, atsakiau: „juk tai tavo darbas, brangusis". Ši netikėta užuomina sugebėjo įžiebti intymumo kibirkštį tarp dviejų mirtinai pavargusių žmonių. Pabandykite susikurti tokią vakaro atmosferą, kad vėl pasijustumėte pora, o ne tik Vytuko ir Onutės mama ir tėčiu. Kai dukrelė užmiega, mudu su vyru dažnai mėgstame pavakaroti prie žvakių šviesos ir konjako taurės, nors puikiai žinome, kad rytojaus diena mums prasidės kur kas anksčiau, negu daugumai kitų žmonių. Tėvams būtinai reikia rasti laiko pasidžiaugti vienam kitu. Romantiškos akimirkos, praleistos drauge; jausmas, kad esi kažkam reikalingas ir patrauklus, gali tapti stipriu priešnuodžiu nuo nuovargio ir nepasitenkinimo. Kai poros deda visas pastangas savo santuokos entuziazmui išsaugoti, jos sukuria stiprų intymų ryšį, kuris sujungia romantišką jaunystės meilę su brandžia šeimynine meile. Kartais atrodo, kad kasdienybės krumpliaračiuose sutrinama kažkas be galo svarbaus, o mes net nepastebime…
Mažos smulkmenos, padedančios išgyventi tėvystę su humoru
- Niekas nepyks, jeigu neisi susitikti su draugais, nedalyvausi nuobodžiame gimtadienyje ar kursiokų susitikime. Ir nebus jokių pagirių!
- Na… Galėsi klausytis vaikiškos muzikos ir dainuoti linksmas daineles.
- Pietų miegelis taps normalia tavo rutinos dalimi.
- Besilaukdama galėsi valgyti keisčiausius maisto produktus bei jų derinius.
- Ir vaikas tau kasdien nusišypsos po tūkstantį kartų.
Šeimos vertybės ir ateities kompetencijos: ugdykite jau dabar
Šie neįprasti mokslo metai pareikalavo daugelio mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų kantrybės ir išradingumo. Prasidėjus atostogų sezonui ir jas leidžiant drauge su šeima, iškyla klausimas, kaip kokybišką vaikų poilsį suderinti su darželyje ar pradinėje mokykloje įgytų įgūdžių tobulinimu. Vasara - puikus metas mokytis skaityti, juk savarankiškai perskaitytos nuotaikingos knygos gali dovanoti labai daug džiaugsmo.
Skaitymo skatinimas
- Šeimoje išugdyta meilė knygoms ir skaitymui - vienas didžiausių sėkmės garantų vaikui mokantis skaityti savarankiškai. Skaityti vaikui ir drauge su vaiku rekomenduojama pradėti jau nuo pat kūdikystės, žinoma, atsakingai pasirenkant knygas, tinkančias skirtingoms amžiaus grupėms. Kiekviena šeima pasirenka, kiek laiko gali praleisti skaitydami kartu su vaiku, atsižvelgdami į individualias aplinkybes. Tačiau auginant ikimokyklinuką ar savarankiškai skaityti dar nemokantį pradinuką, rekomenduojama drauge su juo kasdien perskaityti 3-4 paveikslėlių knygas ar trumpesnius tekstinių knygų skyrius. Paveikslėlių knygos paprastai pasižymi nedidele apimtimi, aiškiu, pernelyg nesudėtingu tekstu ir vaizduotę skatinančiomis iliustracijomis.
