Įvadas
Ankstyvasis amžius yra itin svarbus vaiko vystymosi etapas, kuomet formuojasi pagrindiniai įgūdžiai ir gebėjimai. Šiuolaikiniai darželiai nebėra vien tik vietos, kur vaikai praleidžia dieną, valgo ir miega. Tai erdvės, kuriose vaikai mokosi bendrauti, dalintis, tyrinėti, kurti ir tapti savarankiški. Vienas iš svarbiausių elementų, padedančių vaikams ugdyti šiuos įgūdžius, yra judrieji žaidimai. Šiame straipsnyje aptarsime judriųjų žaidimų naudą ankstyvojo amžiaus vaikams, atsižvelgiant į įvairius vystymosi aspektus.
Emocinė Ir Socialinė Raida
Vaikai, lankydami darželį kasdien, turi daug laiko bendrauti su savo bendraamžiais ir kitais suaugusiaisiais, o tai spartina jų socialinių bei emocinių įgūdžių formavimąsi. Vaikas mokosi save suvokti kaip bendruomenės narį ir derinti savo poreikius su kitų poreikiais.
Mokymasis Dalintis, Laukti Savo Eilės, Spręsti Konfliktus
Kur daug vaikų, ten atsiranda ir įvairių situacijų, kuriose reikia išmokti dalintis žaislais, priemonėmis, mokytojų dėmesiu bei palaukti savo eilės. Tokios patirtys vaikus moko kantrybės, pagarbaus bendravimo, taisyklių laikymosi bei kompromisų ieškojimo. Įvairių konfliktinių situacijų sprendimas su mokytojų įsikišimu ugdo vaikų gebėjimą parodyti ir išsakyti savo poreikius mandagiai, maloniai, be agresijos ir pykčio bei kartu rasti sprendimą ir įgyti vertingos patirties.
Gebėjimas Atpažinti Ir Įvardinti Emocijas
Vaikai darželyje nuo mažų dienų mokosi pažinti ir suprasti emocijas bei jausmus. Jie susipažįsta su plačiu emocijų spektru, kada kokias emocijas jaučia, mokosi jas parodyti bei priimti draugo emocijas, mokosi empatijos. Per įvairias edukacines veiklas jie lavina savo emocinį raštingumą, o tai padeda geriau suprasti tiek save, tiek kitus. Toks įgūdis yra svarbus ne tik vaikystėje, bet ir visą gyvenimą. Aišku, pačioje pradžioje, kol vaikas dar tik adaptuojasi darželyje, gali namuose prasidėti įvairūs pykčio protrūkiai, irzlumas, verksmai, mušimasis, nes taip vaikai pagal savo amžių ir galimybes mokosi susidoroti su stresu, nerimu bei nauju pokyčiu, kad reikia atsiskirti nuo tėvų. Tokiais atvejais reikia būti šalia vaiko, jį palaikyti, jam padėti ir kartu pamažu įveikti šį naują visos šeimos iššūkį bei emocinį išbandymą.
Draugystės Kūrimas, Pasitikėjimo Suaugusiaisiais Ugdymas
Darželyje gimsta pirmosios draugystės. Būdami būryje vaikų jie mokosi kurti draugystes, patirti žaidimo kartu džiaugsmą, mokosi bendradarbiauti. Vaikai mato, kad kiti vaikai ir suaugusieji gali būti tarsi saugus uostas, į kuriuos galima kreiptis pagalbos, draugauti ar pasidalinti savo džiaugsmais.
Taip pat skaitykite: Idėjos Kalėdoms su vaikais
Kalba Ir Komunikacija
Darželio lankymas nuo ankstyvojo amžiaus suteikia vaikui nuolatinę kalbinę aplinką, kurioje jis ne tik girdi, bet ir pats greičiau pradeda kalbėti. Mokytojai sąmoningai skatina vaikus kalbėti, klausytis, dalintis mintimis, dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina vaikų kalbos raidą bei padeda formuotis stipriems komunikacijos įgūdžiams.
Žodyno Turtinimas Per Kasdienes Veiklas, Pasakas, Dainas
Kiekviena diena darželyje pilna žodžių, garsų, naujų sąvokų - nuo daiktų pavadinimų iki jausmų apibūdinimų. Knygų ir pasakų skaitymas, vaidinimai, eilėraščiai, pirštų dainelės, liežuvėlio mankštelės, dienos temos aptarimas, klausimų kėlimas ir atsakymai padeda jiems lengvai įsiminti naujus žodžius. Vaikai kartais gali būti pasyvūs dalyviai veiklose, tačiau jie tarsi radijo režimu nuolatos girdi, įsimena ir taip mokosi.
