Išnešioto Naujagimio Laikotarpis: Adaptacija Naujai Aplinkai

Nėštumas, trunkantis 38-40 savaičių (270-280 dienų), vainikuojamas naujagimio gimimu. Šis laikotarpis žymi didžiulį perėjimą kūdikiui, kurio organizmas turi prisitaikyti prie savarankiško funkcionavimo už gimdos ribų. Straipsnyje aptarsime išnešioto naujagimio ypatumus, adaptacijos procesus ir priežiūros aspektus.

Naujagimystės Apibrėžimas ir Vertinimas

Naujagimystė - tai pirmosios 4 savaitės (28 dienos) po gimimo, adaptacinis laikotarpis, kurio metu naujagimis prisitaiko prie naujos aplinkos sąlygų. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsižvelgti į naujagimio pažeidžiamumą. Naujagimis vertinamas pagal gestacinį amžių, kuris skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos iki gimimo. Pagal gestacinį amžių naujagimiai skirstomi į neišnešiotus (mažiau nei 259 dienos), išnešiotus (259-293 dienos) ir pernešiotus (daugiau nei 294 dienos). Taip pat svarbi gimimo masė: normali (daugiau nei 2500 g), maža (mažiau nei 2500 g), labai maža (mažiau nei 1500 g) ir itin maža (mažiau nei 1000 g).

Išnešioto Naujagimio Charakteristika

Laiku gimęs naujagimis vidutiniškai sveria 3200-3500 g, jo ūgis apie 50 cm. Sveikas išnešiotas naujagimis turi poodžio riebalų sankaupų skruostų, nosies, sprando (kaklas atrodo trumpas), dilbių srityse. Oda rausva, švelni, dėl spaudimo gimdant naujagimio kūne gali būti gimdymo dėmių (kai kurios išnyksta greitai, kitos pastebimos iki kelerių metų, paryškėja verkiant, karščiuojant), prakaito liaukos nepakankamai išsivysčiusios.

Naujagimis kvėpuoja 35-45 kartus per minutę, jo širdis plaka 120-140 kartų per minutę. Daugiausia laiko naujagimis miega (apie 20 valandų per parą), atsibunda dėl alkio, skausmo, šalčio ar kitų nemalonių pojūčių. Naujagimio galva, palyginti su kūnu, neproporcingai didelė, plika arba apaugusi švelniais plaukeliais, su momenėliais, kaklo raumenys silpni, nosis, kartais kakta, smakras būna nusėti mažyčiais baltais taškeliais - užsikimšusiomis riebalinėmis liaukomis, kurie savaime išnyksta per kelias savaites. Plaštakos ir pėdos dažnai vėsios, net melsvokos dėl silpnesnės kraujotakos, tamsesnės negu kūnas. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos (rainelės pigmentinės ląstelės nepakankamai išsivysčiusios), dar aiškiai nemato, bet užsimerkia nuo ryškios šviesos, į objektus žvilgsnio nesutelkia. Ramiai gulinčio naujagimio rankos ir kojos sulenktos, plaštakos sugniaužtos (vadinamoji fleksinė poza). Rengiant naujagimį gali drebėti galūnės, smakras.

Naujagimių Refleksai

Naujagimiui būdingi tam tikri refleksai, kurie rodo neurologinę raidą:

Taip pat skaitykite: Naujagimio priežiūros ypatumai

  • Ieškojimo refleksas: palietus lūpų kampą, naujagimis suka galvą ir žiojasi.
  • Čiulpimo refleksas: palietus gomurį, naujagimis čiulpia įkištą krūtį ar pirštą.
  • Moro refleksas: iki 5-6 mėnesių išliekantis stresinis refleksas, kai išsigandus garso ar staigaus judesio naujagimis išskečia rankas į šonus, paskui apglėbia save.
  • Toninis kaklo refleksas: galvą pasukus į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta (fechtuotojo poza); išlieka iki 6-7 mėnesių.
  • Griebimo refleksas: palietus delną, pirštai susigniaužia į kumštį; išlieka iki 2 mėnesių.
  • Babinskio refleksas: pabraukus padą, išsiskleidžia pirštukai; išlieka iki 2 metų.
  • Žingsniavimo refleksas: laikant už pažastų ir atrėmus padus į stalą, naujagimis žingsniuoja.

