Įvadas
Šiandieninė globali sistema patiria didžiulius pokyčius, kurie apima ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir politinius aspektus. Šie pokyčiai reikalauja esminės institucijų pertvarkos, kad būtų užtikrintas tvarus ir teisingas vystymasis. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai globalios pertvarkos iššūkiai ir galimos perspektyvos, siekiant sukurti atsparesnę ir įtraukesnę pasaulinę sistemą.
PVM Sistemos Modernizavimas ES
Europos Komisija siūlo priemones, skirtas modernizuoti ES pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą, panaudojant ir skatinant skaitmeninimą. Šios priemonės skirtos padidinti PVM sistemos efektyvumą įmonėms ir atsparumą sukčiavimui. 2020 m. valstybės narės prarado 93 mlrd. EUR PVM pajamų, o ketvirtadalis šių nuostolių tiesiogiai susijęs su sukčiavimu PVM, susijusiu su ES vidaus prekyba.
Skaitmeninis ataskaitų teikimas ir e. sąskaitų faktūrų išrašymas
Naujoji sistema įveda skaitmeninį ataskaitų teikimą tikruoju laiku PVM tikslais, kuris grindžiamas e. sąskaitų faktūrų išrašymu. Šios ataskaitos suteiks valstybėms narėms vertingos informacijos, reikalingos aktyviau kovoti su sukčiavimu PVM, ypač su karuseliniu sukčiavimu. Perėjimas prie e. sąskaitų faktūrų išrašymo padės sumažinti sukčiavimą PVM iki 11 mlrd. EUR per metus, o ES prekiautojų administracines ir reikalavimų laikymosi išlaidas per ateinančius dešimt metų kasmet mažins daugiau kaip 4,1 mlrd. EUR.
Platformų ekonomikos veiklos vykdytojų atsakomybė
Pagal naujas taisykles, platformų ekonominės veiklos vykdytojai tam tikruose sektoriuose taps atsakingi už PVM surinkimą ir pervedimą mokesčių administratoriams, kai to nedaro paslaugų teikėjai. Tai užtikrins vienodą metodą visose valstybėse narėse ir vienodesnes sąlygas internetinėms ir tradicinėms trumpalaikėms apgyvendinimo ir transporto paslaugoms.
PVM vieno langelio principas
Įmonėms, parduodančioms prekes ir paslaugas vartotojams kitoje valstybėje narėje, bus sudarytos sąlygos visoje ES registruotis PVM tikslais tik vieną kartą ir vykdyti savo PVM prievoles per vieną internetinį portalą viena kalba. Šis pokytis leis įmonėms, ypač MVĮ, sutaupyti apie 8,7 mlrd. EUR registracijos ir administracinių išlaidų per dešimt metų.
Taip pat skaitykite: Pertvarka Lietuvoje
Pasaulinės Ekonomikos Valdymas ir Nelygybė
Pasaulinę ekonomiką reglamentuojančios taisyklės yra sukurtos taip, kad turtas ir valdžia būtų sutelkta kelių žmonių rankose, o dauguma būtų palikta kovoti su nuskurdimu, perkėlimu ir nelaimėmis. 2021 m. Šiaurės pusrutulio šalys yra atsakingos už daugiau nei pusę visų pasaulyje istorijos bėgyje išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nors jų gyventojai sudaro tik 12 % pasaulio gyventojų. Turtingiausi 10 % pasaulio gyventojų yra atsakingi už beveik pusę visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų.
Klimato Krizės Poveikis
Klimato krizė turi poveikį visiems, ypač pasaulio pietuose gyvenantiems žmonėms, kurie yra mažiausiai atsakingi, tačiau labiausiai nukentėję. Iškastinio kuro pramonė kartu su vyriausybėmis toliau skatina iškastinio kuro plėtrą, o šie pelnai yra palaikomi mokesčių mokėtojų subsidijomis.