Mokymasis Aišškiai Reikšti Mintis Ir Klausytis Kitų
Vaikai per Ryto ratą, lavinamąsias veiklas yra skatinami reikšti savo mintis, pasakoti, kelti hipotezes (pavyzdžiui, parsineštas iš lauko medžio lapas nuskęs vandenyje ar plūduriuos), atsakyti į klausimus bei žaisti vaidmeninius žaidimus. Tai ugdo vaikų gebėjimą reikšti savo mintis, lavina klausymosi, dėmesio ir pagarbaus bendravimo įgūdžius.
Ankstyvas Skaitymo Ir Rašymo Gebėjimų Formavimas (Raidžių Atpažinimas, Rimuotės, Liežuvėlio Mankštelės, Garsų Skyrimas)
Darželyje organizuojamos žaismingos ir įtraukiančios veiklos, kurios per žaidimą supažindina vaikus su raidėmis, garsais, skaičiais, formomis. Vaikai mokosi susieti garsinę informaciją su vaizdine informacija. Įvairios dėmesio sukaupimo ir pirštukų miklinimo veiklos lavina vaikų smulkiosios motorikos gebėjimus, o tai glaudžiai susiję su kalbos raida.
Pažinimas Ir Kūrybiškumas
Darželyje mokytojos vaikus nuolat skatina tyrinėti, klausti ir atrasti. Ugdomoji darželio aplinka yra tarsi trečiasis mokytojas, kuri savo pritaikomumu, įvairiapusiškumu ir priemonių gausa skatina vaikų smalsumą, kūrybiškumą, norą tyrinėti, pažinti, atrasti, sužinoti, mąstyti ir kurti.
Taip pat skaitykite: Linksmi piešimo žaidimai
Eksperimentavimas, Tyrinėjimas, Konstravimas
Per paprastus eksperimentus su vandeniu, smėliu, spalvomis, gamtinėmis medžiagomis vaikai per žaidimą mokosi, susipažįsta su juos supančiu pasauliu, įgauna naujų žinių ir patirties, mokosi kurti, ieškoti, bandyti.
Problemų Sprendimas Per Žaidimus
Įvairių patyriminių veiklų metu vaikai susiduria su situacijomis, kurios reikalauja rasti sprendimą, - kaip pastatyti tvirtą bokštą ar tiltą, kaip rasti kelią iš taško A į tašką B. Tokios patirtys lavina vaikų kritinį, probleminį mąstymą, nepavykus iš pirmo karto bandyti iš naujo.
Kūrybinė Išraiška Per Meną, Muziką, Vaidybą
Piešimas su įvairiomis priemonėmis, lipdymas, šokis, dainavimas ir vaidybiniai žaidimai leidžia vaikams atsiskleisti ir išreikšti savo mintis ir jausmus net ir tada, kai jie dar negali jų perteikti žodžiais. Kūrybinė, meninė veikla stiprina vaikų vaizduotę, kūrybiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Fizinė Raida
Darželyje vaikai kasdien turi įvairių judėjimo, koordinacijos ir fizinės ištvermės lavinimo pratimų. Aktyvūs žaidimai, sportinės užduotys ir kasdieniai įpročiai padeda vaikams augti stipriems, judriems ir sveikiems.
Smulkiosios Motorikos Vystymas
Tokios veiklos, kaip piešimas, lipdymas, statymas, dėliojimas, vėrimas, konstravimas, karpymas žirklėmis, sagų užsegimas, smulkių priemonių rūšiavimas, skatina vaikų rankų judesių tikslumą, pirštų miklumą, akių-rankų koordinaciją ir stiprina smulkiuosius rankos raumenis. Kaip žinia, gerai išlavinta smulkioji motorika tiesiogiai prisideda prie vaikų sklandžios kalbos lavinimo bei jų pasirengimo rašyti.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti vaiko dėmesį
Stambiosios Motorikos Ugdymas
Įvairi sportinė veikla darželyje, tokia kaip lipimas, bėgimas, žaidimai su kamuoliu, įvairios kliūtys, trasos, judrieji žaidimai, komandiniai žaidimai, mankštos, šokiai, kamuolio spardymas ar mėtymas, skatina vaikų judesių koordinaciją, vikrumą, geresnį erdvinį suvokimą, fizinį aktyvumą, fizinę vaikų raidą, lavina viso kūno raumenyną, koordinaciją, pusiausvyrą bei bendrą fizinę ištvermę. Tokie įgūdžiai svarbūs ne tik sportinei veiklai, bet ir kasdieniam savarankiškam judėjimui.