Naujagimio Fiziologinės Ypatybės

Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias 3 paras mažai šlapinasi, kartais šlapimas būna oranžinės spalvos (dėl šlapimo rūgšties kristalų), vėliau - 15-20 kartų per parą, tuštinasi iš pradžių mekonijumi, vėliau košės pavidalo išmatomis 4-7 kartus per parą (dažniausiai po kiekvieno maitinimo). 80-90 % naujagimių pirmąją ar antrąją gyvenimo savaitę oda ir gleivinės šiek tiek pagelsta (fiziologinė gelta). Pirmomis paromis po gimimo naujagimio kūno masė sumažėja apie 10 % (fiziologinio svorio kritimas) per 2 savaites kūno masė pasiekia gimimo masę. Virkštelės liekana nukrinta po 5-7 dienų, bamba užgyja po 12-14 dienų. 3-7 dieną 2/3 naujagimių dėl motinos estrogenų poveikio paburksta krūtys, mergaitėms iš makšties skiriasi baltos gleivės). Sveikas naujagimis, kai nemiega, įnirtingai spardosi. Gulėdamas ant pilvo jis pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankas prie veido. Pajutęs, kad padui yra į ką atsispirti, jis trukčiojamais judesiais ant slidaus pagrindo šliaužia į priekį, o galvą netvirtai kilsteli ir didelėmis pastangomis pakreipia į kitą pusę. Naujagimis negali sėdėti, tiesiai laikyti galvos (ji virsta į vieną ar kitą pusę), jos pakelti gulėdamas ant pilvo. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas: jis nurimsta paimtas ant rankų, priglaustas prie krūties, išskyrus, kai yra alkanas arba jam skauda. Sveikas naujagimis bet kokį nepasitenkinimą reiškia kuo garsiau rėkdamas.

Adaptacija Prie Naujos Aplinkos

Tik ką gimęs naujagimis patenka į visiškai naują aplinką. Jo organizmas prisitaiko prie aplinkos sąlygų: pradeda funkcionuoti kvėpavimo sistema, persitvarko širdies darbas, formuojasi savarankiška termoreguliacija, adaptuojasi virškinimo traktas ir t. t.

Kvėpavimo sistemos adaptacija

Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio (apie 40 ml/kg). Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka 20-80 ml oro. Naujagimiui gimstant, gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, ⅓ skysčio išspaudžiama į trachėją ir išteka pro burną bei nosį. ⅔ plaučių skysčio tūrio išsiskiria per limfos takus ir rezorbuojasi į plaučių kraujotaką. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka.

Širdies ir kraujotakos sistemos adaptacija

Kraujotaka per ovaliąją angą nutrūksta per pirmąsias valandas, kraujo nuosrūvis iš dešinės į kairę per 6 val. sumažėja nuo 90 proc. iki 20 proc. Daugeliui naujagimių ovalioji anga visiškai užsidaro tik 5-6 gyvenimo parą, o kai kurių lieka iš dalies atvira visą gyvenimą. Arterinis latakas pradeda užsidaryti praėjus 10-15 min. po gimimo. Per 8-48 val. jis nustoja funkcionuoti (po 24 val. jis būna užsidaręs 42 proc.; po 48 val. - 90 proc.; po 96 val. - beveik visiems naujagimiams). Visiškai anatomiškai latakas užanka per 3 savaites-3 mėnesius. Jo vietoje lieka arterinis raištis. Bambinės arterijos nustoja funkcionuoti praėjus 45 sek. po gimimo, bambinė vena - lėčiau.

Termoreguliacija

Pirmomis gyvenimo dienomis naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Naujagimis šilumą gaminasi cheminės termogenezės būdu, vykstant rudųjų riebalų lipolizei. Rudieji riebalai sudaro 5-8 proc. išnešioto naujagimio kūno svorio. Naujagimio poodinis riebalų sluoksnis yra plonas, kraujagyslės arti odos. Per 30-60 min. po gimimo naujagimio kūno temperatūra sumažėja 1,5-2 °C (naujagimio aplinkos temperatūra ↓ 12-15 °C). Labiausiai atvėsta naujagimio galūnės. Normali naujagimio temperatūra tiesiojoje žarnoje - 36,5-37,5 °C, pažastyje - 36-37 °C. Užsitęsusi hipotermija trukdo naujagimio adaptacijai. Dėl perkaitimo ir dehidratacijos 3-5 gyvenimo dieną gali prasidėti hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5-39 °C ir daugiau. Naujagimis tampa neramus, godžiai geria, gleivinė sausėja, didėja deguonies poreikis.

Taip pat skaitykite: Priežiūra nuo pat pradžių

Virškinimo sistemos adaptacija

Energijai gaminti naudojamos glikogeno atsargos, esančios kepenyse, nes pirmosiomis paromis iščiulpto pieno kiekis nekompensuoja pagrindinės naujagimio medžiagų apykaitos.