Militarizacija ir Autoritarizmas
Visur stiprėja militarizacija ir autoritarizmas. Vyriausybės griežtai malšina protestus, žurnalistai, aktyvistai ir piliečiai susiduria su bauginimu ar dar blogesniais dalykais. Akcininkai, pelnantys iš iškastinio kuro, kasybos, technologijų ir ginklų, yra daugiausia tie patys, susiję per fondų valdymo įmones. Šios krizės nėra izoliuotos - jos persipina, susilieja ir sustiprina viena kitą.
Gamtos Išteklių Eksploatavimas
Šiuolaikinėje kapitalistinėje ekonomikoje gamta yra suskaidyta, privatizuota ir netgi transformuota bei parduodama kaip finansinis turtas. Žemę kaupia turtingieji, o milijonai žmonių neturi žemės. Miškai kertami siekiant trumpalaikės naudos, atimant iš ateities kartų švarų orą ir biologinę įvairovę. Atmosfera sparčiai ir pernelyg greitai prisipildo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių gaminant ir vartojant iškastinį kurą bei naikinant natūralius anglies dioksido šaltinius.
Naujos Pasaulinės Institucijos
Po oficialaus kolonializmo atsirado naujos pasaulinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas, o vėliau ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO), kurios žadėjo vystymąsi ir stabilumą. Nepaisant įrodymų ir pripažinimo, kad dabartinis pasaulinis ekonomikos valdymas yra ydingas ir neveiksmingas, Šiaurės pusrutulis toliau remia esamą padėtį.
Taip pat skaitykite: Institucinės globos reforma Vilkaviškyje
Skolų Našta Pietų Šalims
Pietų pusrutulio šalys patiria didžiulį spaudimą teikti pirmenybę skolų grąžinimui dvišalėms ir daugiašalėms institucijoms, privačioms bankams ir obligacijų turėtojams, o ne viešųjų paslaugų, socialinio teisingumo programų ir klimato veiksmų finansavimui, netgi klimato katastrofų, pandemijų ir skurdo krizių metu.
Finansializacija
Finansializacija - finansų rinkų, institucijų ir motyvų dominavimas pasaulio ir nacionalinėse ekonomikose, viešųjų gėrybių ir gamtos traktavimas kaip paprasto finansinio turto - daro siaubingą poveikį žmonėms, aplinkai ir visoms šalims. Spekuliacinė veikla lėmė maisto ir pagrindinių prekių kainų šuolį, taip pat būsto ir viešųjų paslaugų krizes.
PPO ir Laisvosios Prekybos Sutartys
Pagal PPO ir įvairias laisvosios prekybos sutartis Pietų pusrutulio šalys yra spaudžiamos atverti savo rinkas, panaikinti subsidijas, importuoti neatitinkančias standartų, netinkamas ar pernelyg brangias technologijas ir apsaugoti užsienio investuotojus, dažnai savo pramonės, ūkininkų ir darbuotojų sąskaita. Tuo tarpu pasaulio šiaurės šalys, kai tai atitinka jų interesus, laikosi protekcionistinės politikos.
Lyčių Nelygybė
Pasaulinė ekonominė ir finansinė sistema taip pat yra giliai susieta su lyčių aspektais, stiprina patriarchalines normas ir institucionalizuoja moterų ir kitų lyties tapatybės asmenų priespaudą, atskirtį, išnaudojimą ir marginalizaciją.
Klimato Krizė
Galbūt labiausiai skubiai spręstina pasaulinės ekonomikos sistemos trūkumų ir neteisybės pasekmė yra klimato krizė, kuri yra platesnės ekologinės krizės dalis. Šie energijos šaltiniai leido pasiekti eksponentinį ekonomikos augimą, ypač Šiaurės pusrutulyje, tačiau taip pat lėmė greitą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio padidėjimą ir pernelyg didelę jų koncentraciją atmosferoje, o tai sukėlė visuotinį atšilimą ir klimato kaitą.