Savarankiškumo Ir Atsakomybės Ugdymas
Darželis suteikia vaikui galimybę kasdien tapti vis savarankiškesniam, vaikai greitai perima pavyzdį ir mokosi vieni iš kitų (pavyzdžiui, darželyje greičiau vaikai išmoksta savarankiškai valgyti su įrankiais, sėstis ant puoduko) bei ugdo gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Rutinos Laikymasis
Darželyje įprastai laikomasi aiškios dienotvarkės - miego, valgymo, veiklų ritmas padeda vaikui jaustis saugiai ir ugdo gebėjimą planuoti bei prisitaikyti. Laikydamiesi aiškios dienotvarkės (valgymas, miegas, veiklos), vaikai pripranta prie ritmiškos struktūros, tai padeda orientuotis laike, jaustis saugiai.
Paprastų Užduočių Atlikimas Savarankiškai
Vaikai darželyje mokosi patys apsirengti ir nusirengti, nueiti į tualetą, po savęs susitvarkyti, rūpintis savo daiktais ir žaislais. Tokie paprasti, bet nuolat kartojami veiksmai ugdo atsakomybę, tvarkingumą ir savarankiškumą.
Pasitikėjimas Savo Jėgomis
Kai vaikas pamato, kad mokytoja juo pasitiki, jis geba įvairias užduotis atlikti be pagalbos, jis įgauna pasitikėjimo savo jėgomis, tampa drąsesnis veikti.
Ankstyva Pagalba, Jei Yra Vystymosi Sunkumų
Darželio aplinka suteikia galimybę laiku pastebėti, jei vaiko raida vyksta lėčiau, nei tikėtasi, bei užtikrinti reikiamą pagalbą. Ankstyvas pastebėjimas ypač svarbus, nes kuo anksčiau suteikiama vaikui reikalinga pagalba ir rekomendacijos, tuo didesnė tikimybė sėkmingai įveikti ar sumažinti vaikui kylančius sunkumus.
Mokytojų Ir Įvairių Specialistų (Logopedų, Psichologų) Įsitraukimas, Pastebėjus Kalbos, Socialinių Ar Kitų Įgūdžių Vėlavimą
Mokytojai, kasdien bendraudami su vaikais, gali greitai pastebėti net menkiausius kalbos, bendravimo, elgesio ar motorikos vystymosi skirtumus nuo įprastos vaiko raidos. Esant poreikiui, jie gali pasiūlyti kreiptis į specialistus, kad būtų suteikta reikiama profesionali pagalba.
Individualizuotas Ugdymas
Vaikui, turinčiam ypatingų poreikių, pagal rekomendacijas yra sudaromas pritaikytas ugdymo planas - parenkamos atitinkamos užduotys, mokymo metodai ir tempas. Tokiu būdu jis gali pasiekti geriausių rezultatų, jaustis įtrauktas ir vertinamas.
Bendradarbiavimas Su Šeima
Darželis yra partneris, o ne šeimos pakaitalas vaiko ugdyme. Sėkmingas vaiko ugdymas vyksta tuomet, kai mokytojai bendradarbiauja su tėvais, ir vaiko ugdymas bei jo svarbiausių gebėjimų lavinimas pratęsiamas ir namuose. Iš tėvų tenka išgirsti, kad tinkamų įgūdžių vaikas išmoksta namuose, o būdamas darželyje išmoko kandžiotis, stumdytis, atsikalbinėti ar panašiai. To išvengti neįmanoma, nes kiekvienas vaikas į darželį ateina su savo patirtimi, auklėjimo modeliais, tad vaikai greitai vieni iš kitų mokosi tiek teigiamo, tiek neigiamo elgesio pavyzdžių. Darželis ne pakeičia, o papildo šeimos ugdymą.
Šeimos Vertės Ir Tradicijos
Mokytojai visuomet atsižvelgia į šeimos vertybes, tradicijas bei auklėjimo stilių ir pritaiko ugdymo metodus taip, kad jie papildytų namuose ugdomus įgūdžius. Tai padeda vaikui jaustis saugiai ir išlaikyti tęstinumą.