Naujagimio Oda ir Priežiūra

Naujagimių oda sudaryta iš epidermio ir dermos, tarp kurių yra silpnai išsivysčiusi, labai švelni pagrindinė plėvelė. Epidermio raginis sluoksnis labai plonas, todėl greit pažeidžiamas. Išmaudyto naujagimio negalima šluostyti rankšluosčiu. Jį reikia nusausinti pridedant prie kūnelio paklodę ar švelnų rankšluostį. Tuomet neužteršite naujagimio odos, neatsiras pūlinių. Naujagimis gimsta padengtas specialiu tepalu varškine mase, kuri intrauteriniu (gimdos) periodu apsaugo vaisių nuo odos maceracijos. Ji švelniai nuvaloma vata ir aliejumi. Tai paprastai atlieka gimdymo namų personalas.

Tik ką gimusio naujagimio oda būna blyškiai melsva, bet, jam pradėjus kvėpuoti, greit parausta ir vėliau pasidaro ryškiai raudona. Maždaug 2-3 dienų naujagimių oda pagelsta - tai fiziologinė naujagimių gelta. Ji išsivysto yrant raudoniesiems kraujo kūneliams - eritrocitams, kai, atsiradus savaiminiam kvėpavimui, jų perteklius jau nebereikalingas. Tuomet atsipalaidavusį bilirubiną kepenys nesuspėja paversti tulžimi, ir oda, akių junginės nusidažo gelsvai. Ši gelta nepavojinga, nors pirmą gyvenimo savaitę ji pamažu progresuoja, bet paprastai per 2 savaites pranyksta. Tik retai ji laikosi 3 savaites ir ilgiau. Daug rečiau atsiranda labai ryški gelta, kai nesutampa motinos ir kūdikio kraujo grupės, ypač kai neatitinka rezus faktorius (motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas). Tuomet išsivysto sunki gelta, pavojinga kūdikio sveikatai ir net gyvybei.

Odos priežiūros rekomendacijos

  • Veidas nuprausiamas steriliu vandeniu su vatos tamponėliu, nosies landos valomos esant reikalui.
  • Odos raukšlės ir delnai valomi vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai.
  • Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas.
  • Nuo iššutimų gelbėja oro vonios, higiena, sausa oda, dažnas sauskelnių keitimas.
  • Virkštelės bigė valoma vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu rytinės vizitacijos metu (gali būti valoma 1-2 kartus per dieną). Esant didelei kolonizacijos mikroorganizmais rizikai, rekomenduojama valyti 70° etilo alkoholiu. Virkštelė natūraliai sudžiūsta ir nukrinta per 1-3 savaites. Virkštelės bigę galima valyti vandeniu, fiziologiniu tirpalu arba 70° spiritu.

Naujagimio Apžiūra ir Tyrimai

➜ Naujagimio būklę vertina gimdymą prižiūrėjęs medikas. Pirmoji nuodugni naujagimio apžiūra turi įvykti per pirmąsias 24-48 val. po gimimo. Tai yra svarbu dėl to, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Naujagimiui esant sveikam, mama su naujagimiu gali būti išleidžiama namo praėjus 6 val. nuo gimdymo, tačiau dažniausiai išleidžiama po 2-3 parų. ➜ Naujagimio apžiūra vyksta kiekvieną rytą.

Apžiūros metu vertinama:

Taip pat skaitykite: Svorio augimo rekomendacijos naujagimiams

  • Spalva.
  • Oda.
  • Poza.
  • Galva: vertinamas simetriškumas, forma, kaukolės siūlės, momenėlis, priešgalvis, kefalohematoma, kaulų lūžiai. Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Didysis momenėlis apčiuopiamas (0,3-2 cm).
  • Veidas: stebimas simetriškumas, mimika. Dėl gimdymo kelias dienas gali būti paburkę akių vokai, kartais gali būti kraujosruvų akių junginėje, jos rezorbuojasi per 2 savaites. Apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimtų dantų, kurie dažniausiai iškrinta.
  • Kaklas: čiuopiami kaklo raumenys norint įvertinti, ar nėra kreivakaklystės, gūžio, cistų ir kt.
  • Krūtinės ląsta: svarbiausias vertinamas požymis yra simetriškumas.
  • Kvėpavimo sistema: stebimas kvėpavimo dažnis, pobūdis, ar nėra stenėjimo, apnėjos, kvėpavimo raumenų naudojimas, karkalai.
  • Širdies ir kraujotakos sistema: vertinamas širdies susitraukimų dažnis, ritmas, ūžesiai.
  • Virkštelė: turi būti dvi arterijos ir viena vena, esant vienai arterijai ir venai įtariama širdies, inkstų ar kitos ydos.
  • Bambutė.
  • Pilvas.
  • Lyties organai: vertinami vyriškieji ar moteriškieji lyties organai. Berniukams apčiuopiama, ar sėklidės kapšelyje, stebima varpos forma. Mergaitėms įvertinamos lytinės lūpos.
  • Išangės sritis: vertinama, ar nėra atrezijos (užakimo, nebuvimo), fistulių. Taip pat stebima išmatų spalva, kaip dažnai tuštinasi.
  • Kaulų ir sąnarių tyrimas: vertinamos galūnės, sąnariai, pėdų forma, stuburas ir jo vientisumas, išvarža, iškrypimas, sindaktilija (dviejų ar daugiau pirštų suaugimas), polidaktilija (daugiapirštystė), šlaunikaulio judesių apimtis klubo sąnariuose, ančiai, kaulų lūžiai. Stebima, ar rankos ir kojos vienodo ilgio. Išnešioto naujagimio rankų pirštų nagai siekia piršto viršūnę, net gali būti peraugę. Kojų pirštų nagai gali būti „įaugę“ į aplinkinius audinius.
  • Elgsena: Naujagimiui visiškai normalu žagsėti, čiaudėti. Pirmą mėnesį jie verkia apie 1,5 val. per parą, kad praneštų, jog nori valgyti, sušlapo sauskelnės, nepatogu, nori mamos artumo, pučia pilvą ir dėl kitokių priežasčių. Miegoti jiems normalu apie 17-18 val. per parą, bet ilgiau kaip 3-4 val.