Taip pat skaitykite: Projektas: Tvari pereiga
Klimato Finansavimas
Klimato finansavimas - pasaulio šiaurės įsipareigojimas pasaulio pietams - tebėra nepakankamas. Didžioji dalis šio klimato finansavimo yra netinkamai teikiama paskolų forma, todėl dar labiau didėja pasaulio pietų skolų našta.
Sistemos Keitimas
Sistema turi būti pakeista, o tai reiškia gilią socialinę transformaciją visose šalyse ir visais lygiais - vietos, nacionaliniu ir pasauliniu. Turi būti nutrauktas masinis ir nuolatinis gamtos išteklių ir turto gavyba iš Pietų pusrutulio į Šiaurės pusrutulį, taip pat santykiai, struktūros ir politika, kurie tai leidžia.
Energetikos Pereinamasis Laikotarpis
Šiaurės pusrutulis turi daug sparčiau pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, taip pat finansuoti didelę dalį išlaidų Pietų pusrutulyje, atsižvelgiant į Šiaurės pusrutulio didžiulę dalį istorinių, sukauptų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų ir iškastinio kuro energijos gamybos bei vartojimo.
Aplinkos Atkūrimas ir Kompensacijos
Turi būti sustabdytas aplinkos naikinimas, o ekologinė atkūrimo veikla turi būti vykdoma ryžtingais veiksmais. Vyriausybės, elitas, institucijos ir korporacijos turi sumokėti kompensacijas ir imtis atkuriamojo teisingumo priemonių už istorinę ir tebesitęsiančią žalą.
Pasipriešinimas ir Kova Už Pokyčius
Nepaisant milžiniškų sunkumų, pasipriešinimas ir kova už pokyčius tebevyksta. Pasaulis gali ir griūti, bet jis taip pat yra perkuriamas, bendruomenė po bendruomenės. Visame pasaulyje žmonės kovoja už savo išlikimą ir ateitį. Judėjimai stiprėja ir kuria tinklus, pagrįstus rūpesčiu, solidarumu ir radikalia viltimi.
Nacionaliniai Prioritetai ir Pažanga Lietuvoje
Atsižvelgiant į globalias tendencijas, Lietuva taip pat patiria reikšmingus pokyčius. Visuotinė pandemija, klimato kaita, globalizacija, gyventojų senėjimas ir technologinė raida keičia Lietuvą ir pasaulį greičiau nei bet kada anksčiau. Ši Vyriausybė darbą pradeda ne tik mūsų šaliai, bet ir visam pasauliui sudėtingu laikotarpiu.
Svarbiausi Pažangos Prioritetai
Išskirti svarbiausi šalies pažangos prioritetai, kurie padės pasiekti esminį lūžį, sustiprins šalį ir jos žmones, padarys atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms. Įsipareigojama pasiekti esminį ekonominį proveržį, pereinant prie aukštesnės pridėtinės ekonominės vertės, skatinant augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas, plečiant skaitmenizaciją ir įgyvendinant valstybinę atvirų duomenų politiką.
Gamtą Tausojanti Politika ir Energetinė Nepriklausomybė
Laikomasi gamtą tausojančios politikos principų, priimant sprendimus, formuojančius atsakingą vartojimą, įtraukiant visuomenę vystant gamtosauginę veiklą ir priimant su aplinkosauga susijusius sprendimus. Stiprinama Lietuvos energetinė nepriklausomybė, plėtojama žiedinė ekonomika.
Visuomenės Įtrauktis ir Socialinis Teisingumas
Įsipareigojama kurti sąlygas, kurios padės žmonėms sėkmingai realizuoti savo gebėjimus ir patirtis, sukurti aplinką, kur visi jausis vertinami ir svarbūs. Nė vienam žmogui neturi grėsti atskirtis, nė vienas vyresnio amžiaus gyventojas neturi bijoti pasenti. Siekiama suteikti žmonėms su negalia galimybę gyventi savarankiškai, gauti išsilavinimą ir sukurti palankias darbo sąlygas.