Reguliarus Ryšys Tarp Mokytojų Ir Tėvų
Nuolatinis tėvų ir mokytojų bendravimas leidžia dalintis aktualia informacija apie vaiko pasiekimus, poreikius ir galimus iššūkius. Tokiu būdu tėvai ir mokytojai gali kartu priimti sprendimus ir teikti vieningą pagalbą vaikui.
Judrieji Žaidimai: Fizinis Aktyvumas Ir Sveikata
Šiandien daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą. Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi: ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Žaidžiant judriuosius žaidimus vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų vieta su pažymėtomis ribomis, įvairiais atributais. Jeigu tokios vietos nėra, patalpoje arba lauke reikia ją pažymėti linijomis, kitais orientyrais. Šalia priemonės ir žaislai. Sudominti vaikus judriaisiais žaidimais - suaugusiajam reikia būti sumaniam ir išradingam. Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt. Derinti motorikos, sensorikos, jutiminės integracijos, vizualumo - erdvės ir suvokimo motorikos pratimus. Prisitaikyti prie vaiko išsivystymo lygio ir domėtis jo interesais. Atverkite bendravimo ciklus ir juos užverkite (t.y. Žaidžiant judriuosius žaidimus patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė.
Kompleksinė Mankšta
Ši kompleksinė mankštos programa yra skirta ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, siekiant palaikyti jų fizinį aktyvumą ir saugoti, palaikyti bei gerinti regėjimą, kartu siekiant vaikus apmokyti ir savarankiškai atlikinėti šią mankštą. Bendras šios kompleksinės mankštos atlikimo laikas apie 6 - 7 min. Mankštą rekomenduojama atlikinėti bent du kartus per dieną. Fizinę mankštą sudaro 4 pratimai. Jų atlikimo trukmė apie 3 - 3,5 minučių.
Rytinė Mankšta
Rytinė mankšta - vienas pirmųjų vaiko dienos rėžimo elementų darželyje. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą. Žodžiu, suteikia vaikui normalų gyvybinį tonusą ir padeda jį išlaikyti visą dieną. Mankšta lavina vaikų dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo atkaklumą. Taigi, mano nuomone, sportas reikalingas ne tik kūno, bet ir sielos sveikatai palaikyti. O rytinė mankšta yra natūralus organizmo žadintuvas. Tai vienas geriausių rytinės mankštos privalumų. Pastebėta, kad mankštos metu sutartinai atlikdami fizinius pratimus, labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs - suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama lygi, žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai. Vaikai atliko bazinius mankštos pratimus, ritminius judesius. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Mankšta reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką. Ankstyvojo amžiaus vaikų rytinėje mankštoje įgyvendinami šie tikslai: stiprinama sveikata, užtikrinamas taisyklingas fizinis vystymasis, grūdinamas organizmas; mokoma atlikti tam tikrus veiksmus, formuojami kasdieniame gyvenime reikalingų judesių įgūdžiai, vystomos judėjimo savybės; ugdomas vaiko aktyvumas, ryžtingumas, dėmesys, savarankiškumas ir kiti teigiami charakterio bruožai; vaikams suteikiama emocinio pasitikėjimo; vaikai organizuojami būsimiems žaidimams, pratyboms ir kitai dienotvarkėje numatytai veiklai. Siekiant stiprinti vaikų sveikatą ir grūdinti jų organizmą, lopšelio-darželio auklėtojos, esant geram orui, kviečia vaikus dalyvauti rytinėje mankštoje lauke. Atliekami baziniai mankštos pratimai. Vaikams labai patinka dūkti pagal smagią muziką ir atkartoti judesius. Vaikų sveikatai ypatingai svarbus sveikos gyvensenos elementas yra fizinis aktyvumas. Būtina siekti, kad aktyvus gyvenimo būdas, judėjimo skatinimas būtų diegiamas jau ankstyvajame amžiuje, kad vėliau, vyresniame amžiuje jis galėtų išvengti įvairių susirgimų. Vaiko fizinis lavinimas, sportavimas padeda formuoti tinkamas nuostatas į fizinį aktyvumą, ir jis augdamas, bręsdamas toliau tęsia sportinę, aktyvią fizinę veiklą. Gaudamas optimalų fizinį krūvį, gyvendamas pagal sveikos gyvensenos principus, vaikas tinkamai vystosi fizinės ir psichinės sveikatos prasme. Be to, tai padeda vykdyti įvairių susirgimų bei traumų prevenciją, tobulinti kūno motoriką, gydyti judesiu, vykdyti reabilitacijos priemones. Efektyviausiai judėjimą skatina judrieji žaidimai, todėl auklėtoja žaidimus turėtų parinkti, kad jie lavintų judesius: reikia mokyti peržengti kliūtis, eiti suoleliu, laipioti švediška sienele, pralįsti ištempta virvute.