Kraujo Tyrimas ir Vakcinacija

Kraujo tyrimui imama iš naujagimio kulno 2-5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau kaip praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo. chromatografinio popieriaus ir mėginys siunčiamas į Medicininės genetikos centrą. Nuo 2023 m. Šis tyrimas kompensuojamas PSDF lėšomis, tačiau, jei tėvai pageidauja, iš tų pačių kraujo lašelių gali būti atlikti mokami genetiniai tyrimai dar dė l 30 retų ligų. Svarbu šį tyrimą atlikti per pirmąją gyvenimo savaitę. Anksčiau diagnozavus ligą, galima pradėti gydymą.

Pirmosiomis valandomis (per 2 val.) po gimimo visiems naujagimiams rekomenduojama suleisti į raumenis ar sugirdyti vitamino K (fitomenadionas). Jei pasirenkama geriamoji dozė, tai ji turi būti kartojama po 3-7 dienų ir po 6 savaičių. Naujagimių akių tikrinimas - tai naujagimių (nuo 35 sav. Naujagimių kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas atliekamas išnešiotiems naujagimiams neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą (SpO2) ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu (pulsoksimetrija) naudojant registruojantį medicinos prietaisą pulsoksimetrą. BCG (tuberkuliozės) vakcina skiepijama 2-3 gyvenimo parą. Skiepijama į kairio žasto viršutinę išorinę sritį, į odą specialiais švirkštais ir adatomis. Skiepus atlieka tik specialiai išmokytas medicinos personalas. HB (hepatito B) vakcina skiepijama pirmą gyvenimo parą (per 24 val. po gimimo).

Dažnos Naujagimių Būklės

  • Fiziologinė gelta: dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje.
  • Baltieji spuogai (milium): 1-2 mm dydžio mazgeliai ant nosies, smakro, kaktos.
  • Toksinė eritema: netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre yra kietas, gelsvas išbėrimo elementas.
  • Mongolinės dėmės: netolygus pigmento pasiskirstymas.
  • Paburkusios krūtelės: dėl motinos estrogenų poveikio.
  • Deskvamcinis vulvovaginitas (mergaitėms): iš makšties skiriasi balkšvos gleivės, kartais šiek tiek pakraujuoja.
  • Oligurija: sumažėjęs šlapimo kiekis pirmosiomis valandomis po gimimo.
  • Proteinurija: baltymų kiekis šlapime dėl padidėjusio inkstų laidumo.

Motinos ir Naujagimio Pirmasis Kontaktas

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motina pradėtų žindyti naujagimį per pirmą valandą po gimimo. Jei naujagimio būklė yra nestabili, tai oda prie odos kontaktas turi įvykti tuomet, kai naujagimio būklė stabilizuojasi. Net ir ŽIV infekuotos motinos gali turėti fizinį kontaktą su naujagimiu. Gimus dvyniams taip pat galima įgyvendinti oda prie odos kontaktą: pirmą dvynį uždėti tėčiui ant krūtinės, o gimus antrajam abu perkelti ant mamos krūtinės.

Naujagimio Elgesio Fazės

Naujagimis pereina kelias elgesio fazes:

  • Verksmo fazė.
  • Atsipalaidavimo fazė.
  • Pabudimo fazė.
  • Aktyvumo fazė.
  • Poilsio fazė.
  • Šliaužimo fazė.
  • Susipažinimo fazė.
  • Čiulpimo fazė.
  • Miego fazė.

tags: #isnesiotas #naujagimis #laikotarpis #sam