Švietimo Sistema ir Nacionalinis Susitarimas
Ilgalaikė valstybės pažanga priklauso nuo švietimo sistemos ir jos gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių. Įsipareigojama, kad kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene parengsime ir imsimės įgyvendinti nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas - kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo.
Sveikatos Priežiūros Sistema
Įsipareigojama kurti gyventojams patogią, prieinamą ir kokybišką, visoje šalyje paslaugas teikiančią, krizėms atsparią sveikatos priežiūros sistemą, nediskriminuojant ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Didelis dėmesys skiriamas psichologinei žmonių sveikatai, prioritetas teikiamas prevencinėms priemonėms ir programoms, kad būtų išvengta ilgalaikių neigiamų sveikatos padarinių.
Kultūrinė Atskirtis ir Regionų Plėtra
Svarbu, kad skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenantys žmonės turėtų vienodas galimybes dalyvauti ar įsitraukti į kultūrinį gyvenimą, kad jiems pasiekiami būtų geriausi kultūros žmonių sukurti kūriniai. Įsipareigojama mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų, stiprinant tarptautinį ir nacionalinį kultūros konkurencingumą ir kūrybos industrijų plėtrą.
Finansų Politika ir Regionų Plėtra
Įsipareigojama vykdyti tvarią ir atsakingą finansų politiką. Pagrindinis regionų politikos siekis - kad žmonės turėtų galimybę susikurti savo gyvenimo kelią nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, užtikrinant gerai veikiančią infrastruktūrą, efektyvų mobilumą, darbo vietas, švietimo, mokymo ir verslumo galimybes, taip pat prieigą prie gerovės paslaugų regionuose.
Viešojo Sektoriaus Efektyvumas
Įsipareigojama sukurti kokybišką ir efektyvią viešojo administravimo sistemą, kuri suteiks galimybių į viešąjį sektorių pritraukti, jame išlaikyti ir motyvuoti aukščiausios kompetencijos specialistus, gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę.
Atviri Duomenys ir Skaidrumas
Įsipareigojama, kad atviri duomenys taps esmine Vyriausybės priimamų sprendimų ir komunikacijos dalimi. Užtikrinama, kad atviri duomenys gyventojams ir įmonėms būtų teikiami tvarkingi ir savalaikiai.
Žiniomis Grįsta Politika
Įsipareigojama kurti žiniomis grįstą politiką ir sistemingai vertinti teisės aktus, aktyviau bendradarbiaujant su mokslo bendruomene.
Bendradarbiavimas ir Įtrauktis
Įsipareigojama sukurti būdus, kaip į procesus įtraukti kuo daugiau suinteresuotų pusių tiek Vyriausybės viduje, tiek išorėje, dirbant kaip viena organizacija, o ne atskiros institucijos.
Visuomenės Lygiavertiškumas
Norima, kad šalyje visi jaustųsi lygiaverčiai, vertinami, turintys vienodas galimybes, atliepiant skirtingų grupių visuomenės narių interesus.
Šalies Reputacija
Siekiama ne trumpalaikio įvaizdžio, o ilgalaikės geros šalies reputacijos, imantis ilgalaikių politikos priemonių, stiprinančių ir gerinančių šalies reputaciją.
Vyriausybės Komunikacija
Vyriausybės komunikacijos siekis - suteikti visuomenei savalaikę, nešališką, suprantamą ir patikimą informaciją apie Vyriausybę ir jos veiklą, atveriant duomenis, teikiant patikimą ir aiškiai suprantamą informaciją, tariantis ir bendradarbiaujant.
Prioritetai ir Misijos
Vyriausybės prioritetai formuojami kaip misijos, kurių dauguma savyje jungia keleto ministerijų atsakomybės sritis, reikalaujant koordinuotų skirtingų institucijų ir visos Vyriausybės pastangų.