Fizinio Aktyvumo Formos Darželyje Ir Mokykloje
Fizinio aktyvumo formos darželyje ir mokykloje galėtų būti šios: rytinė mankšta, judrieji žaidimai, sportiniai ir šokių būreliai, žygiai, varžybos, iškylos, kūno kultūros pamokos, aktyvi veikla per pertraukas ir t.t.
Psichologinė Gerovė: Stiprus Emocinis Pagrindas
Fizinis aktyvumas glaudžiai susijęs su psichologine gerove. Sportuojantys vaikai patiria natūralų endorfinų išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. Reguliarios treniruotės ugdo savidiscipliną ir atkaklumą. Vaikas mokosi, kad norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulėti, kartais pakentėti ir įdėti daug pastangų. Sportas taip pat moko vaikus priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Jie išmoksta džiaugtis pasiekimais, bet taip pat susitaikyti su nesėkmėmis ir iš jų mokytis. Be to, treniruotės gali būti puikus būdas vaikams išreikšti save ir atrasti savo stiprybes. Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai - gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Taip pat sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos.
Socialiniai Įgūdžiai: Bendradarbiavimas Ir Pagarba
Komandinės sporto šakos - krepšinis, futbolas, tinklinis - ugdo bendradarbiavimo įgūdžius. Treniruotės skatina socialinę integraciją ir padeda vaikams užmegzti naujus ryšius už mokyklos ribų. Tai ypač naudinga drovesniems vaikams, kuriems kartais sunku užmegzti pokalbį klasėje. Vaikai taip pat išmoksta efektyviau komunikuoti - perteikti savo mintis, išklausyti kitus, duoti ir priimti grįžtamąjį ryšį. Šie įgūdžiai labai vertinami ir suaugusiųjų pasaulyje. Sportas moko empatiją ir pagarbą kitiems - tiek komandos draugams, tiek varžovams. Kai jūsų vaikai sportuoja, jie dalyvauja realioje socialinėje veikloje. Kadangi jiems reikia reguliariai bendrauti tiek su komandos draugais, tiek su treneriais, jūsų vaikai neišvengiamai tobulės ir tobulins savo socialinius įgūdžius. Sporto veikla vaikams suteikia galimybę integruotis į bendruomenę. Jie gali dalyvauti sporto klubuose, komandinėse varžybose arba mokyklos sporto komandose. Komandinis sportas veikia tik tuo metu, jei visi komandos nariai dirba kartu siekdami bendro tikslo - nesvarbu, ar tikslas būtų laimėti čempionatą, ar tiesiog laimėti kitas rungtynes. Reguliariai treniruodamiesi ir rungtyniaudami su kitomis komandomis vaikai išmoks kaip padrąsinti vieni kitus ir dirbti kartu, kad pasiektų bendrą komandinį tikslą. Yra labai įprasta, kad buvę komandos nariai palaiko ryšį vienas su kitu netgi po ilgo laiko, kai baigia sportuoti. Kaip komandos narys, visus metus vaikas treniruojasi kartu su kitais ir tuo pačiu auga kartu. Kartu išgyvena sunkius ir gerus laikus, ir tokį ryšį yra labai sunku nutraukti. Jūsų vaiko komandos nariai tampa antrąja šeima ir žmonėmis, kurie visada palaikys juos, kad ir kas nutiktų.
