Pavasaris - tai metas, kai gamta atgyja, o sparnuočiai pradeda ruoštis veisimuisi. Šis laikotarpis svarbus ne tik ornitologams, bet ir kiekvienam gamtos mylėtojui. Juodasis strazdas (Turdus merula) yra vienas dažniausiai Lietuvoje sutinkamų paukščių, tad jo veisimosi ciklas ypač įdomus. Šiame straipsnyje apžvelgsime juodojo strazdo kiaušinius, lizdus, perėjimo ypatumus ir kitus svarbius šio paukščio gyvenimo aspektus.
Juodojo strazdo paplitimas ir buveinė
Juodieji strazdai paplitę visuose kultūriniuose kraštovaizdžiuose - soduose, parkuose, aikštėse, miestuose, kur gausu medžių, ir sodybose. Jie puikiai prisitaikę prie gyvenimo žmogaus kaimynystėje, o tai patvirtina jų sinantropizavimasis, stebimas jau beveik dvidešimt metų. Šie paukščiai aptinkami Europoje nuo Atlanto pakrantės iki Uralo, taip pat Azijoje ir Šiaurės Vakarų Afrikoje. Lietuvoje juodieji strazdai peri visoje teritorijoje, tiek dideliuose miškuose, tiek ir laukų apsuptose giraitėse.
Lizdo įrengimas ir kiaušinių dėjimas
Juodieji strazdai lizdus krauna neaukštai medžiuose, krūmuose, vijokliniuose augaluose prie sienų, pastatų išorėje ar net viduje. Lizdas yra didelis puodelis, sukrautas iš sausų žolės stiebų ir smulkių šakelių, pripildytas purvo ir išklotas smulkiomis žolėmis bei stiebais. Lizdo aukštis dažniausiai būna 0,5-15 m nuo žemės, bet dažniausiai iki 4 m.
Strazdai deda 2-6 kiaušinius, dažniausiai 3-4. Kiaušiniai yra šviesiai žalsvai mėlyni su šviesiai rausvai rudomis dėmėmis. Patelė peri kiaušinius 10-19 dienų, vidutiniškai 13 dienų. Jaunikliai lizde išbūna 13-14 dienų, o po išsiritimo dar apie 20 dienų priklauso nuo tėvų.
Veisimosi ypatumai
Juodieji strazdai per vasarą išveda iki trijų vadų jauniklių. Ruošiantis naujai vadai, tėvai pradeda ruošti lizdą dar gegužės mėnesį, kai strazdžiukai iš pirmos vados būna vos išsiritę. Kartais kiaušiniai į naują lizdą dedami tą pačią dieną, kai paaugę jaunikliai palieka senąjį lizdą.
Taip pat skaitykite: Rizika vartojant juodąjį ridiką nėštumo metu
Juodojo strazdo elgesys ir giedojimas
Juodieji strazdai aktyviausi dieną, o ypač mėgsta giedoti vakarais ir rytais. Patinai gieda medžių viršūnėse, taip žymėdami savo teritoriją ir viliodami pateles. Jų giedojimas yra melodingas ir sodrus, o garsios giesmės girdimos nuo kovo iki liepos mėnesio.
Miestuose juodieji strazdai dažnai pradeda giedoti anksčiau nei jų giminaičiai, gyvenantys parkuose ar miškuose. Tai gali būti susiję su dirbtiniu apšvietimu ir triukšmu, kurie veikia paukščių biologinius laikrodžius. Tyrimai rodo, kad triukšmas ir apšvietimas gali paveikti kiaušinių dėjimo ir čiulbėjimo laiką.
Juodojo strazdo apsauga
Juodasis strazdas nėra globaliai nykstanti rūšis, tačiau svarbu rūpintis jų buveinėmis ir vengti trikdyti jų ramybę veisimosi metu. Pastebėjus strazdo lizdą, reikėtų tik akies krašteliu žvilgtelėti ir pasižymėti kiaušinių ar jauniklių skaičių, jų išsivystymą, lizdo suradimo datą, vietovę ir buveinę. Tokie duomenys svarbūs ornitologiniams tyrimams ir padeda geriau pažinti šių paukščių gyvenimą.
Juodojo strazdo išvaizda
Juodasis strazdas yra didesnis už varnėną ir turi ilgą uodegą. Patinas yra juodas, su oranžiškai geltonu snapu ir rudomis kojomis bei rainelėmis. Patelės viršutinė kūno pusė yra šviesiai ruda, gerklė šviesesnė ir dėmėta, o snapas tamsiai rudas. Jaunikliai yra rausvai rudi, ryškiai dėmėti, su nešvariai gelsvai rudu snapu.
Juodojo strazdo mityba
Juodieji strazdai minta bestuburiais, uogomis ir augalų sėklomis. Jų mityba priklauso nuo metų sezono.
Taip pat skaitykite: Juodojo Mėnulio interpretacija pagal datą
Juodojo strazdo giedojimo įtaka
Juodojo strazdo giedojimas yra vienas svarbiausių patino patrauklumo požymių. Patinai anksčiausiai pradeda čiulbėti poravimosi metu, siekdami privilioti pateles, saugoti teritoriją ir ginti ją nuo konkurentų.
Juodojo strazdo gyvenimo trukmė
Seniausias žinomas juodasis strazdas, remiantis žiedavimo duomenimis, gyveno 21 metus ir 10 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Juodasis riešutas vaikams: nauda ir tyrimai