Švietimo Modernizavimas
Pagrindinis valstybės konkurencinis pranašumas yra žinojimas, kurį į verslą ir viešąjį sektorių atneša puikiai išsilavinę, kūrybiški ir besikeičiančio pasaulio iššūkius kaip naujas galimybes vertinantys žmonės. Siekiama sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu.
Ankstyvasis Ugdymas
Siekiama sudaryti sąlygas visiems vaikams tinkamai pasirengti mokyklai, išskirtinį dėmesį skiriant socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams.
Deinstitucionalizacija ir Alternatyvios Paslaugos
Posocialistinių šalių deinstitucionalizacija ir alternatyvių institucinei globai bendruomeninių paslaugų plėtra sulaukia vis daugiau dėmesio. Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų dažnai vertinamas pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.
Konvencijos Įgyvendinimas
Kiekviena šalis, ratifikavusi Konvenciją, įpareigojama prisiimti atsakomybę Konvencijoje išdėstytus principus perkelti į nacionalinius teisės aktus. Plačioji Konvencijos idėja yra įtraukti žmones, turinčius negalią, į visuomenę ir bendruomenes, užuot kurti specialias sąlygas, taisykles ir institucijas tokiems žmonėms.
Savarankiškas Gyvenimas ir Įtrauktis
Konvencijos 19 straipsnyje ,,Gyvenimas savarankiškai ir įtrauktis į bendruomenę“ įtvirtinama labai aiški žmonių, turinčių negalią, teisė į savarankišką gyvenimą bendruomenėje. Ši teisė gali būti įgyvendinama šiomis kryptimis: suteikiant asmenims teisę pasirinkti savo gyvenamąją vietą, organizuojant asmenims jų poreikius atitinkančias paslaugas ir pritaikant bendruomenės turimus išteklius prie žmonių, turinčių negalią, poreikių.
Deinstitucionalizacijos Iššūkiai
Lietuvoje po truputį įsibėgėja institucinės globos pertvarkos veiksmai, susiję su didelių stacionarių globos institucijų alternatyvomis. Šių namų steigimas sukėlė neigiamų nuostatų įvairiu lygmeniu, įskaitant globos institucijų pasipriešinimą, bendruomenės nepritarimą ir žmogaus teisių aktyvistų kritiką.
Transinstitucionalizacijos Pavojus
Deinstitucionalizacijos terminas, kuris atsirado kaip žmogaus teisių judėjimo rezultatas, yra perimtas iš socialinę politiką formuojančių institucijų ir dažnai susiaurinamas iki didelių globos institucijų išskaidymo į mažesnes institucijas. Tokia pertvarkos trajektorija žmogaus teisių aktyvistų dažnai sinonimiškai vartojama kaip neperspektyvi ir neatitinkanti Konvencijos nuostatų.
Asmeninė Pagalba
Kad asmuo galėtų įgyvendinti savo teises ir laisves, jam reikalinga asmeninė pagalba, kuri yra pagrindinė sąlyga pasiekti „pasirinkimo ir kontrolės“ viziją, neatsiejamą nuo tinkamo savarankiško gyvenimo supratimo įgyvendinimo.
Paslaugų Pritaikymas
Paslaugos konkrečioje bendruomenėje turi būti pritaikytos žmonių, turinčių negalią, poreikiams, užtikrinant, kad žmogus, turintis negalią, galėtų būti visavertis bendruomenės narys.
ES Finansavimas
Deinstitucionalizacija remiama nuo šio šimtmečio pradžios, tačiau 2007-2013 metų ES programinio finansavimo periodu mažiausiai 150 milijonų eurų buvo investuota į institucinę globą Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, gyvenimo kokybės gerinimas sietas su fizinės aplinkos pagerinimu.
tags: #institucines #globos #pertvarka