Moksliniai Tyrimai: Patvirtinta Nauda
Moksliniai tyrimai patvirtina daugelį teigiamų treniruočių aspektų vaikų vystymosi procese. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad 5-17 metų vaikai kasdien turėtų užsiimti vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo veikla bent 60 minučių. Lietuvos sporto universiteto atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, kurie reguliariai dalyvauja organizuotose sportinėse veiklose, pasižymi geresne koncentracija mokykloje, aukštesniais akademiniais pasiekimais ir geresne psichologine savijauta. Vaikų psichologai pabrėžia, kad sportas suteikia vaikams saugią erdvę, kurioje jie gali išbandyti savo ribas, patirti ir sėkmę, ir nesėkmę, ir taip ugdyti emocinį atsparumą. Pediatrai atkreipia dėmesį į specializacijos amžių - daugelis ekspertų sutinka, kad ankstyvoji specializacija vienoje sporto šakoje (iki 12-14 metų) gali padidinti traumų riziką ir prisidėti prie ankstyvojo perdegimo. Įdomu tai, kad tyrimai taip pat rodo, jog sportas padeda gerinti vaikų miego kokybę. Lietuvos kūno kultūros akademijos specialistai pabrėžia, kad labai svarbu suderinti sportinę veiklą su vaiko raidos etapu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas knygoje „Klauskite daktaro“ rašo, judėjimas, ko gero labiausiai sveikatinamai veikia mūsų smegenis. Jos veikia tik todėl, kad mes judame. Smegenys pasižymi neuroplastiškumu ir jos pačios gali keisti savo struktūrą, funkciją, tada kai kūnas juda. „Visi žino, kad atlikęs fizinius pratimus žmogus jaučiasi geriau, bet daug kam bus naujiena, kad pagerėja ir atmintis, dėmesio koncentracija, kūrybingumas, netgi tampame protingesni. Už atmintį atsakingos yra dvi hipokampo liaukos, išsidėstę po vieną kairiajame ir dešiniajame smegenų pusrutuliuose. Kuo hipokampas didesnės, tuo geresnė yra žmogaus atmintis. 100 eksperimento dalyvių buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė sparčiai vaikščiojo 3 kartus per savaitę po 40 minučių kiekvieną kartą, kad padidintų širdies ritmą. Antrasis tempimo pratimą atliko tiek pat laiko, tačiau dalyvio pulsas nepadidėjo. Po metų, išmatavus hipokampo dydį, tempimo pratimus atliekančių žmonių grupė sumažėjo 1,4 proc. Hipokampu vaikštančių žmonių grupė ne tik nesumažėjo, bet padidėjo apie 2 proc. „Tyrimo dalyviai ne tik padidino savo hipokampą, bet ir pagerėjo atmintis, kaip rodo įvairūs testai. Erdvinė atmintis - gebėjimas prisiminti naują aplinką ir padėtį erdvėje - ypač pagerėjo”, - rašoma knygoje. Fizinis aktyvumas skatina smegenų augimą stimuliuojančios medžiagos išsiskyrimą.
Sveikatos Specialistų Veikla Darželiuose
Darželiuose nuolat vykdomos įvairios veiklos, skirtos vaikų sveikatos stiprinimui ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui:
- Saugus elgesys gatvėje: Rugsėjo mėnesį specialistė papasakojo ir parodė pagrindinius kelio ženklus (pėsčiųjų perėją, šviesoforo signalą), kodėl svarbu prisisegti saugos diržą ir tamsiu paros metu turėti atšvaitą. Kartu su vaikais aptarė pavojingas situacijas ir diskutavo kaip reikėtų saugiai elgtis gatvėje, kad neįvyktų nelaimingi atsitikimai.
- Triukšmo poveikis: Balandžio mėnesį su vaikais kalbėta apie triukšmą, malonius ir nemalonius garsus bei jų skirtumus. Aptarta, kaip triukšmas veikia žmogaus sveikatą ir kaip nuo jo apsisaugoti.
- Rankų higiena: Kovo mėnesį vaikučius mokė rankų higienos taisyklių, prisiminė, kada reikia plauti rankas ir kartu atliko visus rankų plovimo judesius.
- Sveiki dantukai: Vasario mėnesį specialistė kartu su ugdytiniais pakartojo pagrindines taisykles, kurios yra būtinos norint turėti sveikus dantis.
- Sveikas maistas: Spalio mėnesį specialistė papasakojo, kodėl sveika valgyti vaisius ir daržoves, parodė maisto pasirinkimo piramidę.
- Emocijų pasaulis: Sausio mėnesį susipažinome su vienaragiu, diskutavome kodėl jo plaukų spalva pasikeičia keičiantis emocijai.
- Vandens svarba: Kovo 22-oji - Pasaulinė vandens diena. Užsiėmimų metu vaikai diskutavo apie vandens naudą žmogaus sveikatai, aptarė kam naudojamas vanduo, jo svarbą higienai, maudymuisi, rankų plovimui ir dantų valymui.
Šios veiklos padeda vaikams suprasti sveikos gyvensenos svarbą ir formuoti teisingus įpročius nuo mažens.
#
tags: #judrieji #zaidimai #ankstyvojo #amziaus #vaikams