- Skaitydami kartu su vaiku ar jam skaitant savarankiškai, pasiūlykite stabtelėti ir pasikalbėti. Užduokite jam su perskaitytu tekstu, iliustracijomis susijusius klausimus - tai skatina geriau įsijausti, susitapatinti su knygoje pasakojama istorija. Be to, ką tik perskaityto teksto apmąstymas, atsakymai į klausimus ir bandymas atpasakoti - itin efektyvūs būdai ugdyti vaiko dėmesingumą ir gebėjimą susikoncentruoti. Padedant vaikui išmokti skaityti, pagrindinis tikslas neturėtų būti sujungti ir garsiai ištarti žodžius - vertėtų mokyti skaityti sąmoningai ir įsigilinti į turinį, jį suprasti. Kitu atveju skaitymas praranda prasmę. Išsamesnius klausimus apie knygą, kurią ruošiatės skaityti ar jau perskaitėte drauge, galite užduoti vaikams nuo 2-3 metų amžiaus. Leiskite mažyliui apžiūrėti knygos viršelį, paklauskite, apie ką, jo manymu, bus knyga. Skaitydami kartu, paklausinėkite, kas istorijoje gali atsitikti toliau, kaip jam atrodo, kodėl veikėjai elgiasi vienaip ar kitaip. Jei knygos herojai išgyvena stiprias emocijas, paklauskite, ar jis kada nors jautėsi panašiai. Tai leis geriau įsijausti į knygą, įsiminti ją.
- Net ir objektyviai įvertinus vaiko skaitymo gebėjimus, jam išrinkti tinkamą ir įdomią knygą gali būti nemenka užduotis. Tokiu atveju gelbėja specialiai pradedantiesiems skaitytojams išleistos knygų serijos, pavyzdžiui, serija „Aš skaitau!“ (leidykla „Nieko rimto“). K. Pradinio arba 0 ženkliuku pažymėto lygio serijos „Aš skaitau!“ knygos išsiskiria didžiosiomis raidėmis, skiemenuotu tekstu, nesudėtingais žodžiais, patraukliomis iliustracijomis. Pavasario pabaigoje Lietuvos knygynuose pasirodžiusi į lietuvių kalbą išversta čekų rašytojos ir dailininkės Katarínos Macurovos paveikslėlių knyga skiemenuotu tekstu „Kada tu žydėsi?“ per pirmąsias savaites tapo viena perkamiausių šios kategorijos knygų. Jau liepos pradžioje prekyboje pasirodys kita tos pačios autorės paveikslėlių knyga skiemenuotu tekstu „Kada tu skraidysi?“, kurioje pasakojami to paties lokiuko ir naujo jo draugo stručio nuotykiai mokantis skraidyti.
- Net jei jūsų vaikas nuo ankstyvo amžiaus domisi ir žavisi knygomis, tas susižavėjimas gali sumažėti, jei jis pastebės, kad tėvai neskaito savo malonumui. Tuomet jam gali pasirodyti, kad skaityti raginami tik vaikai ir tai yra lyg prievolė, o ne visą gyvenimą lydintis naudingas įprotis ir malonumas.
"Tavo Vaikas": patikimas informacijos šaltinis tėvams
Auginant vaiką, kiekviena diena atneša naujų iššūkių ir džiaugsmų. Tėvai nuolat ieško patikimos informacijos, kuri padėtų jiems suprasti vaiko raidą, spręsti auklėjimo klausimus ir užtikrinti harmoningą šeimos gyvenimą. "Tavo Vaikas" siekia būti būtent toks pagalbininkas - patikimas informacijos šaltinis, teikiantis naudingus patarimus, rekomendacijas ir įžvalgas. TavoVaikas.lt - tai portalas skirtas šeimoms, besidominčioms vaikų auginimu, šeimos santykiais, sveikata, ugdymu, psichologija ir laisvalaikiu. Mūsų skaitytojai - būsimi ir esami tėvai, seneliai, globėjai bei visi, kuriems svarbi vaikų gerovė ir darnus šeimos gyvenimas. Mūsų tikslas - padėti tėvams auginti sveikus, laimingus ir savimi pasitikinčius vaikus.
Kas Yra "Tavo Vaikas"?
"Tavo Vaikas" yra žurnalas, skirtas suaugusiesiems (tėvams apie vaikus), auginantiems vaikus nuo gimimo iki paauglystės. Nuo 1992 m. leidžiamas žurnalas apima platų temų spektrą - nuo kūdikių priežiūros ir mitybos iki vaikų psichologijos, ugdymo ir sveikatos. Žurnalas remiasi moksliniais tyrimais, ekspertų nuomone ir praktine patirtimi, siekdamas pateikti patikimą ir aktualią informaciją.